Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2571-716/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-27
Bylos Nr.
1-2571-716/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00078-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Civilinis ieškovas
A. T.
Kaltinamasis
I. S.
Advokatai
Žana Timaškova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2571-716/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00078-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Laurai Matusevičienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T.,kaltinamajai I. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose), (duomenys neskelbtini), teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir paskirta bausmė laisvės apribojimas 1 metams;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, galutine 20 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, galutine 60 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu skirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi skirta bausme paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams (bausmės neatlikusi);

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - galutine 20 parų arešto bausme (bausmės neatlikusi),

teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent, ji nuo 2021 m. sausio 15 d. apie 21.30 val. iki 2021 m. sausio 16 d. apie 00.40 val., būdama bute, (duomenys neskelbtini), pagrobė iš A. T. jo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o po to šią kortelę nenustatytomis aplinkybėmis gabeno, laikė ir realizavo.

Be to, I. S. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, ji 2021 m. sausio 16 d. apie 00.40 val. (duomenys neskelbtini), siekdama apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įdėjo iš A. T. pagrobtą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ bankas bankomatą ir suvedusi PIN kodą, kuris buvo prie kortelės, A. T. vardu be jo žinios inicijavo finansines operacijas.: 2021 m. sausio 16 d. 00.43.18 val. atliko balanso peržiūrą; 2021 m. sausio 16 d. 00.43.46 val. bandė atlikti 1 000 Eur grynųjų pinigų išėmimą, tačiau operacija buvo atmesta dėl viršyto limito; 2021 m. sausio 16 d. 00.44.07 val. atliko 600 Eur grynųjų pinigų išėmimą; 2021 m. sausio 16 d. 00.44.38 val. bandė atlikti 600 Eur grynųjų pinigų išėmimą, tačiau operacija buvo atmesta dėl viršyto limito; 2021 m. sausio 16 d. 00.44.57 val. bandė atlikti 400 Eur grynųjų pinigų išėmimą, tačiau operacija buvo atmesta dėl viršyto limito; 2021 m. sausio 16 d. 00.45.17 val. atliko 200 Eur grynųjų pinigų išėmimą, tokiu būdu apgaule įgydama 800 Eur iš A. T. sąskaitos AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini).

I. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo pagal nukentėjusiojo parodymus. Ji buvo pas nukentėjusįjį namuose, vartojo alkoholį. Šiam nematant ji pavogė piniginę su kortele ir išėjo iš jo buto. Nuvyko prie (duomenys neskelbtini) „Maxima“, kiek leido bankomatas, tiek nusiėmė pinigų. Pinigus išleido savo reikmėms. Piniginėje buvo ir banko kortelės PIN kodas. Iki „Maximos“ nuvažiavo su sugyventiniu, kuriam parašė žinutę, kad ją paimtų. Sugyventinis ją nuvežė. Tyrimo metu buvo abstinencijos būsenoje ir nenorėjo kalbėti, dėl to kaltės nepripažino. Iš anksto tikslo pavogti ji neturėjo, spontaniškai kilo poreikis. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, kadangi kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusysis A. T. tyrimo metu parodė, kad 2020 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, neatsimena kokioje mobiliojoje programėlėje, susipažino su I., su ja bendravo telefonu, "Viber" programėle, su ja bendravo iki 2020 metų gruodžio vidurio telefono numeriu, kurio jis neatsimena. 2020 metų gruodžio mėnesio viduryje, jis su ja buvo nebendravęs apie tris savaites iki tol kol ji jam iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) parašė, kad tai jos naujas numeris. Taip jie vėl pradėjo bendrauti. Jų pirmas susitikimas įvyko 2021-01-15. A. T. jai pasiūlė atvykti pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). I. S. pas jį atvyko 2021-01-15 apie 21.30 val., su kuo atvažiavo jis nematė. Ji buvo apsirengusi mėlynais džinsai, vilkėjo pilkos spalvos megztinį, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo rudos spalvos iki pečių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai be akcento. Pastaroji apie save mažai kalbėjo, daugiau klausinėjo apie jį. Tą vakarą, kada susitiko, jis buvo išgėręs apie 150 gramų viskio, juos iki jos atvykimo. Jai atvykus, kiek pamena, išgėrė apie 150 gramų viskio. Visą tą laiką buvo kartu, išskyrus, kai jis eidavo parūkyti į balkoną ar į tualetą. Jai atvykus, jo piniginė buvo koridoriuje, sieninėje spintoje, ant sulankstytų rūbų, ji nebuvo kaip nors paslėpta. Kiek pamena, jie kalbėjosi ir vartojo alkoholį. 2021-01-16 apie 3 val. ryto jis atsibudo su drabužiais lovoje, kiek prisimena, nusivilko rūbus ir nuėjo toliau miegoti. Apie 9 val. atsibudęs jis pasidarė kavos ir bandė prisiminti vakar vakarą, tačiau nieko neprisiminęs jis nuėjo pasižiūrėti ar užrakintos buto durys. Durys buvo užrakintos. Jam kilo įtarimus, kad buvo apsvaigintas, nutarė pasižiūrėti ar yra visi jo daiktai vietoje, tačiau atidaręs sieninės spintos duris pastebėjo, kad nėra jo piniginės toje vietoje, kurioje jis ją buvo palikęs. Jo piniginėje buvo "Swedbanko" kortelė, taip pat piniginėje buvo jo banko kortelės PIN kodas, kurį jis laikė joje, nes anksčiau minėtą banko kortelę atsinaujino prieš maždaug mėnesį laiko ir nemokėjo atmintinai PIN kodo. Taip pat piniginėje buvo jo automobilio dokumentai, darbo pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas, nuolaidų kortelės, žvejybos bilietas, darbinė kuro kortelė. Neradęs piniginės ir apžiūrėjęs namus pastebėjo, kad daugiau niekas nedingo, tačiau pastebėjo, kad buvo ieškoma, buvo varstomos spintos durys ir kilnoti rūbai. Apie 10 val. ryto dar bandė susisiekti su I., tačiau ji jam neatrašė, bandant skambinti – nebuvo skambučio jungimo. Tą patį rytą jis paskambino į banką, konsultantė užblokavo kortelę ir pasakė, kad iš jos 2021-01-15 apie 23 val. buvo nuimta 600 eurų, pinigai buvo nuimti (duomenys neskelbtini) „SEB“ bankomate ir praėjus minutei laiko 200 eurų. Tuomet paskambino į darbą ir pranešė, kad užblokuotų kuro kortelę, darbdavys pasakė, kad ja nebuvo bandyta atsiskaityti. Jie bendravo vieninteliu būdu - „Viber“ programėle, jos kitų duomenų nežino, kur ji gyvena taip pat nežino. Koks buvo jos mobilaus ryšio telefono modelis nematė. Tai buvo pirmas karkas, kada jis neatsimena kas įvyko vakare, jis buvo išgėręs nedaug alkoholio, tad mano, kad jis buvo apsvaigintas. Atsibudus sekantį rytą jam labai skaudėjo bei svaigo galva. Dėl šio įvykio jis patyrė 900 eurų turtinę žalą (b. l. 27).

Papildomai apklaustas A. T. parodė, kad ankstesnėje apklausoje yra nurodęs, jog patyrė 900 eurų turtinį nuostolį, tokiai sumai buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Šiuo metu nori nurodyti, jog pretenzijų turi tik dėl 800 Eur, kurie buvo išgryninti (duomenys neskelbtini), esančiame SEB bankomate, prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu tik 800 Eur sumai. Už pinigų išgryninimą jam buvo nuskaičiuoti 15 Eur, taip pat turėjo kitų išlaidų, susijusių su naujo vairuotojo pažymėjimo pagaminimu, automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninio paso pagaminimu, tačiau nenori nurodyti, kiek tai jam kainavo ir neprašo bei neprašys ateityje jam šių nuostolių atlyginti. Ankstesnėje apklausoje nurodė, kad galimai nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigintas kažkokiu skysčiu, tačiau įrodymų, jog taip buvo, neturi, nes pas medikus po įvykio nesikreipė, tyrimų, galinčių tai patvirtinti, nesidarė. Bute buvo tik dviese, niekas iš pašalinių asmenų, kai I. pas jį svečiavosi, nebuvo užėję, tikrai žino, kad jo laiptinė nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Prašo dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltą asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka, įpareigoti grąžinti jam 800 eurų. Prašo teismo priimti sprendimą ikiteisminiame tyrime jam nedalyvaujant. Daugiau neturi ko nurodyti (t.1, b.l. 32).

Liudytojas T. Č. (T. Č.) I. S. jis pažįsta ilgiau nei metus laiko, susipažino gyvendami viename rajone, (duomenys neskelbtini). Gali nurodyti, jog pažinties metu buvo tik pažįstami, o nuo 2021 metų sausio mėnesio pabaigos ji yra jo sugyventinė, kartu gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį iki tol, kol I. išvyko atlikti bausmės. Tuo metu, kai gyveno kartu, jis dirbo (duomenys neskelbtini), o I., kiek jam žinoma, važiuodavo pas (duomenys neskelbtini) atlikti (duomenys neskelbtini) į jų namus. Į jam užduotą klausimą, ar šiuo metu, anksčiau naudojosi mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kada paskutinį kartą juo naudojosi, gali nurodyti, kad neatmeta galimybės, jog minėtu numeriu anksčiau yra naudojęsis, šiuo metu juo nesinaudoja, naudojasi tuo, kuris yra nurodytas 2021-05-20 pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis. Kada naudojosi paskutinį kartą telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti negali, nepamena, keičia telefono numerį, kai tik pameta telefoną. Buvo laikotarpis, kai minėtu numeriu naudojosi tiek jis, tiek I. S.. Į klausimą, ar žino, kam priklauso mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), gali atsakyti, jog negali nurodyti kieno jis, nes jis dažniausiai numeriu mintinai neįsimena po turėtos (duomenys neskelbtini), o su savimi šiuo metu neturi savo mobilaus ryšio telefono, kad sulygintų šį numerį su telefono knygoje turimais telefonų numeriais. Į sekantį jam užduotą klausimą, kur buvo ir ką veikė laikotarpiu nuo 2021-01-15 23.00 val. iki 2021-01-16 00.36 val., gali nurodyti, kad tikrai neprisimena, nes praėjo jau daug laiko, be to tuo laikotarpiu visos dienos buvo vienodos, nes prieš (duomenys neskelbtini) mirė jo žmona, todėl tuo laikotarpiu daug vartojo alkoholinių gėrimų. Kur tuo laikotarpiu buvo I. S. jis nežino, nurodyti negali, ar tuo laikotarpiu susiskambino, susirašė žinutėmis, jis nepamena, galėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Gali tik nurodyti, jog jis I. paprašytas kartais, kai dirbdavo (duomenys neskelbtini) ar šiaip važinėdavo savo reikalais, galėdavo ją pavežti iki tam tikro jos nurodyto adreso ir ten ji išlipdavo, į kurį butą jį eidavo jis nežinodavo, jos nelydėdavo, iš teikiamų (duomenys neskelbtini) suteikimo I. arba grįždavo pati savarankiškai, arba ją parveždavo jis jos paprašytas (b. l. 59-60).

Šalies argumentai

Iš e-Policija sistemos išrašo matyti, kad buvo pateiktas pareiškimas dėl nusikalstamos veikos, kuriame A. T. pareiškė, jog susipažino su panele internetu, po kelių bendravimų pasikvietė ją į svečius. Atvykus pabendravo, kartu išgėrė, po pažinties jai išvykus, kitą rytą pastebėjo, kad dingo piniginė. Apieškojus namus jos nerado, paskambinus į banką, ją užblokavo. Tačiau tą patį vakarą (duomenys neskelbtini), jau buvo nuimti pinigai, t. y. 600 Eur, o po kelių minučių dar 200 Eur, tai įvyko apie 23.00 val. (b. l. 1).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad iš pranešėjo, nepažįstama moteris pavogė piniginę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas piliečio A. T., darbo pažymėjimas, darbo kuro kortelė ir banko „Swedbank“ kortelė. Pranešėjas turi tik tos moters telefono numerį, skambinant nekelia. Pranešėjas apie įvykį pranešė 2021 m. sausio 16 d. 12.25 val. (b. l. 3-4).

Iš tarnybinio pranešimo dėl prarastų dokumentų matyti, kad siekiant pasitikslinti įvykio aplinkybes dėl prarastų dokumentų, 2021 m. sausio 26 d. apie 12.30 val., susisiekus su pareiškėju telefonu, pastarasis nurodė, kad prarastų dokumentų neatgavo, juos pasidarė naujus (b. l. 5).

Iš tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad siekiant patikslinti įvykio aplinkybes ir išsikviesti pareiškėją apklausai, šis nurodė, kad dėl rašyto pareiškimo pretenzijų neturi, prašo nieko nenagrinėti. 2021 m. sausio 24 d. pareiškėjas e-Policija sistemoje pareiškė, kad pretenzijų dėl rašyto pareiškimo neturi ir prašo pareiškimo nenagrinėti (b. l. 7).

Iš e-Policija sistemos išrašo matyti, kad A. T. prašė nutraukti bylą dėl jo pateikto pareiškimo. Pretenzijų ir nusiskundimų niekam neturi (b. l. 8).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu nustatyta, jog nukentėjusysis A. T. su mergina, kuri vėliau pagrobė mokėjimo priemonę ir atliko neteisėtas finansines operacijas su pagrobta kortele, bendravo judriojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustatyta, priklausė I. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

Iš tarnybinio pranešimo dėl vaizdo kamerų matyti, kad atliekant tyrimą buvo nuvykta (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėta vieta, kurioje stovi „Seb“ banko bankomatas, tačiau šalia jo vaizdo stebėjimo kamerų, kurių stebėjimo laukas apimtų anksčiau minėtą bankomatą, pastebėta nebuvo (b. l. 24).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo bei fotonuotraukos matyti, kad nukentėjusysis A. T., kuriam buvo pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus, parodė, jog jį apvogusios moters nuotrauka yra pažymėta Nr. 4. Jis atpažino, kad tai būtent ta moteris iš jos bendrų veido bruožų, iš lūpų, kurių linija ganėtinai ilga, taip pat iš akių, kurios didelės, apvalios ir plačiai atmerktos, taip pat atpažino ir iš plaukų, kurių ilgis iki pečių ir plaukai yra prigludę. Nurodė, jog jis įsidėmėjo moters veido bruožus, kadangi jie buvo dviese ir artimai kontaktavo (b. l. 45-47).

Iš banko „Swedbank“ priedų matyti A. T. banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 16 d., taip pat prisijungimai naudojantis „Swedbank“ interneto banku sąrašas ir mokėjimų kortele atliktų operacijų sąrašas nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 16 d. (b. l. 71-74).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas A. T. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. sausio 16 d. laikotarpyje nuo 00.43 val. iki 00.45 val. su mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) „SEB“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), inicijuotos penkios finansinės operacijos. 2021 m. sausio 16 d. 00.43 val. atlikta balanso peržiūra. 2021 m. sausio 16 d. 00.43 val. buvo atliktas 1 000 Eur grynųjų pinigų išėmimas, tačiau operacija atmesta dėl viršyto limito. 2021 m. sausio 16 d. 00.44 val. buvo atliktas 600 Eur grynųjų pinigų išėmimas, operacija patvirtinta. 2021 m. sausio 16 d. 00.44 val. buvo atliktas 600 Eur grynųjų pinigų išėmimas, tačiau operacija atmesta dėl viršyto limito. 2021 m. sausio 16 d. 00.44 val. buvo atliktas 400 Eur grynųjų pinigų išėmimas, tačiau operacija atmesta dėl viršyto limito. 2021 m. sausio 16 d. 00.45 val. buvo atliktas 200 Eur grynųjų pinigų išėmimas, operacija patvirtinta (b. l. 75).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad tyrimo metu apžiūrėta judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė. Susipažinus su judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine apie turėtus telekomunikacinius įvykius (įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS ir MMS pranešimų, mobiliojo interneto naudojimo išklotines), duomenimis, apie mobiliojo ryšio abonento prisijungimus prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių) nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 00.00 val. iki 2021 m. vasario 24 d. 08.14 val. įvyko 14 755 telekomunikaciniai įvykiai. Judriojo ryšio telefono numerio veikimo metu, buvo naudojamasi tik mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ bokštais (celėmis), esančiais Vilniaus mieste, Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų r. sav. Judriojo ryšio telefono numeris, buvo naudojamas telefono įrenginiuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš (į) judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo inicijuoti 9 761 įeinantys ir išeinantys telekomunikaciniai įvykiai, 4 994 prisijungimai prie mobiliojo ryšio interneto. Su Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso nukentėjusiajam A. T.) laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 9.56 val. iki 2021 m. sausio 16 d. 12.30 val. įvyko 38 telekomunikaciniai įvykiai, pokalbių trukmė 00:00:00 val. Laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 15 d. 23.06 val. iki 2021 m. sausio 16 d. 00.36 val. jungėsi prie bokštų (celių), esančių (duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu įvykio 9 telekomunikaciniai įvykiai iš jų 6 prisijungimai prie mobiliojo interneto, buvo išsiųstas SMS 1 pranešimas iš judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), gautas 1 SMS pranešimas iš minėto numerio, bei 2021 m. sausio 16 d. 00.36 val. buvo skambinta Nr. (duomenys neskelbtini). Su Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 5.46 val. iki 2021 m. vasario 3 d. 11.02 val. įvyko 605 telekomunikaciniai įvykiai, bendra pokalbių trukmė 02.11 val. (b. l. 96).

Iš tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių nustatymo matyti, kad susipažinus su judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 15 d. 23.06 val. iki 2021 m. sausio 16 d. 00.36 val. minėtas numeris jungėsi prie bokštų (celių) adresu (duomenys neskelbtini), į kurio veikimo zoną patenka nukentėjusiojo gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu įvykio 9 telekomunikaciniai įvykiai iš jų 6 prisijungimai prie mobiliojo interneto, buvo išsiųstas SMS 1 pranešimas iš judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), gautas 1 SMS pranešimas iš minėto numerio, bei 2021 m. sausio 16 d. 00.36 val. buvo skambinta Nr. (duomenys neskelbtini). Neteisėtos operacijos su pagrobta A. T. kortele buvo atliktos 2021 m. sausio 16 d. laikotarpyje nuo 00.44 val. iki 00.45 val., (duomenys neskelbtini), „SEB“ banko bankomate. Policijos informacinės sistemos – Administracinių nusižengimo registro duomenimis nustatyta, kad judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Tele2“, neregistruotam vartotojui, buvo nurodytas administracinių nusižengimo protokoluose Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie buvo suformuoti T. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Policijos informacinės sistemos – Policijos registruojamų įvykio registro duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 4 d. T. Č., įtarus nusikalstamos veikos padarymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (duomenys neskelbtini). Įtarimai minėtame ikiteisminiame tyrime pareikšti I. S.. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta kad judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė I. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 98).

Iš UAB „Tele2“ rašto matyti, jog Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 31 d. 04.12.35 10 Eur suma ir 2020 m. spalio 31 d. 04.14.34 3 Eur suma buvo papildyti iš „Luminor“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), kuri priklauso I. S. (t.1, b.l. 100).

Iš AB „Seb“ banko rašto matyti, kad AB „Seb“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra įrengtos vaizdo kameros (b. l. 103).

Iš UAB „Maxima“ pranešimo matyti, kad prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), „Seb“ bankomato 2021 m. sausio 16 d. laikotarpyje nuo 00.43 val. iki 00.45 val. galimybės neturi, kadangi minėtas vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas (b. l. 106).

Iš AB „Swedbank“ rašto matyti, jog su nukentėjusiojo A. T. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susieta mokėjimo bekontakte Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) (b l. 109).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad kaltinamoji I. S. grobimo būdu įgijusi banko kortelę taip neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, t. y. A. T. priklausančia AB „Swedbank“ mokėjimo kortele, neteisėtai panaudojo šios svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, dėl ko neteisėtai pasinaudojusi šia mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis iniciavo finansines operacijas be teisėto kortelės savininko žinios, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam A. T. priklausantį turtą – 800 eurų.

I. S. teisme savo kaltę pripažino visiškai nuodydama, kad nematant nukentėjusiajam ji pavogė piniginę su banko kortele, kyr buvo ir kortelės PIN kodas, ir iš bankomato prie „Maxima“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) nusiėmė pinigus, kuriuos išleido savo reikmėms. Tokius kaltinamosios parodymus atitinka ir patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo A. T. parodymai ir nurodytos aplinkybės jo policijos įstaigai pateiktame pareiškimas dėl nusikalstamų veikų padarymo, asmens parodymo atpažinti pagal juo nuotrauką protokolas, kuriame atpažinta I. S., taip pat policijos įvykių registro išrašo duomenys, AB „Swedbank“ raštas ir pateikti priedai apie finansines operacijas su nukentėjusiojo vardu išduota banko kortele, objektų apžiūros protokolai, AB „SEB“ banko išrašas. Nukentėjusysis A. T. tyrimo metu kaip nusikaltimą įvykdžiusį asmenį nurodė būtent I. S., ją atpažino, kaltinamoji jai inkriminuotus veiksmus nuoširdžiai pripažino. Šių asmenų parodmus atitinka minėti rašytiniai duomenys, dėl ko teismas pripažįsta, kad I. S. nusikalstami veiksmai ir kaltė dėl jų yra akivaizdžiai įrodyta ir neginčijama.

Paimdama slapta be leidimo nukentėjusiosiojo vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir turėdama tikslą ją pasisavinti kaltininkė I. S. tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir vėliau savo valia realizavo nukentėjusiojo A. T. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai ja disponavo atlikdama ir finansines operacijas. Tokia I. S. veika teisingai kvalifikuotini pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti yra neteisėtas tada, kai atliekamas be šios priemonės naudotojo ar ją išdavusius kredito įstaigos sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-389/2013).

Nagrinėjamu atveju I. S. panaudojo A. T. priklausančią AB ,,Swedbank“ išduotą banko kortelę finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. (duomenys neskelbtini), esančiame AB „SEB“ bankomate suvedusi turėtą kortelės PIN kodą, kuris buvo užklijuotas ant kortelės, be teisėto mokėjimo kortelės savininko žinios iniciavo finansines operacijas tiek tikindama sąskaitos balansą, tiek bandydama, tiek ir nuimdama nuo sąskaitos grynuosius pinigus. Be to, I. S. neteisėtai pasinaudodama nukentėjusiojo vardu išduota elektronin mokėjimo priemone ne nukentėjusiojo žinios ir be leidimo atlikdamas finansines operacijas, kurių metu panaudodama apgaule save identifikavo kaip kitą asmenį, taip sukčiavimo būvu pasisavino A. T. priklausančius 800 eurų. Tokie kaltininkės neteisėti veiksmai dėl finansinių operacijų inicijavimo ir kitiems asmenims priklausančio turto įgijimo sukčiavimo būdu atitinka nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, kaip įvykdyta idealioji šių nusikaltimų sutaptis.

I. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir reiškė gailestį dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką įrodė pripažindama visus nusikalstamus veiksmus teisme ir sutikdama atlyginti padarytą žalą. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad I. S. nusikalto būdama recidyviste.

Pagrindo atleisti I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę I. S. už padarytas nusikalstamas veikas teismas atžvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jos kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę.

I. S. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, kitos dvi – prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnis). I. S. nusikalto būdama teista 5 kartus, šiuo metu jis teista 7 kartus, bausmės neatlikusi, bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 150-157). I. S. yra nedirbanti, teigė buvusi registruota Užimtumo tarnyboje, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltę pripažino. Teismas nustatė vieną jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes. Duomenų apie jos psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą valstybinis kaltintojas nepateikė.

Įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta kaltinamajai už BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus jų sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis dėl kaltininkės prisipažinimo (atsakomybę lengvinančios aplinkybės) nustatytinas arčiau minimalios ribos.

Kaltinamoji visiškai pripažino kaltę padariuss jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teismas išnagrinėjo bylą sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirtos bausmės sumažinamos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Tyrimo metu A. T. pareiškė 800 eurų civilinį ieškinį (b. l. 42) dėl I. S. nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad A. T. civilinis ieškinys pagrįstas, padaryta žala nėra atlygintina, įrodytas į bylą pateiktais duomenimis. Žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais I. S. veiksmais. Įvertinus visa tai, teismas civilinį ieškinį patenkina visiškai, priteisdamas iš žalą padariusios I. S. civilinio ieškovo prašomą atlyginti sumą, t. y. 800 eurų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas – CD su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma ir pranešimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, 189 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą I. S..

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Panaši nuostata, suteikianti teismui teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, galiojo ir ankstesnėje (iki 2017 m. liepos 1 d.) įstatymo redakcijoje, skyrėsi tik formuluotė (vietoje „priima sprendimą išieškoti“, anksčiau buvo nurodyta „turi teisę nuspręsti išieškoti“).

Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas remiantis įstatymu nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi I. S. yra įkalinta ir dėl to savarankiškai visa apimti ginti savo teisių ir teisėtų interesų neturi galimybės. Kaltinamajai buvo parinktas ir procese dalyvavo gynėja advokatė Žana Timaškova. Teismas atsižvelgęs į nuteistosios I. S. turtinę padėtį (nedirba, pajamų neturi) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl jo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš I. S. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti I. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu I. S. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi skirta subendrinta bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme – I. S. skirti 2 (dvejus) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 27 d.

Į bausmę įskaityti iki 2021 m. rugsėjo 27 d. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį atliktą bausmės dalį.

Iš I. S. A. T. naudai priteisti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD (kompaktinį diską) palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš I. S..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas