Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atstovams,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. N., M. I., R. P., VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Faktinės aplinkybės detaliai: 1997 metų sausio-vasario mėnesį pareiškėja laikraštyje rado skelbimą apie parduodamą sodybą. Kaip paaiškėjo vėliau, šiame skelbime buvo nurodytas suinteresuoto asmens M. I. telefono numeris, kuri pareiškėjai papasakojo apie (duomenys neskelbtini) kaime parduodamą sodybą. Pareiškėja su M. I. susitarė dėl parduodamos sodybos apžiūros. Parduodamą sodybą pareiškėja vyko apžiūrėti su savo motina, sugyventiniu G. J. ir broliu V. V.. Pareiškėja pamena, kad tuo metu, kai ji su nurodytais asmenimis nuvyko apžiūrėti parduodamos sodybos, joje gyveno pati palikėja M. R., jos vaikaitis (trečiasis asmuo) R. P. su sugyventine E. G. bei du mažamečiai, maždaug trijų metų amžiaus vaikai. Vėliau, pareiškėjai nusprendus minėtą sodybą pirkti, ji suinteresuotam asmeniui M. I. nuvežė 100 dolerių dydžio avansą. Kiek pareiškėja pamena, avansas M. I. buvo perduotas tuometinėje jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). M. I. pareiškėjai paaiškino, kad sodybos dokumentai nėra sutvarkyti, todėl sandorio šalys susitarė, jog sandoris bus įformintas M. R. sudarant testamentą, kurio pagrindu M. R. priklausanti sodyba, po jos mirties, atiteks pareiškėjai. Vykdant susitarimą, M. R. su pareiškėja (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją, kad joje dirbantis seniūnas patvirtintų M. R. sudarytą testamentą. Palikėją M. R. į seniūniją atlydėjo M. I. (palikėjos dukra), o pareiškėją E. J. atlydėjo jos motina bei brolis V. V.. To pačio apsilankymo pas seniūną metu, pareiškėja minėtoje sodyboje deklaravo ir savo gyvenamąją vietą. Papildomai pareiškėjos (sodybos pirkėjos) interesų apsaugai, tą pačią dieną, kai buvo surašytas (duomenys neskelbtini) testamentas, M. R. savo ranka surašė ir pasižadėjimą „[...] testamentą sudarytą (duomenys neskelbtini) dieną E. J. vardu nepakeisti, nepanaikinti“. M. R. sudarius testamentą, pareiškėja jai sumokėjo likusią sutartos kainos dalį – 1.000,00 dolerių.

Praėjus maždaug mėnesiui po sandorio sudarymo, iš minėtos sodybos išsikėlė visi joje gyvenę asmenys, todėl į sodybą persikėlė gyventi pareiškėja bei jos sūnus P. J. ir sugyventinis G. J.. Pareiškėjos turimais duomenimis, palikėja M. R. ir jos vaikaitis (trečiasis asmuo) R. P. su sugyventine E. G. persikėlė gyventi į netoliese esantį (duomenys neskelbtini) kaimą. Taigi, nuo 1997 metų kovo mėnesio pareiškėja minėtą sodybą valdo kaip savo turtą – pareiškėja su sugyventiniu G. J. iki pat šiol ne tik gyvena minėtoje sodyboje, bet ir vykdo su jos išlaikymu susijusias prievoles. Apie M. R. mirties faktą, maždaug 2001 metų pirmą ketvirtį, pareiškėją informavo su suinteresuotais asmenimis M. I. ir R. P. visiškai nesusijęs trečiasis asmuo – P. G.. Pareiškėja kategoriškai neigia suinteresuotų asmenų M. I. ir R. P. nurodytas aplinkybes, neva „(duomenys neskelbtini) mirus M. R., R. P. nuvyko į senelės turėtus namus ir pranešė E. J., jog M. R. mirė, o jis priima palikimu tapusį turtą pagal senelės sudarytą testamentą. Naudodamasis savo, kaip įpėdinio teisėmis, R. P. leido E. J. ir toliau gyventi palikimu tapusiame name, tokiu būdu padarydamas savo, kaip įpėdinio patvarkymą dėl priimto palikimo, neatsisakydamas savo paveldėjimo teisės, o ją faktiškai įgyvendindamas“, kadangi R. P. pas pareiškėją atvykęs niekada nebuvo. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad suinteresuoti asmenys M. I. ir R. P. piktnaudžiaudami teise teikia teismui tikrovės neatitinkančius paaiškinimus vieninteliu tikslu – siekiant neteisėtai praturtėti svetimo nuostolio (pareiškėjos) sąskaita.

Pagal CK (1964 m). 584 straipsnio 1 d., testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui (CK 584 straipsnio 2 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad M. R. testamentas, kuriuo palikėja priėmė sprendimą „žemės sklypą (namų valdą) su gyvenamu namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), po savo mirties [...]“ palikti būtent pareiškėjai E. J., sudarytas vėliau, nei suinteresuotų asmenų M. I. ir R. P. minimas testamentas, todėl palikėjai M. R. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), vienareikšmiškai paveldėti turi teisę tik E. J., kadangi suinteresuotų asmenų M. I. ir R. P. minimas testamentas vėliau akivaizdžiai buvo pakeistas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja (per atstovą) palaikė savo pareiškimą ir praįšė jį tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais patikslintame pareiškime ir vadovautis pateiktais į bylą įrodymais.

Suinteresuotas asmuo R. P. ir jo atstovė advokato padėjėja Rūtas Zarankienė į teismo posėdį neatvyko, atstovė pateikė duomenis jog atstovavimo sutartis su R. P. nutraukta, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla nagrinėta R. P. ir jo atstovei nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Suinteresuotas asmuo M. I. į teismo posėdį neatvyko, pateikė duomenis, kad sutartį su advokato padėjėja R. Zarankiene nutraukė ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir byla buvo nagrinėjama šiam suinteresuotiems asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo(s) prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašome E. J. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. VĮ

Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai ir byla nagrinėta suinteresuotiems asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotam asmeniui E. N. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepimas nepateiktas be svarbių priežasčių, apie teismo posėdį pranešta dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

(duomenys neskelbtini) mirė M. R., kuri Kauno regiono archyvo Marijampolės filialo duomenimis (duomenys neskelbtini) testamentu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu tuometinio (duomenys neskelbtini) seniūno G. V., žemės sklypą (namnų valdą) su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) paliko E. J. (pareiškėjai byloje).

(duomenys neskelbtini) ranka rašytu pasižadėjimu M. R. pasižadėjo testamento sudaryto (duomenys neskelbtini) E. J. vardu nepakeisti ir nepanaikinti.

2009-02-05 raštu Marijampolės trečiajam notaro biurui (duomenys neskelbtini) seniūnė teikia informaciją, kad M. R. (duomenys neskelbtini) sudarytas ir patvirtintas testamentas registro Nr. (duomenys neskelbtini) nepanaikintas ir nepakeistas, pagrindu nurodo, 1997-2000 metų notarinių veiksmų registracijos žurnalus.

Notarė Gintarė Strazdienė 2023-09-11 liudijime nurodo, kad mirus M. R. nuo (duomenys neskelbtini) (mirties diena) iki šiol (liudijimas išduotas 2023-09-11) paveldėjimo byla neužvesta ir įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo negauta.

I. I. ir E. N. yra palikėjos M. R. dukros, o R. P. yra palikėjos vaikaitis (anūkas).

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1997-02-19, tai yra testamento sudarymo dienos.

Kauno regiono valstybės archyvo duomenimis (pažyma apie pastatus, 2023-12-19 Nr. M7-1285) 1986-1990 m. ūkio knygose įrašytas M. R. ūkis (gyvenamasis namas, tvartas, kluonas) . 1998-2002 metų ūkio knygose yra analogiški duomenys ir duomenys, kad M. R. mirė (duomenys neskelbtini) „ūkis neperrašytas“.

Marijampolės savivaldybės, (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikusi pažymą apie pastatus 2024-04-18, kurioje nurodo, kad M. R. vardu įrašyti pastatai esantys (duomenys neskelbtini), tai yra gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai – kluonas ir tvartas, kiemo statiniai – šulinys.

Kartu su nuomone dėl pareiškimo (rašytiniais paaiškinimais) M. I. asmuo pateikė testamento kopiją (duomenys neskelbtini), kuriuo visas turtas priklausysiantis mirties dieną M. R., paliekamas anūkui R. P..

M. R. mirė (duomenys neskelbtini), tai yra galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui, reglamentavusiam, kad palikimas turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (mirties dienos) paduodant pareiškimą notarui arba pradedant tuo pačiu terminu turtą ir turtines teises faktiškai valdyti.

Bylos duomenys patvirtina, kad M. R. palikimo, paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo.

Paveldėti pagal įstatymą gali tik asmenys išvardinti CK nuostatose (įpėdinių eilės) ir galiojant 1964 m. CK kaip ir šiuo metu galiojančiame CK paveldėti pagal įstatymą turi teisę tiek vaikai, – pirmos eilės įpėdiniai, tiek vaikaičiai, vėlesnės eilės įpėdiniai.

Testamentu asmuo gali savo turtą ir turtines teises palikti tiek įstatyminiams įpėdiniams, tiek kitiems asmenims, tai yra tiek susijusiems, tiek nesusijusiems kraujo giminystės ryšiais asmenims.

Palikimą tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą asmuo turėjo priimti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal nuo 2001-07-01 galiojantis CK reglamentuoja trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tai reiškia jog vien fakto, kad turtas asmeniui paliktas testamentu nepakanka jog asmuo taptų įpėdiniu ir galėtų paveldėti turtą, asmuo, kaip jau minėta palikimą turi priimti.

Laikoma, kad asmuo ( įpėdinis) palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Suinteresuoti asmenys M. I., E. N. ir R. P. prieštaravo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Kiti suinteresuoti asmenys neprieštaravo tokio fakto nustatymui.

Pareiškėja įrodinėja, kad nuo testamento patvirtinimo dienos (duomenys neskelbtini) gyvena name su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) ir po palikėjos mirties liko gyventi minėtame name, moka reikalingus mokesčius, atliko einamąjį remontą, naudojosi ūkio pastatais, tai yra valdo nekilnojamąjį turtą kaip savo.

Suinteresuoti asmenys, tai yra palikėjos dukros ir vaikaitis (M. I., E. N. ir R. P., toliau ir fiziniai asmenys) nesutinka su pareiškimu ir įrodinėja, kad (duomenys neskelbtini) testamentas „galėjo būti suklastotas, o (duomenys neskelbtini) m. tai yra ankstesniu testamentu visą turtą M. R. paliko vaikaičiui R. P.“.

Civiliniame procese įrodyti aplinkybę turi ją teigiantis asmuo (CPK 178 str., 185 str., 443 str. 1 d.). Suinteresuoti fiziniai asmenys neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) testamentas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suklastotas ar iš viso nebuvo sudarytas ar sudarytas ne pagal tuo metu galiojusius reikalavimus.

Iš Kauno archyvo ir seniūnijos pateikti duomenys, kad testamentas yra patvirtintas seniūno, įregistruotas notarinių veiksmų atlikimo žurnale, yra nepakeistas ir nepanaikintas.

Suinteresuoti fiziniai asmenys taip pat neįrodė, kad palikimą, atsiradusį po M. R. mirties, priėmė jie tai yra paveldėjo paduodami pareiškimą notartui ar pradėdami faktiškai valdyti.

Byloje esančiame notarės liudijime ir Testamentų registro išraše yra duomenys, kad M. R. palikimo nepriėmė nei vienas suinteresuotų asmenų, kadangi yra įrašai, kad paveldėjimo bylos neužvestos, įpėdiniai tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą su pareiškimu į notarą nesikreipė. Taip pat nepateikti duomenys, pavyzdžiui įsiteisėjęs teismo sprendimas, kad suinteresuoti asmenys palikimą priėmė pradėdami M. R. turtą faktiškai valdyti.

Bylos duomenimis pareiškėja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo (duomenys neskelbtini) ir ten gyvena iki šio laiko, Pareiškėja moka mokesčius už elektros energiją ir kitus.

Šių faktinių aplinkybių suinteresuoti asmenys neginčijo ir jas paneigiančių įrodymų byloje neteik. Suinteresuotas asmuo R. P. nurodo jog po M. R. mirties jis pranešė apie palikėjos mirtį ir leido pareiškėjai toliau gyventi name bei naudotis ūkio pastatais pagal panaudos sutartį kaip testamentinis įpėdinis pagal (duomenys neskelbtini) M. R. testamentą. Pareiškėja su tokiu R. P. aiškinimu nesutiko, tai yra nesutiko, kad jis pranešė apie M. R. mirtį bei padarė bent kokius patvarkymus po M. R. mirties dėl pareiškėjos tolesnio gyvenimo ar išsikėlimo iš namų valdos (duomenys neskelbtini).

Teismas jau pasisakė, kad tam, kad asmuo taptų įpėdiniu ir galėtų paveldėtu turtu disponuoti, reikalinga palikimą priimti vienu iš įstatymu numatytų būdų, tai yra paduodant pareiškimą notarui arba pradedant turtą faktiškai valdyti.

Dėl pradėjimo faktiškai valdyti nepakanka vien faktinių veiksmų atlikimo, kad kiltų teisinės pasekmės ir notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tam turi būti įsiteisėjęs sprendimas šiuo klausimu, kadangi CK 1.136 str. 1 d. reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, tai reiškia ir teisės paveldėti palikėjo turtą bei turtines teises atsiradimo pagrindą CK 1.136 str. 2 d. 2 p., CPK 18 str., 445 str., 444 str. 2 d. 8 p.).

Nei vienas suinteresuotas fizinis asmuo nepateikė įsiteisėjusio teismo sprendimo ar kito dokumento (notaro liudijimo ir pan.), kad jie yra įstatymo nustatyta tvarka priėmę palikimą po M. R. mirties.

Nei M. I., nei E. N., nei R. P. šioje byloje pareiškimų su savarankiškais reikalavimais neteikė nors jiems tokia galimybė, tai yra CPK 443 str. 7 d. turinys buvo išaiškintas ir nustatytas terminas tokiems pareiškimams teikti be to R. P. ir M. I. bylą vedė per kvalifikuotą teisininką, tai yra advokato padėjėją Rūtą Zarankienę, nes atstovavimo sutartys su ja buvo nutrauktos tik paskutinio teismo posėdžio dieną.

Nustačius šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad R. P. neturėjo patvirtintos teisės leisti ar neleisti pareiškėjai toliau gyventi namų valdoje (duomenys neskelbtini) po M. R. mirties nes vien giminystės ryšys (vaikaitis) ir testamentas (duomenys neskelbtini, kuris neteko teisinės galios M. R. sudarius (duomenys neskelbtini) testamentą nesukuria R. P. juridinio fakto (teisės) tapti M. R. turto paveldėtoju be papildomų anksčiau aptartų veiksmų atlikimo tiek 1964 metų, tiek galiojančio Civilinio kodekso pagrindu.

Galiojančiame civiliniame kodekse (toliau CK) 5.35 str. 2 d. reglamentuoja, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui.

Palikimo atsiradimo metu galiojančiame civiliniame kodekse 1964 m. buvo analogiška nuostata įtvirtinta 584 str. 2 d.

(duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu M. R. paliko visą turtą R. P., tačiau vėlesniu testamentu (duomenys neskelbtini) testatorė konkretų turtą esantį (duomenys neskelbtini) pareiškėjai tai reiškia jog (duomenys neskelbtini) testamento dalis dėl turto (duomenys neskelbtini) negalioja, o galioja (duomenys neskelbtini) testamentas.

Teisę asmeniui sudaryti testamentą bei jį pakeisti ar panaikinti numatė galiojančio CK 5. 35 str. 1 d. ir 1964 m. CK 584 str. 1 d.

Nustatęs šias aplinkybes teismas vertina, kad pareiškėja yra M. R. įpėdinė pagal testamentą (duomenys neskelbtini) ir turi teisę įrodinėti, kad ji priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, kadangi įstatymas nenustato jog turintis juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktas negali būti nustatomas testamentiniam įpėdiniui.

Suinteresuoti fiziniai asmenys neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 178 str., 185 str.), kad (duomenys neskelbtini) testamento sąlygos prieštarauja visuomenės papročiams ar pažeidžia geros moralės reikalavimus ar juo patvirtintos neteisėtos sąlygos (galiojančio CK 5.36 str. 2 d.).

Galioja sutarties laisvės principas, testamentas yra vienašalis sandoris ir asmuo turi teisę savo turtą testamentu palikti vienam ar keliems asmenims arba jo nepalikti niekam ir kaip jau minėta keisti testamentą ar jį panaikinti.

Suinteresuoti fiziniai asmenys įrodinėjo, kad M. R. buvo silpnos sveikatos ir niekur nevykdavo, tačiau šios aplinkybės neįrodė kaip neįrodė, kad testatorė testamento sudarymo dieną -(duomenys neskelbtini) nesuprato savo veiksmų ar negalėjo jų valdyti bei to, kad testamentas sudarytas nesilaikant tuo metu galiojusios tvarkos ar yra suklastotas (netikras).

Įrodyti reikalavimus turi pareiškėjas, o nesutikimą su jais turi suinteresuoti asmenys (CPK 178 str., 185 str., 443 str. 1 d.).

Civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė ir teismas vertina jog pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų išvadoms byloje daryti ir savo reikalavimą įrodė.

Ta aplinkybė, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai neįregistruoti VĮ Registrų centras nepaneigia fakto jog turtas priklausė M. R. ir ji galėjo šį turtą testamentu palikti pareiškėjai, kadangi paveldima ne tik turtas, bet ir turtinės teisės.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės pareiškėjai juridinę reikšmę paveldėjimo teisei realizuoti, pilna apimtimi, tai yra gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus įregistruoti savo vardu ir turtu disponuoti, o ne tik naudotis ir valdyti. Pareiškėja įrodė, kad po M. R. mirties palikimą priėmė faktiniais veiksmais, tai yra pradėdama palikėjos turtą, kuris jai (pareiškėjai) paliktas testamentu, faktiškai valdyti ir prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Teismas nagrinėja tik pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str., 143 str., 443 str. 1 d., 7 d.).

Teismas taikydamas ir aiškindamas įstatymus vadovaujasi ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 5 d.) ir pasisako, kad suinteresuoti asmenys nenuginčijo pareiškėjos įrodinėjamų aplinkybių, kad M. R. ir E. J. tarėsi dėl gyvenamojo namo ir kitų pastatų (duomenys neskelbtini) pirkimo, kad pinigai buvo mokami, tačiau sandoris nebuvo patvirtintas ir turtas liko M. R. nuosavybe, todėl ji galėjo šį turtą palikti testamentu ir paliko jį būtent E. J..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas 1100 eurų iš R. P. ir M. I..

CPK 443 str. 6 d. Reglamentuoja, kad kai dalyvaujančių byloje asmenų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvaujančio byloje asmens , kurio reikalavimas atmestas.

Teismas patikslintą pareiškimą tenkina. Suinteresuotų asmenų pareiškimų su savarankiškais reikalavimais nebuvo pareikšta.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš R. P. ir M. I., kurie teikė pozicijas raštu ir nesutiko su pareiškėjos reikalavimais, todėl akivaizdu, kad jų ir pareiškėjos teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, tačiau teismo vertinimu skirtingas teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra ir E. N., kuri neteikė atsiliepimo bylos baigtimi, tačiau dalyvavo teismo posėdyje 2025-08-19 ir prisiekusi paaiškino, kad nesutinka su patikslintu pareiškimu ir prašo jo netenkinti faktiškai analogiškais motyvais kaip ir R. P. bei M. I., todėl teismas vertina, kad E. N., M. I. ir R. P. yra skirtingas teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi nei pareiškėjos ir bylinėjimosi išlaidas priteisia pareiškėjai iš šių trijų suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis (CPK 443 str. 6 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būdama įpėdine pagal testamentą (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama turtą ir turtines teises faktiškai valdyti po M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 59,57 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662 .

Priteisti iš suinteresuotų asmenų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 366,66 EUR iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti suinteresuotiems asmenims per tris dienas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.