Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovė 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. (10.3 Mr) 11DE-6298 „Dėl garantijos pateikimo“ įpareigojo Firmą per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – pateikti garantinį raštą arba sumokėti 811 194,00 Eur muito mokestį. Reaguodama į gautą raštą pareiškėja 2023 m. liepos 10 d. Muitinei pateikė prašymą sustabdyti Ataskaitos pagrindu apskaičiuotos mokestinės prievolės išieškojimą nepateikus garantijos. Firma informavo Muitinę, jog dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės pateikti garantijos, nes visas jos turtas yra areštuotos vykdant ikiteisminį tyrimą, todėl jokia draudimo ar kredito bendrovė nesutinka jai išduoti garantijų. Atkreipė dėmesį, jog garantijos tikslas – užtikrinti mokesčių sumokėjimą, tai jau yra garantuota ikiteisminiame tyrime pritaikytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, o reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą laikytinas pertekliniu. Pažymėjo, jog Firmos atžvilgiu muitinė yra priėmusi ne vieną supaprastinto patikrinimo ataskaitą, kurių pagrindu priskaičiuotos milijoninės vertės mokestinės prievolės, todėl reikalavimo sumokėti mokestinę prievolę taptu įmonės nemokumo ir bankroto priežastimi. Atsakovė nutarė netenkinti pareiškėjos 2023 m. liepos 10 d. prašymo ir Sprendimu nusprendė nurašyti 811 194,00 Eur dydžio mokestinę nepriemoką iš Firmos sąskaitų kredito įstaigose.

Pareiškėjos nuomone Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsakovė neatliko Firmos pateiktų duomenų dėl ekonominių pasekmių įvertinimo, kurį numato Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 45 straipsnio 3 dalies nuostatos. Muitinė objektyviai ir tinkamai neišnagrinėdama aplinkybių SMK 45 straipsnio 2 ir 3 dalių prasme, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Ataskaita apskųsta Departamentui, kadangi Ataskaita paremta tik muitinės subjektyvia nuomone, o ne faktais, kurie dar tik nustatinėjami atliekamame ikiteisminiame tyrime.

SMK nustato bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) muitų teritoriją įvežamoms arba išvežamoms prekėms. SMK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo. Pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatą, muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad 2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu vykdant apskųstą sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.

Firma neneigia, kad ji negalėjo ir nepateikė atsakovei garantinio rašto (ar sumokėjo muitą), tačiau pabrėžia, kad to nepadarymo priežastys išsamiai nurodytos 2023 m. liepos 10 d. prašyme. Vertinant Sprendimo turinį akivaizdu, kad minėtas prašymas net nebuvo nagrinėtas ir įvertintas. Muitinė priimdama Sprendimą formaliai taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė neteisėtą išvadą, jog yra būtina nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjos sąskaitų kredito įstaigose.

Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose dėl mokesčių administratoriaus taikyto mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo yra tikrinama ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatliko veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės. Firma laikosi pozicijos, kad atsakovė, nevertindama mokesčio mokėtojo pateiktų SMK 45 straipsnyje nurodytų duomenų dėl būsimo skolininko ekonominių pasekmių, padarė esminį procedūrinį pažeidimą, sudarantį pagrindą panaikinti Sprendimą.

Nutarime teigiama, kad Firmai skirtu laikinu nuosavybės teisės apribojimu yra siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą. Nuosavybės laikinasis teisės apribojimas yra paskirtas nekilnojamajam turtui, kurio bendra rinkos vertė pagal Nutarimą yra 711 511,00 Eur, o kito turto vertė nėra žinoma. Muitinė atkreipė dėmesį, kad nežinoma kiek ikiteisminio tyrimo metu gali atsirasti papildomai valstybei priskaičiuotų mokesčių, kitų institucijų ar asmenų civilinių ieškinių, todėl nėra galimybės įvertinti ar pareiškėjai priklausantis turtas galės užtikrinti visų esamų ir būsimų įsipareigojimų vykdymą. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad reikalavimas pateikti garantiją yra įgyvendintas, nes jai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė yra nepagrįsti.

Konstatavus, jog pareiškėja muito nesumokėjo, garantinio rašto nepateikė ir neįrodė, jog pateikus garantinį raštą patirtų didelių ekonominių arba socialinių sunkumų, Muitinė įgijo teisę pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimą teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėžė, jog Muitinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) bei SMK nuostatomis, 2023 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. 100000508690, kuriuo nusprendė pradėti 811 194,00 Eur muito išieškojimą bei nepradėti 62 270,00 muito delspinigių išieškojimo iš pareiškėjos iki kol baigsis mokestinis ginčas. Atsižvelgiant į 2023 m. liepos 18 d. priimtą sprendimą, buvo priimtas Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčio mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje.

Atsakovė akcentavo, kad sustabdžius muito išieškojimą nesant garantiniam raštui ir jeigu mokestinis ginčas būtu išspręstas pareiškėjos nenaudai, nėra jokių garantijų, kad pareiškėja galėtų Muitinei įvykdyti mokestinę prievolę, todėl būtu pažeistas proporcingumo principas, išlaikytas šalių interesų balansas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Sprendimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl nėra pagrindo skundą tenkinti ir jį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 10000058835 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė atliko Firmos supaprastiną patikrinimą ir jo metu nustatytas aplinkybes pateikė Ataskaitoje. Ataskaitoje konstatuota, kad pareiškėja nėra įvykdžiusi 873 464,00 Eur dydžio mokestinės prievolės – 704 727,00 Eur muito, 106 467,00 Eur papildomo (apsaugos) muito ir 62 270,00 Eur muito delspinigių. Pareiškėja skunde teigia, kad nesutinka su Ataskaitoje pateiktais argumentais ir ją apskundė Departamentui.

Muitinė, vadovaudamasi Ataskaitoje nurodytomis aplinkybėmis, 2023 m. liepos 3 d. raštu Nr. (10.3 Mr) 11DE-6298 „Dėl garantijos pateikimo“ įpareigojo pareiškėją per 10 dienų nuo rašo įteikimo dienos pateikti vieną iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų – garantinį raštą arba sumokėti 811 194,00 Eur.

Pareiškėją susipažinusi su atsakovės 2023 m. liepos 3 d. raštu, 2023 m. liepos 10 d. Muitinei pateikė prašymą sustabdyti Ataskaitos pagrindu priskaičiuoto muito priverstinį išieškojimą, nepateikus garantinio rašto. Prašyme Firma akcentavo, kad neturi galimybės pateikti garantinio rašo, kadangi visas jos turtas yra areštuotas vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20. Dėl ikiteisminiame tyrime pritaikytu baudžiamojo poveikio priemonių jokia draudimo ar kredito bendrovė nesutinka pareiškėjai išduoti garantijos. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės užtikrins mokesčių sumokėjimą, todėl reikalavimas pateikti garantinį raštą laikytinas pertekliniu. Akcentavo, kad skubus mokestinės nepriemokos išieškojimas padarytu neatitaisomos žalos, sukeltų Firmai rimtų ekonominių sunkumų, galimai ir nemokumo būsena. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Nutarimą, iš kurios turinio matyti, jog Firmai yra pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Pažymėtina, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. balandžio 7 d.

Byloje nustatyta, jog atsakovė išnagrinėjusi minėtą Firmos prašymą 2023 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. 100000508690 „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“. Minėtame sprendime Muitinė nurodė, kad SMK 45 straipsnyje numatyta, jog skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo. Sprendimo vykdymas sustabdomas, tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių ar socialinių sunkumų. Atsakovė konstatavo, jog pareiškėja per 2023 m. liepos 3 d. rašte nurodytą terminą muito nesumokėjo, garantinio rašto nepateikė ir neįrodė, kad pateikusi garantiją patirtų didelių ekonominių ar socialinių sunkumų, todėl nuspręsta pradėti 811 194,00 Eur dydžio muito išieškojimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė, vykdydama 2023 m. liepos 18 d. sprendimą, priėmė Sprendimą. Sprendime nurodoma, kad pareiškėja per nustatytą terminą Muitinei nepateikė garantinio rašto, muito nesumokėjo, todėl yra pagrindas pradėti muito išieškojimo procedūrą – nurašant pinigines lėšas iš Firmos sąskaitų kredito įstaigose. Sprendime teigiama, jog jo priėmimo teisiniais pagrindais yra SMK 113 straipsnis, MAĮ 33 straipsnio 8 bei 15 punktai, 34 straipsnis ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Administracinė byla 2023 m. spalio 24 d. įvykusio teismo posėdžio metu buvo išnagrinėta iš esmės, atidedant procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki 2023 m. lapkričio 14 d. Muitinė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 10000512862 „Dėl nurodymo nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo pripažintas netekusiu galios šioje byloje ginčo dalyku esantis 2023 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 10000058835 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“. 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi teismas konstatavo, jog pateikti nauji įrodymai, kurie betarpiškai susiję su skundo į teismą dalyku ir ginčo dalyku, todėl teismas naujai pateiktus įrodymus ir jų teisinę reikšmę gali įvertinti bei dėl jų pasisakyti tik atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl nutarta bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės.

Pažymėtina, jog minėtas Muitinės sprendimas buvo įteiktas ir Firmai, tačiau ji skundo reikalavimų neatsisakė ir jų netikslino.

Vertinant Muitinės 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 10000512862 „Dėl nurodymo nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“ turinį matyti, kad atsakovė nusprendė šioje byloje skundo į teismą dalyku buvusį Sprendimą pripažinti netekusiu galios.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016), 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021).

Įvertinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog Muitinei 2023 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 10000512862 „Dėl nurodymo nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“ panaikinus Sprendimą, minėtas sprendimas nebesukuria Firmai jokių teisinių pasekmių ir jo teisėtumo bei pagrįstumo išnagrinėjamas negalėtų apginti jos pažeistos teisės ar įstatymo saugumo intereso, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.