- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- 2-2-939/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00369-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“
- Kategorijos
- 2.5.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovui advokatui J. J., atsakovo atstovui advokatui S. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“, išvadą civilinėje byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.109-114) ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14944,28 Eur (51 599,62 Lt) turtinės ir 579,24 Eur (2 000,00Lt) neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad 2007 m. vasario 7 d. šalys sudarė medinių langų gamybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė suderintais terminais įsipareigojo iš savo medžiagos pagal užsakymo lape nurodytą gaminių kiekį ir komplektaciją pagaminti langus ir atlikti sutartyje numatytas paslaugas, o ieškovė įsipareigojo priimti ir apmokėti už gaminius ir paslaugas. Iš viso gaminamų langų kiekis – 23 vnt., kaina – 8978,22 Eur (31000,00 Lt). Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė gaminių konstruktyvui suteikė 7 metų, stiklo paketams – 5 metų, dažams – 5 metų garantiją bei įsipareigojo dėl atsakovės kaltės atsiradusius defektus pašalinti per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą. Pagaminti langai buvo sumontuoti 2007 m. balandžio 14 d. Montavimo darbų atlikimo metu ieškovė apžiūrėjo langus ir pretenzijų dėl jų išvaizdos neturėjo. Montavimo darbų kokybės, nebūdama specialiste, ieškovė nevertino. 2007 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė pastebėjo, kad skilo kelių langų dažai ir nedelsiant apie tai informavo atsakovę. Atsakovės darbuotojas pašalino atšokusią glaisto dalį ir medieną nudažė, dėl ieškovės pastebėjimų apie dažų įtrūkimus ant daugelio langų paaiškino, kad tai normalus reiškinys, kadangi medis šiek tiek vaikšto, tačiau toliau plėstis įtrūkimai neturėtų ir tai nekenkia gaminio kokybei ir naudojimui pagal paskirtį. 2007 m. spalio mėnesį buvo pastebėta, kad dažų sluoksnis skilinėja ne tik jungtyse, tačiau ir ant lango rėmo plokštumų, ryškėja medienos raštas, iš vieno lango rėmo sunkiasi sakai. Apie tai ieškovė informavo atsakovės vadybininką, tačiau atsakovė nesiėmė priemonių trūkumams pašalinti. 2008 metų vasarą atsakovės darbuotojai perdažė 3 langų rėmus ir 2 varčias. Visi langai perdažyti nebuvo, kadangi, pasak atsakovės darbuotojų, lauko sąlygomis kokybiškai atlikti perdažymo darbus kai langai jau yra sumontuoti yra sudėtinga. Nors ieškovė buvo informuota, kad visi dažymo darbai bus atlikti vėliau, kai bus palankesnės oro sąlygos, tačiau atsakovė daugiau jokių veiksmų trūkumams pašalinti neatliko, nors apie juos buvo informuojama. 2009 metais atsakovės darbuotojas apžiūrėjo langus su dažų pardavėjo atstovu, tačiau jokių išvadų ieškovei apie dažų skilinėjimo priežastis nenurodė. 2010 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė atsakovės vadovui prašymą dėl pažeistų langų pakeitimo arba gaminių atsiėmimo ir 2010 m. kovo 18 d. gavo atsakymą iš atsakovės vadybininko su pasiūlymais dar kartą perdažyti langus arba gaminį uždengti aliuminiu, kad daugiau nei tiesioginio vandens, nei saulės poveikio medis negautų. Nei vienas iš pasiūlymų ieškovei nebuvo priimtinas, kadangi perdažius langus nebuvo suteikta garantija, kad viskas bus gerai, atsakovės darbuotojas abejojo, kad dar kartą perdažius rėmus gaminio trūkumai bus tinkamai pašalinti, kadangi 2008 metais perdažyti langai per porą metų suskilinėjo taip pat, kaip ir tie, kurie nebuvo perdažyti. Antrasis pasiūlymas dėl langų padengimo aliuminiu taip pat nebuvo priimtinas, kadangi, tokiu atveju, ieškovei tektų mokėti už medžiagas, kas 2010 m. rugsėjo 16 d. atsakovės atstovo pateiktu pasiūlymu sudarytų 1882,53 Eur (6 500 Lt), neįskaičiuojant PVM. 2012 metų žiemą, kai dažai ant langų rėmų ne tik buvo skilę, bet ir pradėję luptis, pradėjo skilinėti langų rėmai ir varčios tiek lauke, tiek namo viduje, pradėjo kraipytis rėmai, rasoti iš vidaus langai, pučiant vėjui ėmė jaustis oro patekimas į vidų per langų rėmus. Ieškovė, matydama, kad langai netekę vizualinės išvaizdos, nebeatlieka apsaugos nuo vėjo ir šalčio užtvaros name funkcijos, 2012 m. vasario 28 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išspręsti susidariusią problemą taikiu būdu. 2012 m. kovo 6 d. atsakovė atsakyme nurodė, kad pati ieškovė yra kalta dėl langų būklės. 2012 metų kovo mėnesį atsakovės darbuotojas vadybininkas M. G. buvo atvykęs su ekspertu apžiūrėti langų. Per visą laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio, kai buvo pastebėti pirmieji langų dažų skilinėjimo požymiai, atsakovė vengė bendrauti su ieškove, bendradarbiavo nepakankamai, nešalino langų trūkumų, nevykdė garantinių įsipareigojimų. Medinių langų trūkumai laikytini paslėptais trūkumais, kadangi tokie trūkumai kaip įtrūkę ir atsilupantys dažai, drėkstantis ir skilinėjantis rėmas, lango stiklo rasojimas iš vidaus patalpoje paaiškėjo tik statinio eksploatacijos metu. Šalinant atsakovės padarytus trūkumus ieškovei teks pakeisti langus, o naujų langų pagaminimas ir sumontavimas kainuos 9713,07 Eur (33 537,30 Lt). Be to, keičiant langus būtų sugadinta patalpų apdaila, dėl ko atsakovė taip pat turėtų atlyginti šiuos padarytus nuostolius – 5231,21 Eur (18 062,32 Lt). Užsakydama medinius langus pas atsakovę, kuri užsiima šia veikla, ieškovė tikėjosi maksimaliai tinkamo rezultato, tačiau dėl netinkamų langų ieškovė ir jos šeima patyrė ir iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl padidėjusių išlaidų šilumai, taip pat dvasinius išgyvenimus dėl netinkamos namo išvaizdos, šeimoje dėl to kyla konfliktų. Kadangi tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis, atsakovė turėtų atlyginti ir ieškovės patirtą neturtinę žalą.
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, prašo taikyti CK 6.363 straipsnio 4 dalies 4 punktą, atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas bei papildomai paaiškino, kad teismo metu atsakovams pageidaujant buvo atlikta antra ekspertizė, kuri patvirtina, jog langai buvo netinkamai nudažyti. Taip pat iš eksperto pateiktų pavyzdžių ji daro išvadą, jog langų gamyboje dalis naudotos medienos netinkama – netinkamai išdžiovinta ar perdžiovinta. Nes yra tokių vertikalių varčių, kurios sudarytos iš trijų keturių dygių, kur ant vieno dygio dažai skilinėja, o ant kito – neskilinėja. Todėl ji sprendžia, kad mediena naudota netinkama. Yra daug eksperto pateiktų nuotraukų, pvz. kad ir nuotrauka Nr. 16, kurioje pažymėti 2 išorinių varčių viršuje juodi kvadratai, vadinamieji šalčio tiltai, per kuriuos dėl nekokybiško sumontavimo išeina iš vidaus greičiau šiluma bei gali atsirasti pelėsis. Nuotraukoje Nr. 111 yra pažymėta jungtis lange, kurioje įmontuotas stiklo paketas į lango rėmą, šioje vietoje taip pat juodai pažymėta vieta – šalčio tiltas, kuris tokiu atveju atsiranda dėl to, jog nepakankamai giliai į lango rėmą sumontuotas stiklo paketas. Dėl sąmatos, kurią pateikė įmonė „Baltresa“, gali paaiškinti, jog įmonės atstovai darė paskaičiavimus atvykę į vietą, atsižvelgdami į medžiagas, iš kurių padaryta viduje apdaila, nes, pavyzdžiui vonios patalpoje angokraščiai yra apklijuoti plytelėmis, t.y. šiuo atveju ekspertas neatsižvelgė, kokios yra dangos, namo išorinė apdaila iš klinkerinių plytų, vidaus apdailos medžiagas rinkosi ilgaamžes, gražias, plytelių kaina buvo apie 29 Eur ir daugiau už kvadratinį metrą, be to, eksperto paskaičiavimai padaryti, jei angokraščio plotis yra iki 30 cm, o jos namuose angokraščiai yra platesni, todėl ir eksperto nurodomas įkainis nebus tikslus. Keičiant langus reikės iš naujo atlikti dalį vidaus apdailos darbų – pakeisti angokraščius, dėti gipso kartoną, reikės glaistyti, dėti kampus, perdažyti siena, kur montuojami langai. Ji sutinka, jog „Baltresa“ sąmatoje yra nurodyti ne visi darbai ir gali ją papildyti, kad nepagalvota apie saugumo įrangos sumontavimą, nes šiuo metu kiekviename lange yra sumontuota varstymo signalizacija, kurią reikės montuoti iš naujo. Nesutinka su atsakovo siūlomu žalos atlyginimo būdu, t.y. kad langai iš išorės būtų padengti aliuminio danga, dėl to, jog šiuo metu ne tik yra pažeista dažų danga, bet yra prasidėję medienos irimo procesai bei iš infraraudonųjų nuotraukų matoma, jog yra nebeužtikrinamas šilumos palaikymas name. Montuojant aliuminio dangą ant rėmų, kuriuose prasidėjęs vidinio puvimo procesas, būtų paslėptas defektas, ir jis pereitų į vidinę langų pusę, dėl kurios kokybės ji gamintojui pretenzijų neturi. Pirmą kartą sutiko, kad langai būtų perdažyti dėl to, jog būdama ne specialistė, patikėjo gamintojo garantija, kad tai pašalins problemą, tačiau antrą kartą perdažius langus, problema nebuvo pašalinta, iš nuotraukų matyti, jog yra nusilupę du dažų sluoksniai. Todėl mano, jog antrą kartą perdažyti langus nėra prasmės. Ji galutinį sprendimą, jog reikalauja pakeisti visus langus arba atsiimti gaminius priėmė po to, kai parašė ieškinį teismui. Net ir teismo metu buvo linkusi ieškoti kompromiso. Atsakovas sprendžiant ginčą iniciatyvos nerodė, nors dialogas vyko. Pasibaigus garantiniam penkerių metų terminui langų dažų terminui, ji langų nedažė, jokių kitų veiksmų neatliko. Langų nedažė dėl to, kad jau ankstesnis dažymas neturėjo jokios įtakos langų trūkumams pašalinti, būtų neturėjęs ir dabar. Langų kokybės trūkumų šalinimas dažymo būdu nepasiteisino, langų dengimas aliuminiu paslėptų langų rėmų dažymo defektus, tačiau ir abejose ekspertizėse yra fiksuota, jog yra naudota ir netinkama mediena, todėl langai negalės tiek tarnauti, kiek yra paskaičiuotas jų tarnavimo laikas, nes vyksta vidiniai procesai, o langų padengimas aliuminiu tų vidinių procesų nesustabdys, todėl kito būdo, kaip tik pakeisti langų rėmas, varčias kitais ji nemato. O keitimas yra susijęs ir su vidaus apdailos darbais. Kad galimai buvo naudojama langų gamybai netinkama mediena, pripažino ir atsakovo atstovas M. G.. UAB „Rūdupis“ yra praradusi jos, kaip vartotojos pasitikėjimą, todėl nenori, kad būtent ši įmonė imtųsi langų keitimo darbų. Bendravimas su šia įmone ateityje jai yra nepageidautinas. Užsisakant langus jos niekas neinformavo, jog pajūrio sąlygomis užsakomi langai nėra pakankamai atsparūs klimato poveikiui. Daliai langų, kurie nėra stipriai paveikti, padengimas aliuminiu ko gero padėtų išspręsti problemą. Tačiau didžioji dalis langų pradėjo trūnyti (nuo jos atskyla klijuotos medienos gabalai), reikalauja pakeitimo. Moralinę žalą jai sukėlė nemalonus bendravimas su atsakovu, atsakovo kaltinimai, jog ji kalta dėl langų dažymo dangos kokybės, kai tuo tarpu abiejuose ekspertizės aktuose nurodoma, kad jos kaltės dėl tokios langų būklės nėra visiškai, be to, šeimoje atsirado nesutarimų ir barnių, visa tai ir ilgas bylinėjimasis atsiliepė sveikatai.
Ieškovės atstovas advokatas J. J. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad jau po kelių mėnesių po langų sumontavimo pradėjo skilinėti langų dažai, tai rodo, kad prekė buvo nekokybiška. Per visą laikotarpį atsakovas nebuvo kategoriškai pasisakęs, jog atsisako šalinti defektus. Tai rodo, jog atsakovas tam tikrą kaltę jaučia. Reikalavimas pakeisti langus atsakovo sąskaita yra teisėtas ir pagrįstas, nes prekė buvo nekokybiška. UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ 3.2 punkte nurodyta, jog langams pagaminti panaudota nekokybiška mediena arba balaninės rasto dalies. Paskutinėje eksperto išvadoje nurodoma, kad ne tik dažai, bet ir medienos kokybė buvo netinkama. Langai atlieka ir estetinę funkciją, šiuo atžvilgiu langų kokybė yra nepatenkinama. Be to, jau 2012 m. išvada duoda pagrindą manyti, jog langai yra nekokybiški. Viename name visi langai turi būti identiški. Ekspertizėje nenurodyta, kokie įkainiai laikytini nepagrįstais, todėl sąmata nekritikuotina, be to, ekspertizėje nenurodyta, kad kai kurie darbai į sąmatą neįtraukti. 10 ekspertizės punkte nurodoma, jog nekokybiškas medienos dažymas turi tiesioginę įtaką medienos gaminių ilgaamžiškumui (medienos puvimas), estetiniam vaizdui ir šiluminiam laidumui. Ieškovė yra silpnesnioji šalis ir jei atsakovas neįrodo, kad dėl ieškovės kaltės jos lango langų rėmai pasidarė netinkami tolesniam eksploatavimui, ji kaip silpnesnioji šalis turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsisakytų taisyti defektus, todėl ieškinio senatis nepraleista. Ekspertizės akte siūlomas langų dažymo kokybės trūkumų šalinimo būdas - nuvalius senus dažus, langus aptaisyti specialiais aliuminio profiliais, būtų tik defektų užmaskavimo būdas, nes languose prasidėję giluminiai procesai. Ekspertizės metu darytos nuotraukos įrodo, jog langai turi rimtų trūkumų, o eksperto siūlomas būdas yra nesusiję su langų defektų ištaisymu, o tik su defektų užmaskavimu. Langų savybės yra blogos, ir kuo toliau, tuo langai neatitiks savo tiesioginės paskirties – kaups drėgmę, praleis temperatūros svyravimus, galiausiai juos po 2-3 metų reikės išmesti. Ieškovės įgyti langai per garantinį laikotarpį galima sakyti visiškai nusibaigė, nors garantijos laikotarpiu jų kokybė buvo garantuojama. Langų kokybė jau garantiniu laikotarpiu buvo prasta, todėl ieškovė ir nori juos pasikeisti. Atsakovas turi įrodyti, jog langai buvo neteisingai eksploatuojami, ar kad kažkokios kitos priežastys, kurios nepriklausė nuo atsakovo, lėmė jų kokybės trūkumus. Atsakovė turi teisę rinkis visus teisių gynybos būdus, o prašomą teisių gynimo būdą pasirinko tuomet, kai įsitikino, jog kiti jos teisių gynimo būdai problemos neišspręs. Nesutinka, jog dėl reikalavimo pakeisti langus yra suėjęs senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčo šalių 2007 m. vasario 7 d. sutartis, remiantis CK 6.645 straipsnio 4 dalimi, turi būti laikoma ne vartojimo rangos, o vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi, nes pagal šią sutartį atsakovo atliktų langų montavimo vertė 1222,99 Eur (4222,75 Lt) yra nedidelė palyginti su pačių langų verte 7755,23 Eur (267777,25 Lt). Ieškovė praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio dėl parduotų daiktų trūkumų senaties terminą – pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą dėl konkrečių garantinio daikto trūkumų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė pretenziją dėl iš atsakovo įsigytų langų trūkumų atsakovui pareiškė 2010 m. kovo 15 d., reikalaudama pakeisti visus langus su rėmais arba juos atsiimti. Atsakovas 2010 m. kovo 18 d. atsakė į šią pretenziją, nurodydamas būdus, kurie galėtų pagerinti besidėvinčių langų kokybę, tačiau su ieškovės pareikštu reikalavimu pakeisti visus įsigytus langus nesutiko. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovo atsakymą į savo 2010 m. kovo 15 d. pretenziją gavo 2010 m. kovo 18 d., taigi, ji apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2010 m. kovo 18 d., o 2012 m. balandžio 13 d. ieškinį pareiškė daugiau nei dvejus metus praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Netgi teismui nusprendus, jog šalis sieja ne vartojimo pirkimo-pardavimo, o vartojimo rangos sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovė daugiau kaip vienerius metus praleido ieškiniams dėl atliktų darbų trūkumų taikytiną vienerių metų ieškinio senaties terminą. Todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškinį šiuo savarankišku pagrindu. Dėl langų kokybės atsakovas nurodė, kad teismui ginčo šalių santykius kvalifikavus kaip vartojimo rangos santykius, atlikti darbai turi būti laikomi tinkamos kokybės, jei darbų rezultatas gali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos) nėra pablogėjusios, o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta - pagal normalią paskirtį. Ieškovė nenurodė jokių langų stiklo paketų trūkumų. Jos teiginiai dėl ieškinyje nurodytų langų rėmų trūkumų neduoda pagrindo teigti, kad visi atsakovo pagaminti ir sumontuoti langai nebeatlieka apsaugos nuo vėjo ir šalčio užtvaros name funkcijos ir yra netekę vizualinės išvaizdos, nes ji visų langų trūkumus įrodinėja tik 18 iš įsigytų 23 langų nuotraukomis, iš kurių galima spręsti tik apie vizualią jų elementų būklę po penkerių eksploatavimo metų; statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.10-7.15 punktuose nustatyti reikalavimai langams: atsparumui, vėjo apkrovai, vandens nepralaidumui, oro skverbčiai, mechaniniam patvarumui, stiprumui at atsparumui įsilaužimams. UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ atliktos gyvenamojo namo langų ekspertizės akte Nr. 12/04-LAE konstatuota, kad ieškovės gyvenamojo namo langų kokybė patenkinama, trūkumai turi būti pašalinti atliekant dažymo darbus. Ši išvada ir nuotraukos patvirtina, kad eksploatuojant langus daugiau kaip penkerius metus, yra būtina atitinkama jų priežiūrą, numatyta langų eksploatacinių ir garantinių sąlygų 4.8 punkte: langų danga turi būti reguliariai atnaujinama, priklausomai nuo statinio stovio, klimato ir eksploatacijos sąlygų, priklausomai nuo dažų dangos tipo, neskaidrią sistemą rekomenduojama atnaujinti kas 4-5 metus. Ieškovė šias sąlygas žinojo, bet jų nevykdė. Ekspertizės aktas ir eksploatacinės ir garantinės sąlygos patvirtina, kad siekiant išlaikyti vizualų langų vaizdą, dėl natūralaus nusidėvėjimo visoms medinėms gyvenamųjų namų lauko apdailos medžiagoms būtinas reguliarus langų perdažymas. Ieškovės įsigyti langai po penkerių metų eksploatavimo atitinka įprastus mediniams langams keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius, kuriuos vidutinis vartotojas gali turėti prieš įsigydamas medinius langus. Ieškovės reikalavimas ne atlyginti langų trūkumų pašalinimo išlaidas, atliekant papildomus langų dažymo darbus, o taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, priteisiant būsimą turtinę žalą ir neturtinę žalą, yra nepagrįstas. Esant vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, pardavėjas neatsako už atsiradusius daiktų trūkumus, nustatytus per garantinį terminą, jei daiktų trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daiktų naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos; esant statybos rangos teisiniams santykiams, rangovas neatsako už trūkumus, nustatytus per garantinį terminą, jei trūkumai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Ieškovės įrodinėjami langų trūkumai atsirado, nes ji nesilaikė eksploatacinių ir garantinių sąlygų 4.8 punkte nustatytų langų eksploatavimo ir priežiūros taisyklių – nuo pat langų sumontavimo ji nė karto neatnaujino langų dangos, nors apie šias taisykles buvo informuota, langai ieškovės name buvo sumontuoti pagal jos patvirtintą montavimo schemą, o ieškovė kategoriškai atsisakė naudoti vidinę garo izoliacinę juostą, ir tik antro aukšto sanitariniame mazge atsakovas savo sąskaita sumontavo tokią juostą, kurios nesant padidėja iš patalpos į siūlę patenkančio garo kiekis, kuris joje kaupiasi ir natūraliai įsigerdamas į medį gali padidinti jo drėgnumą, o dėl per didelės ilgalaikės medienos drėgmės dažų danga gali prarasti normalų sukibimą su mediena ir pradėti luptis. Be to, ieškovės gyvenamajame name neįrengti kondensato nubėgimai, o kritulių nuo virš langų įrengtų ventiliacijos grotelių nuvedimo latakų nebuvimas taip pat sąlygojo langų drėkimą ir gali būti dažų pažeidimo priežastis. Po langų sumontavimo ieškovės namas nebuvo šildomas ir eksploatuojamas, o jo viduje apie 2 metus buvo atliekami statybos darbai (sienų tinkavimas, grindų betonavimas), dėl kurių galėjo skirtis didelis drėgmės kiekis, kenkiantis medienai. Ieškovė atsisakė atsakovo siūlymo langų išorę apsaugoti nuo atmosferos poveikio, langus iš išorės padengiant aliuminiu. Dėl technologinių langų gamybos ypatumų juos gaminant iš karto visus tam pačiam užsakovui, naudojant tą pačią medieną ir visus dažant vieną po kito, iš nekokybiškos medienos pagaminus ar netinkamai nudažius, trūkumai būtų atsiradę visuose languose ir jų vidinėse pusėse bei langų viršutinėse dalyse, o ne tik dalies langų išorinių dalių apačioje. Todėl ieškovės nurodytų langų trūkumų priežastis yra ne atsakovo neteisėti veiksmai, o ieškovės veikimas/neveikimas ir normalus langų susidėvėjimas. Šios aplinkybės paneigia atsakovo kaip verslininko sutartinės atsakomybės be kaltės prezumpciją. Taip pat konstatuotina, kad nėra kilusi ir turtinė bei neturtinė žala, nes išlaidos dar realiai nepatirtos reikalavimo pareiškimo momentu. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad įrodinėjamus nuostolius jau yra realiai patyrusi, kad teismas galėtų vertinti, ar šių patirtų nuostolių dydis atitinka protingumo ir proporcingumo principus. Ieškovės pateikta būsimų naujų langų pagaminimo ir sumontavimo darbų sąmata neįrodo, kad ieškovė tikrai pirks visus naujus langus, kad juos pirks iš „P. V. ir Ko“ ir būtent už nurodytą kainą ir kad nurodyta kaina atitinka protingą - vidutinę - rinkos kainą. Taip pat atmestinas nepagrįstas reikalavimas priteisti neturtinę žalą, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl nurodomų patirtų dvasinių išgyvenimų, didelių nepatogumų, nors būtent nukentėjęs asmuo turi įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą. Ši žala konstatuojama, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Be to, sprendžiant dėl ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo, įvertintina, ar jis proporcingas prievolės pažeidimo mastui, ar nesukelia neadekvačių teisinių padarinių ir nesudaro sąlygų ieškovei piktnaudžiauti teise. Vartotojas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, t. y. taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, jei objekto trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Ieškovė neįrodė, kad keičiant langus, būtų neišvengiamai sugadinta esama vidaus patalpų apdaila. Nepateikė įrodymų, kad naujos vidaus patalpų apdailos darbų vidutinė rinkos kaina yra 5231,21 Eur (18062,32 Lt), o ieškovės reikalavimas priteisti 9713,07 Eur (33537,30 Lt) dydžio būsimus nuostolius dėl 23 naujų langų pagaminimo ir sumontavimo yra akivaizdžiai neproporcingas neva atsakovo įvykdytam sutarties pažeidimui. Sprendžiant dėl pirkėjo teisės reikalauti pakeisti techniškai sudėtingą ir brangią prekę, esminę reikšmę turi daikto kokybės trūkumų dydis, bet kuriuo atveju nedideli daikto trūkumai pagal įstatymą nėra pagrindas tenkinti tokį pirkėjo reikalavimą, ieškovės įrodinėjami langų trūkumai nėra esminiai ir nepašalinami – ekspertizės akte nurodyta, jog jie gali būti pašalinami atliekant dažymo darbus, be to, nėra būtinybės keisti ir visų langų stiklo paketus, kuriems ieškovė pretenzijų neturi. Nusprendus, jog ir atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, turi būti sprendžiama dėl mišrios kaltės buvimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikė tik 18 langų nuotraukas, spręstina, kad jos nuomone, 5 atsakovo pagaminti ir sumontuoti langai tenkina kokybės reikalavimus ir nėra būtinybės juos keisti. Todėl ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip neadekvatus ir neproporcingas ieškovės neva pažeistų teisių gynybos būdas.
Atsakovo atstovas advokatas S. B. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, prašė jį atmesti. Mano, jog ieškovė parinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Ekspertizės akte nurodyta, jog langai atlieka savo funkcinę paskirtį. Prie sutarties yra pateikiamos langų eksploatacijos sąlygos paviršiaus dangos priežiūrai. Šiuo atveju tų eksploatacijos sąlygų 4.8. punktas įpareigoja ieškovę prižiūrėti dangą. Ekspertas pasisakė, kad dažymo kokybės trūkumus galima pašalinti, tačiau tokiu būdu langai būtų iš esmės pagerinti. Atsakovė neatsisako reikalavimo taikyti ieškinio senatį ir mano, kad senatis yra praleista. Atsakovas visą laiką sutiko ištaisyti, pašalinti langų defektus, t.y. perdažyti langus. Tačiau atsakovas niekada nesutiko langų pakeisti. Byloje keliamas langų pakeitimo reikalavimas, atsakovui toks reikalavimas buvo pareikštas 2010 m. kovo 15 d. prašymu. Nuo šio momento prasidėjo ieškinio senaties terminas, ir yra praleistas. Tai atskiras pagrindas atmesti ieškinį. Net ir silpnesnioji šalis neturi teisės piktnaudžiauti teise, t.y. privalo teisėmis naudotis sąžiningai, pagal įstatymo reikalavimus. Byloje nėra trūkumų šalinimo išlaidas patvirtinančių dokumentų. Ieškovė išlaidų trūkumų šalinimui nepatyrė. Byloje nereiškiamas reikalavimas nutraukti sutartį. Nutraukus sutartį taikoma restitucija. Atsakovas visą laiką sutiko ir šiuo metu sutinka šalinti trūkumus, tačiau ieškovė savo veiksmais tam trukdė – prašė langus pakeisti. Atėmus tokią teisę neatsiranda ir teisė reikalauti atlyginti nuostolius. Ekspertizės akte nepasakyta, jog trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, ekspertas nurodė, jog trūkumai yra pašalinami, penktoje išvadoje nurodė būdą, kaip pašalinti trūkumus. Atsakovė turėjo pirkti aliuminiu aptaisytus langus. Ieškovė nurodo tokius esminius defektus – lango stiklo rasojimas iš vidaus ir patalpoje, besikraipantys rėmai, oro patekimas į vidų per langų rėmus, tačiau ekspertas tokių defektų nenurodė, pasakė, kad langai atlieka savo funkciją. Patikslintu ieškiniu prašė pakeisti visus langus, tačiau pateikė 18 langų nuotraukas, darytina išvada, jog likusieji 5 langai buvo kokybiški, ir tik dar vėliau atsirado kitos nuotraukos. Atkreiptinas dėmesys, jog su pirminiu ieškiniu buvo pateiktos tik 7 nuotraukos. Ekspertas fotografavo langus, nenustatė jokių kitokių staktų defektų negu netinkamas dažymas. Nenustatė, kad bloga mediena, netinkamai išdžiovintas medis, netinkamai padaryti suleidimai ir pan. Ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga, jog langai yra nekokybiški. Ieškovė pateikė į bylą būsimas išlaidas patvirtinančius dokumentus, dėl kurių ekspertas pasisakė, jog išlaidos nepagrįstos, akto 7 punkte pasakyta, jog išlaidų aprašymai ir mato vienetai neatitinka privalomų reikalavimų, 6 punkte nurodyta, jog netinkamai pritaikyti sąmatiniai įkainiai. Be to, ieškovė įsigijo langus už gerokai mažesnę kainą, negu dabar prašoma naujų langų pakeitimo kaina, neskaitant apdailos. Atsakovas yra pateikęs į bylą duomenis, jog naujų langų pakeitimo kaina būtų visiškai kita. Tikėti ieškovės pateiktomis būsimomis išlaidomis, kurios galbūt niekada nebus patirtos, nes nėra įrodymų, jog ieškovė kada nors apskritai keis langus, byloje nėra įpareigojimo atsakovui pasiimti langus. Ieškovė reikalauja pinigų ir nori pasilikti langus, toks reikalavimas yra neteisingas. Ieškovė neleidžia pataisyti defektų, o iškarto naudojasi maksimaliu savo teisų gynimo būdu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, pvz. 2015 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015, jog turi būti aiškinamasi, ar galima daiktu naudotis, nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Šiuo atveju pašalinti daikto trūkumus įmanoma, atsakovas sutinka pašalinti trūkumus, tačiau atsakovė užima kategorišką poziciją – neleidžia šalinti trūkumų, reikalaujama priteisti pinigus, pasiliekant langus, tokia pozicija teisiškai nepagrįsta. Langai – sudėtinga prekė, be to kaip nurodo ieškovė, pats langų keitimas kainuotų 5213,16 Eur, todėl taikyti tokį teisių gynybos būdą yra neadekvatu, be to, atsakovės atstovas pats teismo posėdyje pasakė, jog dalis langų yra gerų, jų nereikia keisti. Pagal formuojamą teismų praktiką, sudėtinga prekė pirmiausia turi būti taisoma, keičiamos dalys. Ir tik jei gedimai yra esminiai, nepataisomi, tokia prekė keistina. Ekspertizės išvadoje nurodoma, jog trūkumai ištaisomi. Nėra pagrindo ekspertizės išvada netikėti. Todėl ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas negali būti taikomas, o ieškinys dėl to atmestinas. Senaties termino eiga dėl trūkumo taisymo yra nutrūkusi, ieškovė bet kada galėtų kreiptis ištaisyti trūkumus. Atsakovas sutinka ištaisyti trūkumus, bet nesutinka pakeisti langus. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Įstatymas nenumato ieškovei teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl šis ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad remiantis CK 1.39, 6.681 straipsnio 1 dalimi, CK 6.681 straipsnio 4 dalimi, tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo rangos sutartis. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad užsakovė (ieškovė) darbų rezultatą priėmė 2007 m. balandžio 14 d. (šią dieną atsakovo pagaminti langai buvo sumontuoti ieškovės gyvenamajame name). Todėl, remiantis Sutarties 2.3. punktu, dažams suteikta 5 metų garantija baigėsi 2012 m. balandžio 14 d., tuo tarpu langų konstruktyvui suteikta garantija baigsis tik 2014 m. balandžio 14 d. CK 6.664 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas laikytinas atsakingu už atsiradusius langų trūkumus, ir nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, privalo įrodyti, kad trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės. Atsakovo UAB „Rūdupis“ prašymu UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ atlikto ieškovės gyvenamojo namo langų ekspertizę kurios išvadose nurodyta, kad langų kokybė patenkinama, tačiau yra požymių, kad kai kuriems langų gaminiams panaudotos medienos kokybė nekenkimo techninių reikalavimų, langų dažymo kokybė nėra patenkinama. Be to, atsakovas UAB „Rūdupis“ gamina bei montuoja langus, todėl jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, taip pat atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, darytina išvada, kad atsakovas turi būti pripažintas atsakingu už išryškėjusius langų defektus, jeigu neįrodys, kad trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės. Ieškovės D. D. ieškinyje išdėstytas reikalavimas susijęs su atliktų statybos darbų kokybe, todėl būtina remtis vartotojo teisių gynybos priemones įtvirtinančiomis įstatyminėmis nuostatomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad ieškovės D. D. atsakovo UAB „Rūdupis“ atžvilgiu keliamas reikalavimas pakeisti nekokybiškus langus yra teisėtas ir pagrįstas, jeigu rangovas neįrodys, kad langų defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų ieškovės D. D. atsakovo UAB „Rūdupis“ atžvilgiu keliamas reikalavimas pakeisti nekokybiškus langus yra teisėtas ir pagrįstas.
UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2015 m. gegužės 28 d. teismo ekspertizės akte Nr.14-12/01 konstatuota, kad teismo ekspertizės metu atlikus sumontuotų langų vizualinę apžiūrą, darytina išvada, kad langai funkcinę paskirtį, t.y. - atskirti vidaus bei išorės erdves ir natūralų patalpų apšvietimą – atlieka; vertinant pagal bylos(t.2, b.l.153) pateiktą ES Atitikties deklaraciją Nr. RŪD-07/01-03/1 (2007 m. sausio-kovo mėn.) D. D. parduoti ir sumontuoti langai tenkino norminių aktų reikalavimus. Lietuvos standartas LST EN 14220 "Išoriniams langams ir išorinių durų sąvaroms bei staktoms naudojam mediena ir medienos gaminiai. Bendrieji ir techniniai reikalavimai" įsigaliojo tik nuo 2007 n gegužės 2 d., todėl jo nuostatos D. D. parduotų ir sumontuotų langų kokybei netaikytinos; teismo ekspertizės metu buvo vizualiai tirti stalių gaminiai, defektai nurodyti bylos medžiagoje užfiksuoti pakartotinai fotofiksacijoje, naujai atsiradusių defektų nepastebėta; medinių langų, įstatytų į pastato sienų konstrukcijas, (t.y. apšiltintas mūras, aptaisytas apdailinėmis plytomis su oro tarpu), panaudojant siūlėms tarp lango bloko ir sienos tinkamas medžiagas, būklei įtakos neturi; langų paviršių medienos atskilimas bei įtrūkimus šalinti, vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 14220 nuostatomis, atstatant vidaus skaidrią dangą, langų išorės paviršius (staktas, rėmus (sąvaras) aptaisyti specialiais aliuminio profiliais, prieš aptaisant medieną nuvalyti nuo esamų dažų bei apsaugoti specialiomis priemonėmis, kaip pvz. firmos Remmers; jeigu būtų keičiami esami langų blokai naujais, UAB "Baltresa" sudaryta lokalinėje sąmatoje Nr.08-14 (t.1,b.1.161-163) ne visi darbai yra būtini atlikti - tai yra sąmatoje netinkamai įvertintos darbų sudėtys ir apimtys (nenumatyti langų išardymo, šiukšlių išvežimo darbai, nepagrįstas reikalingumas sienų (ne tik angokraščių) glaistymo, nepagrįsti sienų dažymo kiekiai, nepagrįstai nurodoma, kad būtina atlikti angokraščių hidroizoliacijos darbus ir kt.) bei netinkamai pritaikyti sąmatiniai įkainiai; UAB "Baltresa" sudarytoje lokalinėje sąmatoje Nr.08-14 (t.1, b.l.161-163) (ekspertizės akto priedas Nr. 2) taikytini neteisingi įkainiai, į lokalinę sąmatą Nr. 08-14 įtraukti darbų ir medžiagų išlaidų aprašymai bei pritaikyti mato vienetai, netenkina STR 3.01.01:2002 "Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka" privalomų reikalavimų; nepakankamai išdžiovintos medienos panaudojimas pavojingiausias medienos sujungimuose dygiais, tokiais atvejais mediena lėtai džiūsta gaminyje, ko pasekoje suyra klijų sluoksnis, ir dygiuotas sujungimas praranda stiprumą, perdžiovintos daugiau kaip 3-4 procentais virš nustatytos drėgnumo ribos medienos panaudojimas taip pat neigiamai įtakoja gaminių sujungimų patikimumą, dėl medienos brinkimo taip pat atsiranda nepageidaujamos deformacijos; svarbiausios medienos makrostruktūros dalys yra: šerdis, branduolys, balana ir žievė, stalių dirbinių (tame tarpe langų bei durų) gamybai įprastai praktikoje iš šių makrostruktūrinių medienos dalių naudojama branduolio ir balanos mediena. Standartai nustato reikalavimus išorės langų ir durų medienai, susijusius ne su makrostruktūrine medienos sudėtimi, bet su naudojamos medienos savybėmis (patvarumo reikalavimas, biologinis ilgaamžiškumas, drėgnumas, paviršiaus apdaila, tankis, medienos pluošto kryptis; nekokybiškas medienos dažymas, kuris neapsaugo medienos paviršių nuo išorės aplinkos veiksnių bei patalpų vidaus santykinės drėgmės turi tiesioginę įtaką medienos gaminių ilgaamžiškumui (medienos puvimas), estetiniam vaizdui (suskilinėjusi mediena, sutrūkus danga ir pan.), šiluminiam laidumui (dėl medienos padidėjusio drėgnumo, padidėja šilumos laidumas); ar UAB "Rūdupis" panaudota mediena atitiko tokios paskirties gaminiams keliamus drėgnumo ir medienos kokybės reikalavimus gamybos metu, teismo ekspertizė nustatyti negali, kadangi langų gamybos metu nedalyvavo ir jokių dokumentų, patvirtinančių gamybos proceso metu atliktą medienos drėgnumo kontrolę, teismo ekspertizei pateikta nebuvo; langų vidaus paviršių dažymo kokybė tenkina kokybės reikalavimus, įprastai taikomus tokios rūšies darbams, išorės paviršių dažymas (dėl netinkamų grunto ir dažų naudojimo), netenkina kokybės reikalavimų, įprastai taikomų tokios rūšies darbams; langų išorinių paviršių dažų sluoksnio pažeidimai sietini su dažų dangos nepakankamu plastiškumu ir atsparumu aplinkos oro sąlygų poveikiams (lietaus, vėjo, sniego, šalčio, Saulės spinduliuotės, atmosferoje esančių cheminių medžiagų); dėl aplinkos oro sąlygų poveikio t.y. nuolatinio lango rėmų ar staktos paviršių drėkinimo (1 pozicija pav., žiūr. aukščiau) esant tinkamam medienos, išoriniams langams, išorinėms durų sąvaroms bei staktoms parinkimui (turi būti atsižvelgiama į aplinkos oro sąlygas) ir tinkamam paviršiaus (1 poz., žiūr. pav. aukščiau) padengimui, kai užtikrinama būtina 3 naudojimo klasė - lango išvaizda nei viduje nei išorėje, normalų naudojimo laiką turi nekisti; vertinant, kad lango blokas yra kaip atskiras konstrukcinis elementas (gaminys), kurį įstatant į esamas (anksčiau įrengtas) sienų konstrukcijas, tarpas tarp lango bloko sienos užpildomas medžiaga, kuri turi būti atspari visoms nepalankioms sąlygoms. Tokiu atveju, kad ir esant drėgnai staktai, jeigu tinkamai įrengta siūlė tarp lango ir sienos - tai niekaip neįtakos angokraščių iš gipskartonio būklės. Ekspertizės išvada: langų išorės dažymas neatitiko garantinių sąlygų, numatytų Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-02-07) punkte 2.3. (garantija dažams - 5 metai).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2007 m. vasario 7 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo sutartyje suderintais terminais ir pagal užsakymo lape nurodytą gaminių kiekį ir komplektaciją pagaminti 23 medinius langus ir juos sumontuoti, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 8978,22 Eur (31000 Lt) (t.1, b.l.6,7, 10-18). Šios sutarties 2.3 punkte numatyta 7 metų garantija gaminių konstruktyvui, 5 metų garantija stiklo paketams ir 5 metų garantija dažams, nurodyta, jog gaminys turi būti eksploatuojamas laikantis gamintojo reikalavimų ir galiojančių Lietuvos Respublikos higienos normatyvų, taip pat nustatyta, jog atsakovas dėl jo kaltės atsiradusius defektus, užsakovui apie tai pranešus raštu, pašalina per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Prie sutarties atsakovas pateikė gaminių eksploatacines ir garantines sąlygas (1 t.,b.l. 8-9). Šių sąlygų 4.8. punkte rekomenduota, priklausomai nuo dažų dangos tipo, neskaidrią sistemą atnaujinti kas 4-5 metus, o skaidrias sistemas kas 2-3 metus. Ieškovė 2010 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu atsakovui pateikė prašymą pakeisti visus langus su rėmais, kurie yra pažeisti, arba atsiimti gaminius (t.1.b.l.19-20), nurodė, jog langai sumontuoti 2007 m. balandį, tačiau jau po keturių mėnesių pastebėta, kad skilinėja langų dažai iš lauko pusės, šie pokyčiai nedelsiant (pagal žymą fotonuotraukose - 2007 m. rugpjūčio 2 d.) nufotografuoti, ir laiškas nusiųstas vadybininkui M. G., kuris atvykęs langus apžiūrėjo ir pažadėjo perdažyti atsilupinėjančius langų rėmus. 2008 m. vasarą perdažyti trijų langų rėmai, tačiau po kurio laiko dažai vėl pradėjo luptis. 2009 m. pabaigoje langus apžiūrėjo vadybininkas M. G. kartu su atsakovui dažus tiekiančios įmonės atstovu, langų perdažymas neduoda laukiamo efekto. Atsakovo atstovas 2010 m. kovo 18 d. elektroniniu paštu ieškovei į jos pretenziją pasiūlė dvi išeitis – dar vieną dažymą kitos firmos remontiniais dažais, tačiau neteikiant garantijos, kad viskas bus gerai, arba gaminių uždengimą aliuminiu, ieškovei sumokant už medžiagas, o darbus atliekant atsakovo sąskaita (t.1, b.l. 25), 2010 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu paštu atsakovo atstovas ieškovei pasiuntė sąmatą, kiek pagal jų pasiūlytą antrąjį defektų šalinimo variantą kainuotų aliuminis – 1882,53 Eur (6500 Lt) + PVM (1 t., b.l. 26). Ieškovė 2012 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu pasiuntė dar vieną pretenziją atsakovui (1 t., b.l. 27-28), nurodydama, kad ji dėl netinkamos langų kokybės kreipėsi 2010 m. kovo 15 d., į tai vadybininkas M. G. pasiūlė langų rėmus iš lauko apkaustyti aliuminiu, už kurį reikėtų sumokėti ieškovei, o atsakovas darbus atliktų nemokamai. Pretenzijoje ieškovė nurodė, jog tokie pasiūlymai jai nebuvo priimtini, brokuoti langai iki šiol nepataisyti ir nepakeisti. Į šią pretenziją atsakovas atsakė, jog langai nukentėjo dėl neteisingos eksploatacijos ar statybos broko: ieškovė montuojant langus atsisakė naudoti vidinę garo izoliacinę juostą, kurią atsakovas savo sąskaita sumontavo tik antro aukšto sanitariniame mazge, dėl to garas, patenkantis į siūlę iš patalpos, joje kaupiasi ir palaipsniui geriasi į medį, dėl per didelės ilgalaikės medienos drėgmės dažų danga dėl prarandamo sukibimo su mediena pradeda luptis, be to, namo lauko apdailai panaudotos klinkerinės plytos ir fasadinės siūlės papildomai neimpregnuotos, todėl lietui lyjant įgeria daug vandens, kuris kaupiasi ant lango esančioje siūlėje, ir dėl per didelės drėgmės dažai pradeda luptis, be to, ieškovė per visą eksploatacijos laikotarpį nesikreipė į atsakovą įsigyti specialių priemonių dangos atnaujinimui, kad pagal eksploatacines garantines sąlygas kasmet, pavasarį ir rudenį, atnaujintų gaminių dangą, pastebėjo, jog ieškovės atveju langų danga yra ne atsilupusi, o suskilinėjusi, tą įtakojo per didelė drėgmė, sakų sunkimasis iš gaminio yra natūralus procesas, o per didelės drėgmės įtakotas langų skilimas neturi įtakos gaminio sandarumui (1 t., b.l.29). Ieškovė pateikė namo fasado brėžinius su pažymėtais langais ir šių langų fotonuotraukas su užfiksuotais rėmo pažeidimais: atsilupusiais ir skilusiais dažais, skilusia rėmo mediena, besisunkiančiais sakais (1 t., b.l.30-50). Atsakovo Klaipėdos filialo administracijos užsakymu UAB „Uostamiesčio ekspertizė“ ekspertas dr. L. J. V. 2012 m. kovo 12 d. atliko gyvenamojo namo langų ekspertizę, kurios akte Nr. 12/04-LAE nurodė šias išvadas: langų kokybė patenkinama, tačiau yra požymių, kad kai kuriems langų gaminiams panaudotos medienos kokybė netenkino techninių reikalavimų, šie defektai turi būti pašalinti atliekant dažymo darbus, langų dažymo kokybė nėra patenkinama, rekomenduojama pakartotinai perdažyti langus, langų montavimo darbų kokybė, sprendžiant pagal vizualios apžiūros duomenis, yra patenkinama (t.1,b.l.67-70).
Ieškovė teismui pateikė fotonuotraukas (t.2, b.l.3-9,11-20, 22-27, 29-35, 37-43, 45-52, 54-66, 68-75, 77-85, 87-95) su užfiksuotais namo langų ir durų defektais, pačios sudarytą langų būklės apžvalgą (t.2,b.l.105-136), iš kurios matyti, kad ieškovė neužfiksavo tik trijų langų (jos pažymėtų numeriais 8, 13 ir 21) konstruktyvo pažeidimo ir sakų neišsiveržimo į rėmo paviršių, visi kiti langai ieškovės nurodyti kaip esantys su pažeistu konstruktyvu, užfiksuoti taip pat trijų langų (pažymėtų numeriais 5, 13 ir 15) vidiniai pažeidimai.
Teismo ekspertizės aktu nustatyta pažeidimai, kad langų išorės dažymas neatitiko garantinių sąlygų, numatytų Sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) (2007-02-07) 2.3. punkte. Taip pat aktu nustatyta, kad langai funkcinę paskirtį, t.y. - atskirti vidaus bei išorės erdves ir natūralų patalpų apšvietimą – atlieka. Teismo ekspertizės akte nustatyta pažeidimų šalinimo būdas, kad langų paviršių medienos atskilimas bei įtrūkimus šalinti, vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 14220 nuostatomis, atstatant vidaus skaidrią dangą, langų išorės paviršius (staktas, rėmus (sąvaras) aptaisyti specialiais aliuminio profiliais, prieš aptaisant medieną nuvalyti nuo esamų dažų bei apsaugoti specialiomis priemonėmis, kaip pvz. firmos Remmers. Atsakovas kaip langų gamintojas yra atsakingas už langų kokybę. Atsakovas neįrodė, kad nustatyti langų defektai atsirado dėl ieškovės kaltės, todėl pripažintina, kad atsakovas atsakingas už išryškėjusius langų defektus. Esant tokiomis aplinkybėmis pripažintina, kad ieškovei pagaminti ir į gyvenamąjį namą sumontuoti langai yra nekokybiški dėl langų dažymo ir dėl to atsakomybė kyla atsakovui.
Išanalizavus tarp šalių sudarytą sutartį, iš kurios vykdymo kilo ginčas byloje, ir kurios pagrindu rangovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti užsakovės name 23 medinius langus sutartis pripažintina vartojimo rangos sutartimi, nes ja šalys susitarė dėl darbų atlikimo ir jų metu sukurto rezultato perdavimo užsakovei bei šių pagamintų langų sumontavimo. Todėl, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos vartojimo rangos santykius reglamentuojančios teisės normos.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinktą, šiame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo–vartotojo) teisių gynimo būdą. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių. Taigi įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pasinaudoti CK 6.363 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytu teisių gynimo principu – atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino pirkėjas pats ar trečiųjų asmenų padedamas. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje bei kaip patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu, ieškovė prašo priteisti tiesioginius nuostolius, kuriuos turės dėl atsakovo padarytų trūkumų šalinimo ir dėl to teismui pateikė UAB ,,P. V. ir Ko“ pagal kurią pagaminti ir sumontuoti naujus langus ieškovei kainuotų 9713,07 Eur (33537,30 Lt) bei keičiant ir montuojant langus turėtų išlaidas patalpų apdailai ir pagal UAB ,,Baltresa“ sudarytą lokalinę sąmatą kainuotų 5231,21 Eur (18062,32 Lt (viso 51599,62 Lt /14944,28 EUR). Atsakovė nesutinka su tokiu ieškovės pasirinku teisių gynimo būdu, nurodydama, kad ieškovė pasirinko sumontuotų langų pakeitimą, atsisakydama defektų taisymo ekspertizės nurodytu būdu. Atsakovė nesutinka pakeisti langus ir niekada nesutiko. Ekspertizės akto išvadoje nustatyta, kad esamų langų padengimas aliuminiu išspręstų langų defektus. Atsakovė niekada neatsisakė ir neatsisako pašalinti trūkumus. Iki šio momento ieškovė nepatyrė trūkumų šalinimo išlaidų. Į bylą pateikė būsimas išlaidas, dėl kurių dalies ekspertas nurodė, kad išlaidos nepagrįstos. Nėra pagrindo tikėti, kad ieškovė turės tokio dydžio išlaidas, nes nėra įrodymų, kad ieškovė keis langus, atsakovui nėra įpareigojimo atsakovui pasiimti savo langus. Todėl ieškovė nori pasilikti langus ir reikalauja pinigų, koks reikalavimas neteisingas. Langų pakeisti nereikia, nes ir ekspertas patvirtino, kad langai savo funkciją atlieka. Ieškovė palaiko savo reikalavimus ir nesutinka, kad langų defektus, ekspertizės akte nurodytu būdu t.y. langų paviršių medienos atskilimus bei įtrūkimus šalinti, vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 14220 nuostatomis, atstatant vidaus skaidrią dangą, langų išorės paviršius (staktas, rėmus (sąvaras) aptaisyti specialiais aliuminio profiliais, prieš aptaisant medieną nuvalyti nuo esamų dažų bei apsaugoti specialiomis priemonėmis, kaip pvz. firmos Remmers, pašalintų atsakovė, nes ji kaip vartotoja nusivylė įmonės veikla.
Tarp šalių kilus ginčui dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo, svarbu įvertinti ar daiktas gali būti naudojamas su esamais trūkumais, ar trūkumai yra pašalinami ir gali būti pašalinti. Sprendžiant dėl daikto trūkumų atsiradimo priežasčių byloje buvo atlikta ekspertizė. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ekspertizės akte konstatuota, kad langai funkcinę paskirtį atlieka, kad ieškovei parduoti ir sumontuoti langai tenkino norminių aktų reikalavimus, nurodytas langų trūkumų šalinimo būdas - langų paviršių medienos atskilimas bei įtrūkimus šalinti, vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 14220 nuostatomis, atstatant vidaus skaidrią dangą, langų išorės paviršius (staktas, rėmus (sąvaras) aptaisyti specialiais aliuminio profiliais, prieš aptaisant medieną nuvalyti nuo esamų dažų bei apsaugoti specialiomis priemonėmis, kaip pvz. firmos Remmers, langų vidaus paviršiaus dažymo kokybė tenkina kokybės reikalavimus įprastai taikomus tokios rūšies darbams, o išorės paviršių dažymas (dėl netinkamo grunto ir dažų naudojimo) netenkina kokybės reikalavimų įprastai taikomus tokios rūšies darbams. Nors ieškovė nesutinka, kad atsakovė šalintų langų defektus, tačiau ta aplinkybė, kad ieškovė jau buvo pasinaudojusi darbo trūkumų šalinimo galimybe, ir tai nedavė reikiamų rezultatų, nepašalina teismo pareigos įvertinti vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumą jo proporcingumo aspektu. Pažymėtina, kad nors atsakovė sutinka ir savo sąskaita siūlė ištaisyti ekspertizės akte nurodytu būdu, trūkumus ieškovė 2015-09-21 teismo posėdžio metu tokio pasiūlymo atsisakė, užkirsdama kelią atsakovei pašalinti trūkumus. Kasacinis teismas ne kartą pabrėžė bendradarbiavimo pareigos svarbą vykdant rangos sutartį bei pažymėjo, kad sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principai yra darnios, tarpusavyje koreliuojančios vartotojų teisių apsaugos ir rangos santykių teisminio reguliavimo sistemos sudėtinė dalis. Byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 14944,28 eurų turtinę žalą, jeigu atsakovas per protingą terminą daikto trūkumų būtų nepašalinęs, o trūkumus būtų pašalinęs pats pirkėjas (ieškovas) ar padedamas trečiųjų asmenų, galėtų būti priimtinas, jeigu atsakovė būtų atsisakiusi pašalinti trūkumus ir jeigu ieškovė pati ar trečiųjų asmenų pagalba trūkumus būtų pašalinus. Tačiau ieškove patiekė būsimas išlaidas ir nurodė, kad trūkumai nepašalinti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neleidžia atsakovei pašalinti trūkumų bei pati nei su trečiųjų asmenų pagalba trūkumų nepašalino, bei į tai, kad ekspertizės akte konstatuota, kad langų išorės dažymas neatitiko garantinių sąlygų sutarties Nr.(duomenys neskelbtini), 2.3 punkte (garantija dažams – 5 metai), ir kad trūkumai gali būti pašalinti t.y. langų paviršių medienos atskilimas bei įtrūkimus šalinti, vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 14220 nuostatomis, atstatant vidaus skaidrią dangą, langų išorės paviršius (staktas, rėmus (sąvaras) aptaisyti specialiais aliuminio profiliais, prieš aptaisant medieną nuvalyti nuo esamų dažų bei apsaugoti specialiomis priemonėmis, kaip pvz. firmos Remmers, teismas sprendžia, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas negali būti taikomas ir kaip neproporcingas būdas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei sumontuoti langai nekokybiški dėl netinkamo langų išorės dažymo, tačiau teismas sprendė, kad ieškovės pasirinktas gynimo būdas nagrinėjamu atveju nėra proporcingas jos teisių gynimo būdas, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad langai atlieka savo funkciją, kad langai ieškovei sumontuoti 2007 m. balandžio 14 dieną ir yra iki šiol, tiek į ilgą laiką trunkantį vartotojo teisių lūkesčių įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą pažeidimą, langų gamintojo sąnaudas, abiejų bylose šalių išlaidas ginčui išspręsti, teismas sprendžia, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis optimalus ir proporcingas alternatyvus ieškovės teisių gynimo būdas – kainos mažinimas ( CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įgyvendintinas ieškovės sumokėtą sumą 8978,22 eurų (31000,00 litai) atsakovei už pagamintus langus ir jų sumontavimą padalinus per pusę t.y. ieškovei priteistina 4489,11 eurų (31000,00 Lt : 2).
Dėl ieškinio senaties
Atsakovas teismo posėdžio metu prašė taikyti senatį, nurodydamas, kad niekada nesutiko ir nesutinka ieškovei pakeisti langus į naujus, o sutiko pašalinti trūkumus dėl ko ieškinio senaties neprašė taikyti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas taikė ieškovės teisių gynimo būdą, kuris nėra susijęs su langų pakeitimu naujais langais, nėra pagrindo ir nagrinėti ieškinio senaties taikymo klausimą dėl naujų langų pakeitimo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas padarinių, kuriuos netinkamos kokybės daikto pardavimas sukėlė pirkėjui (vartotojui), vertinimui. Turi būti sprendžiama, ar netinkamos kokybės prekės pardavimu sukelti neigiami išgyvenimai, nepatogumai ir kt. buvo intensyvūs ir ar tai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, kad dėl nekokybiškų langų patyrė daug dvasinių išgyvenimų. Įvertintina, kad ieškovė gyvena name, kurio langai yra nekokybiški, kad dėl langų defektų mato neestetišką namo vaizdą, nuo 2007 metų vasaros, o vėliau namo defektai tik dar labiau išryškėjo, langų defektai neištaisyti, bei į tai, kad ieškovė neįrodė, kad dėl to šeimoje kyla konfliktai bei padidėjo išlaidos šildymui. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, iš atsakovės UAB ,,Rūdupis“ ieškovės naudai priteistina 400 eurų neturtinė žala.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė sumokėjo 465,71 eurų/1608 litų (100 litų+1508 litų) žyminį mokestį (t.1, b.l.5, b.l.96), 176,08 eurų /607,98 litų žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą (t.3, b.l.15). Ieškovė turėjo 1192,63 eurus išlaidų už advokatų teisines paslaugas, kurias sudaro 289,62 eurai/1000 litų (t.1, b.l.102-103) advokatui M. U. už patikslinto ieškinio surašymą, 903,01 eurų (2600 litų+150 eurų) (t.2,b.l.170-173, t.3,b.l.141-145) už advokato J. J. teisines paslaugas. Viso 1834,42 eurų.
Atsakovė turėjo 1129,52 eurų (2400 litų+1500 litų) išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti (t.1, b.l.71-73) iš kurių 2400 litų už konsultacijas, 1500 litų už atsiliepimo surašymą į apeliacinį skundą (t.3, b.l.33,34), teismo ekspertizės atliko išlaidos sudaro 1815,00 eurų (t.3, b.l.126,128). Viso 2944,52 eurų.
Ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl šalių procesinės išlaidos padalinamos per pusę. Iš atsakovo ieškovei priteistina 917,21 euras, iš ieškovės atsakovui 1472,26 eurai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11.40 eurų (39,32 litus). Iš atsakovo priteistina 5,70 eurai, iš ieškovo 5,70 eurai valstybės naudai (CPK 92 str.).
Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,260,270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Rūdupis" kodas 170681385, 4489,11 eurų (keturis tūkstančius keturis šimtus, aštuoniasdešimt devynis eurus, 11 ct) turtinės žalos ir 400,00 eurų (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos, 917,31 eurų (devynis šimtus septyniolika eurų, 31 ct) proceso išlaidų.
Priteisti iš ieškovės D. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB ,,Rūdupis“ kodas 170681385 1472,26 eurų (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt du eurus, 26 ct) proceso išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Rūdupis" kodas 170681385, 5,70 eurų (penki eurai, 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės D. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,70 eurai (penki eurai, 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.