Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, neregistruota darbo biržoje, teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau BK) 281 str. 7d..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017-06-04, apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Mercedes-Benz", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausioji patrulė V. L., patikrinusi jos blaivumą alkoholio matavimo prietaisu - alkotesteriu ,,Alcotest 6810" Nr. ARFM 0369, nustatė 2,46 ‰ girtumą, o pagal specialisto išvadą Nr. T-A 5507/2017(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,64 ‰ etilo alkoholio.

Kaltinamoji I. J. apklausta įrodymų tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną su mažamete dukra nuvyko pas draugę Vasaros gatvėje Marijampolės mieste, vaišinosi, išgėrė alkoholio. Kad reikės pačiai vairuoti negalvojo, manė išsikvies taksi. Draugams susipykus, pasiėmė mergaitę ir išvažiavo. Aušros gatvėje buvo sustabdyta policijos, nustatytas neblaivumas, su juo sutiko. Nedirba, vyras dirba Norvegijoje, planavo išvykti irgi. Automobilis priklauso pamotei, ji nežinojo, kad vairuos neblaivi. Su prašymą laidavimui pateikusia N. K. santykiai geri, ji yra tėvo žmona. Susitinka savaitgaliais, dėl įvykio moralizuoja, daro didelę įtaką.

Marijampolės AVPK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017-06-04, apie 18 val. 20 min., Aušros g., prie namo Nr. 57, Marijampolės m., buvo sustabdytas automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. J., gim. 1983-04-06, kuriai alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0369 buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas. (b.l. 7)

Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės V. L. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad ji praneša apie KET pažeidimą, padarytą 2017-06-04 d., apie 18.20 val., Aušros gatvėje, Marijampolės m., kurio metu buvo sustabdyta automobilio Mercedes-Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. J., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, patikrinus jos neblaivumą alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0369, nustatytas 2,46 prom. neblaivumas. (b.l. 9)

Alkotesterio Nr. ARFM-0369 Alcotest 6810 Nr. 0510262 patikrinimo rezultatais, fiksuojama, kad I. J. nustatytas 2,46 prom. girtumas. (b.l. 11)

2017-06-07 specialisto išvada Nr. T-A 5507/2017(01), nustatyta, kad I. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,64 ‰ etilo alkoholio. (b.l. 14)

2017-11-09-23 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, jog I. J. nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariama, metu, konstatuojamas lengvos depresijos epizodas (F 32.0); I. J. galėjo visiškai suvokti savo veikos pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus, priverčiamosios medicininės priemonės jai netaikytinos.

Transporto priemonės vertės nustatymo ataskaita yra nustatyta, kad nusikaltimo priemonės vertė yra 7164,48 eurai(b.l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamosios I. J. kaltė įrodyta visiškai, jos paties parodymais, rašytiniais įrodymais, specialisto išvada. Nustatyta, jog ji 2017-06-04, suvokdama savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, vairavo motorinę transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Veika kvalifikuota teisingai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7 d., požymius.

Kadangi pareikštas prašymas kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Byloje yra pateiktas N. K. prašymas perduoti I. J. jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 108). BK 40 straipsnio nuostatų taikymas kaltinamosios atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 65-71), kaltinamosios atžvilgiu 2012-02-23 priimtas teismo baudžiamasis įsakymas dėl tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymo. Po bausmės atlikimo nepraėjus ketveriems metams, vėl padarytas tyčinis nusikaltimas. Ir nors teistumas yra išnykęs, ši aplinkybė charakterizuoja asmenį kaip galintį nepaklusti įstatymui. Nesant pakankamai svarių priežasčių, kurios bent dalinai pateisintų tokį elgesį, vairavo būdama sunkaus girtumo laipsnio, kartu vežėsi ir mažametį vaiką, kas rodo didesnį veikos pavojingumą, atsainų asmens požiūrį. Šios aplinkybės neleidžia teismui padaryti išvadą, kad nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Teismas sprendžia, kad nėra sąlygos numatytos BK 40 str. 2d. 4p, įvertinęs charakterizuojančią medžiagą visumoje, sprendžia, jog nėra sąlygų visumos, kurioms esant galima būtų taikyti laidavimo institutą. Prašymą perduoti pagal laidavimą pateikė nepriekaištingos reputacijos, teigiamai charakterizuojamas asmuo, tačiau vertinant laiduotojo galimybę daryti įtaką, teismas atkreipia dėmesį, jog tai kitame rajone gyvenantis asmuo, nors ir nurodė, kad bendrauja, tačiau vertinant kaltinamosios ir laiduotojos amžių, tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis būtent prašymą pateikusios N. K. automobiliu, kas rodo, kad perdavusi padidinto pavojaus šaltinį neužtikrino, jog naudojantis šia priemone nebus padaryta nusikalstama veika, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog perdavus I. J. N. K. atsakomybei pagal laidavimą, ji jai turės tokią teigiamą įtaką, kad dėl to pastaroji laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu nėra pagrindo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažįsta ir gailisi nusikaltus. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai I. J. atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamosios I. J. teistumas išnykęs, administracine tvarka metų bėgyje nebausta, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamoji šiuo metu yra bedarbė, tačiau yra darbingo amžiaus, todėl teismas neabejoja, kad turi galimybę įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas, be to kaip nurodė sutuoktinis dirbantis užsienio valstybėje, kur planavo išvykti ir pati . Augina mažametį vaiką. Teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta tik jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Individualizavus kaltinamosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sprendžia, jog kaltinamajai skirtina švelniausia BK 281 str. 7 d. sankcijoje numatyta bausmė - bauda, artimesnė minimaliai (2016 03 25 įstatymu Nr. XII-2277 patvirtinta BK 47 str. 3d. 2p redakcija galiojusi veikos padarymo metu). Minimalaus gyvenimo lygio suma skaičiuotina galiojusi nusikalstamos veikos padarymo dienai- 37,66 eurai (BK 3str. 1d. 3d.). Parenkant baudos dydį vertintina ir tai, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas tik dėl to, kad buvo tiriamos aplinkybės liečiančios laidavimo instituto taikymo galimybę.

Kadangi BK 281 str. 7d. numatytą veiką padarė vairuodama transporto priemonę, tai darė būdama neblaivi, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). I. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu Mercedes Benz C 200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkė yra N. K., automobilis ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkei. Byloje nėra nustatyta aplinkybių numatytų BK 72 str. 4d., jog būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą.

BK 72 str. 5d. numato, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, Nustatyta, kad automobilio vertė yra pakankamai didelė -7164 eurai, vertinant dėl šios konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji šiuo metu yra nedirbanti, administracine tvarka nebausta, augina mažametį vaiką, nusikaltimas nesunkus, be to jai kaip bausmė skirtina baudos bausmė, taip pat skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė. Įvertinant turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslą, tai yra galimybės ir toliau naudojant šią priemonę daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimą, o ne nubaudimą, teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas neatitiktų konstitucinių teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principų, todėl tokia baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina. Pagal savo pobūdį panašiose bylose tokią praktiką formuoja ir aukštesni teismai (Pvz. 2017-12-22 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-709-634/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

I. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.7 d. ir nuteisti ją 70 MGL, tai yra 2636,20 eurų ( dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų ir 20 centų ) baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu I. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti 2(dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, I. J. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 10 dešimties mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801.Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. 00709089 nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.