Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-504-573/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-19
Bylos Nr.
1-504-573/2023
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00319-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
G. F.
Nukentėjusysis
G. B.
Advokatai
Aleksandras Pocius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-504-573/2023Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00319-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.6; 1.2.4.4.2.9; 1.2.6.1.2.1; 1.2.23.1.1; 2.1.7.4; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.4; 2.3.4.6; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 19 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas D. R.
sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui,kaltinamajam G. F., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui,nukentėjusiajam G. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 9 punkte, 146 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

G. F., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. R., M. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2014 m. balandžio 24 d., apie 13.00 val., apgaule atviliojo G. B. į susitikimą, M. J. vairuojamu automobiliu atgabeno G. B. į tyrimo metu nenustatytą vietą – mišką, esantį (duomenys neskelbtini) apskrityje. Toliau tęsdamas bendrus veiksmus ir siekdamas sužinoti kur yra laikomas laikrodis „V. C.“, kuris buvo pagrobtas 2014 m. kovo 25 d., plėšimo metu, M. J. pirmam sudavus du smūgius G. B. į veidą ir sulaužius žandikaulį, toliau tęsdamas bendrus veiksmus kartu su bendrininkais Ž. R., M. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu dar sudavė G. B. eilę smūgių rankomis, kojomis, beisbolo lazda, taip pat M. J. naudojant elektrošoko prietaisą ir juo kankinant G. B., siekdami išgauti informaciją apie laikrodžio „V. C.“ buvimo vietą. Tokiu būdu bendrais veiksmais G. B. sulaužydami žandikaulį dešinėje III danties srityje bei kairio kampo srityje, bei padarydami nubrozdinimą kaktos kairėje, nubrozdinimą kaktos dešinėje apatinėje dalyje, kraujosruvą dešiniojo žasto išoriniame bei nugariniame paviršiuose viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešiniojo dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimą dešiniojo riešo išorinėje dalyje, kraujosruvą kairiojo dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, nubrozdinimą dešiniojo peties priekinėje dalyje, kraujosruvą dešiniojo raktikaulio vidurinės dalies projekcijoje, kraujosruvą su nubrozdinimu krūtinės dešinėje, du nubrozdinimus krūtinės dešinėje apatinėje dalyje, kraujosruvą su nubrozdinimu pilvo dešinėje, tris nubrozdinimus pilvo kairėje, kraujosruvą kairio klubo srityje, kraujosruvą nugaros kairėje viršutinėje dalyje, pereinant į kairio peties nugarinę dalį, nubrozdinimą nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, kraujosruvą kairio kelio išorinėje dalyje, kraujosruvą kairės šlaunies nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimą dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje, du lygiagrečius nubrozdinimus kairės čiurnos išorinėje dalyje, t. y. G. B. ne mažiau dvidešimt vieno kontakto pasėkoje bei dėl apatinio žandikaulio lūžio padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte;

taip pat jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti: t. y. jis iki 2014 m. birželio 11 d., 9.55 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti neteisėtai laikė 12,687 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios kratos metu policijos pareigūnų buvo rastos ir paimtos.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimas ir jų aprašymas pateikiami žemiau dėl kiekvieno iš kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos epizodų atskirai.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas ir neteisėtas laisvės atėmimas

(BK 138 straipsnio 1 dalis, 146 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamasis G. F. kaltu dėl šių nusikalstamų veikų prisipažino ir parodė, kad kas liečia dėl G. B. sužalojimo ir neteisėto laisvės atėmimo, tai jo asmuo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, paprašė pagalbos, kad padėtų išsiaiškinti kažkokią problemą. Važiavo kartu, paėmė B., nuvažiavo į parką, jie ten ginčijosi dėl laikrodžio, susimušė. Buvo dar M. J. ir Ž. R.. „(Duomenys neskelbtini)“ labiau mušė, B. davė atgal. Nors pats nemušė, smūgių nesudavė, tačiau suprato, kad įsivėlė. Pamatęs, kad viskas taip vyksta, pasišalino iš to parko ir daugiau niekur nedalyvavo. Jokių lazdų nematė, prie jo lazda nebuvo panaudota. M. J. neatliko jokių veiksmų, elektros prietaiso nematė. Apie namo adresu (duomenys neskelbtini), rūsį nežino.

Nuteistasis M. J. parodė, kad V. G. ir G. B. kažko nepasidalino dėl vogtų daiktų, o V. G. šioje situacijoje paprašė M. J. pagalbos, todėl miške vyko apsižodžiavimai ir apsistumdymai. M. J. patikino pats skyręs V. G. ir G. B., kuriam suplyšo bliuzonas, tačiau pats asmeniškai jo atžvilgiu nesmurtavo. Į mišką važiavo kartu. G. B. pats geranoriškai įlipo į automobilį ir vyko kartu, taip daryti jo niekas nevertė, miške buvo susikibimas su V. G., bet ne muštynės. Kiek pamena iš miško išvyko vienas, neatsimena ir nežino ar G. B. buvo bagažinėje. Miške buvo du automobiliai. Į priekį su G. B. vyko viename automobilyje, dar buvo V. G. ir dar kažkas. Nuo tos vietos, kur atvyko apie 500 metrų atstumu buvo paliktas paties M. J. automobilis, todėl atgal grįžo savo automobiliu. G. A. pažįsta, bet ar jis buvo miške neatsimena. M. J. parodė, kad susitikimo miške esmė buvo ta, kad G. B. buvo apvogęs kitą asmenį ir paaiškėjo, kad tas daiktas, tai yra laikrodis, buvo lombarde, taip pat buvo kalba ir apie juvelyrinius dirbinius buvo. Patikino, kad G. B. atžvilgiu iš jo pusės smurto nebuvo, jis tik skyrė konfliktavusius asmenis, o V. G. jo prašė, kad pabūtų, kol šis aiškinsis situaciją. Jokiame rūsyje su G. B. nebuvo, kiek žino kiti asmenys jį parvežė į namus.

Nuteistasis Ž. R., baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad G. B. nepažįsta, jo nemušė ir į mišką nevežė, jo rūsyje nelaikė, nepamena, ar 2014 m. balandžio 24 d. buvo Lietuvoje, ir ką tuo metu veikė. Patikino nieko nežinantis apie laikrodžio vagystę ir dėl to kilusį konfliktą.

Nukentėjusysis G. B. teisiamojo posėdžio metu dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis bei neteisėto laisvės atėmimo parodė, kad jam paskambino S.ir su juo susitikęs su R. J., G. F. ir kitais asmenimis nuvažiavo į Kleboniškio parką, ten pradėjo aiškintis dėl laikrodžio ir gavo smūgį. Lūžo žandikaulis. Kas sudavė nematė, tame šone stovėjo J.. Po smūgio prarado sąmonę, kai atsigavau, buvo surištas. Negali pasakyti kas mušė, su kuo, nes jau seniai buvo. Bandė bėgti, pasivijo, vėl mušė. Kas mušė, neatsimena, kiek, kas smūgių sudavė, negali pasakyti. Po to nuvežė jį į namo rūsį. Automobiliu važiavo trys ar keturi žmonės. Ar kaltinamasis buvo tame automobilyje ir rūsyje, negali pasakyti, ankstesnio teisminio nagrinėjimo metu geriau atsiminė.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino 2018 m. sausio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolą (b. b. Nr. 1-504-573/2023, 2 t., b. l. 6-10) iš kurio matyti, jog apklaustas teisme, nukentėjęs G. B. parodė, jog po to, kai įvykdė plėšimą (duomenys neskelbtini) vieną iš pagrobtų laikrodžių pasiėmė sau, apie tai pasakė V. G., jam taip pat šį laikrodį parodė, o vėliau, paėjus maždaug 3-4 savaitėms nuo to laiko, kai sugrįžo, užstatė lombarde (duomenys neskelbtini) prospekte priešais parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, už 1000 eurų, vienam mėnesiui. Po to, kai laikrodį parodė V. G., jam paskambino P. S., kuris paprašė atvykti prie restorano (duomenys neskelbtini) prospekte. Atvykus su juo susitiko, kartu buvo ir dar keturi asmenys – „(duomenys neskelbtini)“, tai yra M. J., “ (duomenys neskelbtini)“, tai yra G. F., bei Ž. R.. Tada jie G. B. pasodino ant galinės sėdynės ir automobiliu nuvežė į mišką, vairavo M. J.. Nuvežė galimai į (duomenys neskelbtini) mišką, kur pradėjo klausinėti dėl laikrodžio, iš pradžių G. B. jiems sakė, kad nieko nesupranta, tada nuo M. J. gavo smūgį į žandikaulį, pradėjo bėgti kraujas ir buvo atviras lūžis, M. J. taip pat naudojo elektrošoko prietaisą, kiek smūgių buvo suduota neprisimena. Visi reikalavo laikrodžio, todėl po kiek laiko G. B. pasakė, kur jis yra. Vienu metu išsilaisvino ir bėgo, tačiau parkrito, todėl jį spardė ir parkritusį, kas taip darė nematė. Po įvykio prarado kelis dantis, lūžo žandikaulis, gydėsi ligoninėje. Taip pat patvirtino, kad jį miške galėjo mušti ir beisbolo lazda, bet kas ją naudojo, nežino. Po viso to jam liepė lipti į bagažinę ir buvo nuvežtas į rūsį, kas liepė lipti į bagažinę, nežino, tačiau pakluso, nes bijojo būti sumuštas. Į mišką taip pat buvo atvykę G. A. ir V. G.. Rūsyje buvo užrakinti su V. G., juos užrakino G. A., kiti organizavo kaip nuvykti į lombardą. Tik vėliau jam atidavė telefoną, uždėjo megztinį ant galvos, kad nematytų kur važiuoja ir grąžino namo, kas vyko toliau nežino.

Nukentėjusysis G. B. patvirtino duotus parodymus, parodė, kad G. nežino, asmenį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ žino, jis miręs, „(duomenys neskelbtini)“ į mišką atvažiavo vėliau. Civilinio ieškinio atsisako. F. su beisbolo lazda jis nemušė. Į mišką važiavo keturi asmenys, tame tarpe ir F.. Miške kas mušė jį, nematė. Po pirmo smūgio buvo apsvaigęs. Ar tuomet, kai jį mušė, surišo, liepė lipti į mašinos bagažinę ar buvo F., neatsimena. Rūsyje . nematė. Rūsyje buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir dar toks stambus vyras Po šio įvykio su F. kontaktų daugiau neturėjo.

V. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, teisiamojo posėdžio metu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis bei neteisėto laisvės atėmimo G. B. parodė, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) įvykdė plėšimą grįžęs į Lietuvą už tai gavo 1500 eurų. Pats G. B. jam sakė ir parodė, kad vieną laikrodį pasivogė sau. Būtent dėl to G. A. V. G. atsivežė į mišką ir paklausė ar yra matęs tą laikrodį, o V. G. jam atsakė, kad šį laikrodį matė pas G. B.. Patvirtino, kad dėl to G. B. buvo vežamas į mišką, o jo rankos buvo surištos, ant veido matėsi kraujas. V. G. nenurodė asmenų, kurie dalyvavao įvykyje miške, elektros šoko prietaiso pas nieką nematė. Žino, kad G. B. vėliau prisipažino, kad turėjo tą laikrodį ir pasakė, kad su žmona užstatė jį lombarde. Patvirtino, kad G. B. buvo nuvežtas ir į rūsį kartu su pačiu V. G., juo vežė G. A., kuris dar liepė palaikyti G. B. ant galvos megztinį, kad nematytų kur važiuoja. Taip buvo daroma tam, kad išgauti informaciją apie pavogto laikrodžio buvimo vietą. Nei V. G., nei G. B. iš rūsio išeiti negalėjo, buvo užrakinti, o kas išvyko ieškoti laikrodžio nežino.

Liudytoja E. A., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad G. B. pažįsta nuo 2011 m., buvo sugyventiniai. Žino, kad 2014 metais jis buvo (duomenys neskelbtini), kur su draugais plėšė juvelyrines parduotuves. Apie tai pats jai pasakodavo. Maždaug prieš keturis ar penkis metus sugrįžęs iš Šveicarijos parvežė jai žiedų ir grandinėlių. Taip pat žino, kad V. G. su savimi parsivežė laikrodį, kurį G. B. norėjo paslėpti pas save namuose. Apie visa tai žinojo ir P. S.. Buvo taip, kad V. G. paskambino G. B. ir paprašė išeiti pasivaikščioti, o tada jį išvežė į mišką, kur sumušė. Pats G. B. jai skambino iš miško, sakė, kad atiduotų jo daiktus, nes jį patį muša, ir jis gali nebegrįžti, todėl E. A. iškvietė policiją. G. B. daiktų buvo atvykęs D. L., su draugais grasino jai ginklu, liepė atsiimti pareiškimą, grasino susidoroti. Žino, kad G. B. miške mušė M. J., kišo į bagažinę, kankino elektrošoku, daužė beisbolo lazda, ten taip pat buvo ir G. F.. Pargabentas iš miško G. B. atrodė labai prastai, sužalota galva, suplėšyti rūbai.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis G. B. pareiškime nurodė, kad 2014 m. balandžio 24 d. jis išviliotas iš restorano „(duomenys neskelbtini)“, buvo nuvežtas į mišką, kur stipriai sumuštas, kankintas elektros šoku, vėliau laikytas rūsyje (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 8 t., b. l. 132).

2014 m. balandžio 29 d. asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu G. B. atpažino V. G., G. A., M. J. ir G. F. kurie dalyvavo jį sumušant ir neteisėtai atimant jo laisvę. M. J., atpažino, kaip asmenį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad tai jis sudavė pirmus smūgius G. B. bei naudojo elektros šoką. G. F. atpažino kaip asmenį kuris miške jį mušė G. su beisbolo lazda (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 8 t., b. l. 142–145, 146–149, 150–153, 154–157).

G. B. 2014 m. balandžio 25 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 8 t., b.l.138).

2014 m. gegužės 6 d. nukentėjusysis G. B. savanoriškai pateikė drabužius, kuriais dėvėjo tuo metu, kai buvo sumuštas, jie buvo apžiūrėti (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 8 t., b. l. 166, 167–168).

2014 m. liepos 21 d. nukentėjusysis G. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė iš kurios vietos buvo paimtas prieš vežant į mišką, tačiau konkrečios įvykio vietos, kur buvo sumuštas rasti nepavyko (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 8 t., b. l. 169–170).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2014 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G2186/14(02), nurodyta, kad G. B. nustatyta apatinio žandikaulio lūžis dešinėje III danties srityje bei kairio kampo srityje, nubrozdinimas kaktos kairėje, nubrozdinimas kaktos dešinėje viršutinėje dalyje, nubrozdinimas kaktos dešinėje apatinėje dalyje, kraujosruva dešinio žasto išoriniame bei nugariniame paviršiuose viduriniame trečdalyje, kraujosruva dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinio riešo išorinėje dalyje, kraujosruva kairio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva su nubrozdinimu kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, nubrozdinimas dešinio peties priekinėje dalyje, kraujosruva dešinio raktikaulio vidurinės dalies projekcijoje, kraujosruva su nubrozdinimu krūtinės dešinėje, du nubrozdinimai krūtinės dešinėje apatinėje dalyje, kraujosruva su nubrozdinimu pilvo dešinėje, trys nubrozdinimai pilvo kairėje, kraujosruva kairio klubo srityje, kraujosruva nugaros kairėje viršutinėje dalyje, pereinanti į kairio peties nugarinę dalį, nubrozdinimas nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, kraujosruva kairio kelio išorinėje dalyje, kraujosruva kairės šlaunies nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje, du lygiagretūs nubrozdinimai kairės čiurnos išorinėje dalyje. Sužalojimų vaizdas bei aprašymas medicininiuose dokumentuose rodo, kad jie galėjo būti padaryti netrukus iki kreipimosi į gydymo įstaigą, t.y. 2014 m. balandžio 24 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Apatinio žandikaulio lūžis, kraujosruvos padaryti buku (-ais) daiktu (-ais); nubrozdinimai ir/arba kraujosruvos su nubrozdinimais galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dvidešimt vieno (ar daugiau) kontaktų: vienas į apatinio žandikaulio sritį, padarant apatinio žandikaulio lūžį dešinėje III danties srityje bei kairio kampo srityje; vienas - į kaktos kairę pusę, padarant nubrozdinimą; vienas -į kaktos dešinę pusę, padarant du nubrozdinimus; vienas - į dešinio žasto išorinį be nugarinį paviršius vidurinį trečdalį, padarant kraujosruva; vienas - į dešinio dilbio nugarinį paviršių viršutinį trečdalį, padarant kraujosruva; vienas - į dešinio riešo išorinę dalį padarant nubrozdinimą; vienas - į kairio dilbio nugarinį paviršių apatinį trečdalį, padarant kraujosruva; vienas - į kairės plaštakos nugarinį paviršių, padarant kraujosruva su nubrozdinimu; vienas - į dešinio peties priekinę dalį, padarant nubrozdinimą; vienas - į dešinio raktikaulio vidurinės dalies projekciją, padarant kraujosruvą; vienas - į krūtinės dešinę pusę, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu; vienas - į krūtinės dešinę pusę apatinę dalį, padarant du nubrozdinimus; vienas - į pilvo dešinę pusę, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu; vienas — į pilvo kairę pusę, padarant tris nubrozdinimus; vienas — į kairio klubo sritį, padarant kraujosruvą; vienas - į kūno nugarinę viršutinę dalį, padarant kraujosruvą nugaros kairėje viršutinėje dalyje, pereinanti į kairio peties nugarinę dalį; vienas - į nugaros dešinę pusę viršutinę dalį, padarant nubrozdinimą; vienas - į kairio kelio išorinę dalį, padarant kraujosruvą; vienas - į kairės šlaunies nugarinį paviršių viršutinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas - į dešinės šlaunies nugarinį paviršių, padarant nubrozdinimą; vienas - į kairės čiurnos sritį, padarant du nubrozdinimus išorinėje dalyje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7. l punktu apatinio žandikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kiti išvados „l“ punkte išvardinti sužalojimai - kraujosruvos, nubrozdinimai - laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu apatinio žandikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kiti išvados „l“ punkte išvardinti sužalojimai – kraujosruvos, nubrozdinimai - laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nugaros kairėje viršutinėje dalyje, pereinančios į peties nugarinę dalį kraujosruvos vaizdas rodo, kad ji galėjo būti padaryta lazda. Kairės čiurnos išorinės dalies nubrozdinimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti surišus koją. Kaktos, dešinio riešo išorinės dalies, dešinio peties priekinės dalies, krūtinės dešinės pusės apatinės dalies, pilvo kairės pusės, nugaros dešinės pusės viršutinės dalies, dešinės šlaunies nugarinio paviršiaus smulkių nubrozdinimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti ir elektrošoko prietaisu. Kitų sužalojimų vaizdas neleidžia tiksliau nustatyti jų padariusio (-ių) daikto (-ų) savybių (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 9 t., b. l. 2-3).

2015 m. kovo 31 d. apžiūrėtas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsys, kur po sumušimo buvo laikomas G. B. (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 9 t., b. l. 58–63).

Neteisėtas įgijimas ir laikymas narkotinių ar psichotropinių medžiagų,neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti(BK 259 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis G. F. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad tuo metu rūkė „žolę“, dabar metė ir nerūko.

2014-06-11 kratos pas G. F. namuose protokole fiksuoti iš jo paimti įvairūs daiktai, bei augalinės kilmės medžiaga (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 10 t., b. l. 67-82).

2014-06-30 specialisto išvadoje Nr. 140-(3328)-1S1-3370 nurodyta, kad pas G. F. namuose kratos metu rasta medžiaga – 12,687 g. narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 10 t., b. l. 196-197).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, šioje dalyje darytina išvada, kad kaltinimas G. F. dėl nesunkaus G. B. sveikatos sutrikdymo veikiant bendrininkų grupėje, pasitvirtino, tačiau dėl neteisėto laisvės atėmimo kaltinamasis G. F. išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. B. parodė, kad keturi asmenys, tarp kurių buvo ir G. F., paprašė G. B. sėsti į automobilį ir nuvežė į Kleboniškio mišką, kur jis buvo sumuštas. G. B. paaiškino, kad matė, jog smūgį į žandikaulį sudavė M. J., buvo atviras lūžis, M. J. naudojo elektrošoką, kiek buvo suduota smūgių negalėjo pasakyti, kas konkrečiai sudavė kitus smūgius, taip pat ir beisbolo lazda, nežino. Į mišką atvyko dar du asmenys G. A. ir V. G.. G. B. buvo liepta lipti į automobilio bagažinę, kurioje jis buvo nugabentas į kažkokį rūsį. Kas ten jį nugabeno nežino, tačiau kartu buvo V. G., G. A., kurie prižiūrėjo, kad jis nepabėgtų, kur buvo kiti asmenys nežino, mano, kad jie organizavo nuvykimą iki lombardo. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. taip pat parodė, kad nuvežus į mišką jį mušė ne tik M. J., bet ir G. F. beisbolo lazda, spardė parkritusį, tačiau negalėjo nurodyti, ar jis dalyvavo vežant jį į rūsį ir ten laikant, negalėjo nurodyti ir jokių konkrečių jo veiksmų (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 8 t., b. l. 178–179). Ikiteisminio tyrimo metu G. B. atpažino jį mušant dalyvavusius asmenis, tame tarpe ir G. F.. Vertindamas nukentėjusiojo G. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas atsižvelgia, jog nukentėjusysis 2014 m. gegužės 14 d. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 8 t. b. l. 163–165), kur davė kiek išsamesnius parodymus, nei baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, todėl tai yra tinkami ir leistinais būdais gauti G. F. kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis pagrindžiantys įrodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2014 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G2186/14(02), nurodyta, kad G. B. nustatyta apatinio žandikaulio lūžis dešinėje III danties srityje bei kairio kampo srityje, nubrozdinimai kaktos kairėje, kaktos dešinėje viršutinėje dalyje, kaktos dešinėje apatinėje dalyje, kraujosruvos dešinio žasto išoriniame bei nugariniame paviršiuose viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kairio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva su nubrozdinimu kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, nubrozdinimas dešinio peties priekinėje dalyje, kraujosruvos dešinio raktikaulio vidurinės dalies projekcijoje, pilvo dešinėje, krūtinės dešinėje, nubrozdinimai dešinio riešo išorinėje dalyje, krūtinės dešinėje apatinėje dalyje, pilvo kairėje, kraujosruvos kairio klubo srityje, nugaros kairėje viršutinėje dalyje, pereinanti į kairio peties nugarinę dalį, nubrozdinimas nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, kraujosruvos kairio kelio išorinėje dalyje, kairės šlaunies nugariniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje, du lygiagretūs nubrozdinimai kairės čiurnos išorinėje dalyje. Sužalojimų vaizdas bei aprašymas medicininiuose dokumentuose rodo, kad jie galėjo būti padaryti netrukus iki kreipimosi į gydymo įstaigą, t. y. 2014 m. balandžio 24 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Apatinio žandikaulio lūžis, kraujosruvos padaryti buku (-ais) daiktu (-ais); nubrozdinimai ir/arba kraujosruvos su nubrozdinimais galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dvidešimt vieno (ar daugiau) kontaktų. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7. l punktu apatinio žandikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kiti išvados „l“ punkte išvardinti sužalojimai - kraujosruvos, nubrozdinimai - laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu apatinio žandikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kiti išvados „l“ punkte išvardinti sužalojimai – kraujosruvos, nubrozdinimai - laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nugaros kairėje viršutinėje dalyje, pereinančios į peties nugarinę dalį kraujosruvos vaizdas rodo, kad ji galėjo būti padaryta lazda. Kairės čiurnos išorinės dalies nubrozdinimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti surišus koją. Kaktos, dešinio riešo išorinės dalies, dešinio peties priekinės dalies, krūtinės dešinės pusės apatinės dalies, pilvo kairės pusės, nugaros dešinės pusės viršutinės dalies, dešinės šlaunies nugarinio paviršiaus smulkių nubrozdinimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti ir elektrošoko prietaisu (9 t., b. l. 2-3). Visi aukščiau nurodyti ir G. B. padaryti kūno sužalojimai, jų lokalizacija ir pobūdis aiškiai liudija, jog prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas intensyvus fizinis smurtas jį surišus, naudojant lazdą, elektrošoko prietaisą, suduodant eilę smūgių rankomis, kojomis, lazda, taip padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2014 m. gegužės 6 d. G. B. pateikė drabužius, kuriais dėvėjo sumušimo metu, kurie buvo apžiūrėti (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 8 t., b. l. 166, 167–168), ant jų matyti rudos spalvos, galimai sudžiūvusio kraujo dėmės, marškinėliai ties apykakle iš abiejų pusių suplėšyti.

Byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymu visuma nustatyta, kad fizinį smurtą G. B. atžvilgiu naudojęs G. F. turėjo savanaudišką motyvą, susijusį su plėšimo iš juvelyrinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mieste, metu pagrobto turto, laikrodžio „(duomenys neskelbtini)“ buvimo vietos nustatymu ir tolesniu disponavimu šiuo daiktu. G. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė konkrečius G. F. veiksmus jį sužalojant, tai yra smūgius lazda ir smūgius koja, visa tai atitinka 2014 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G2186/14(02), aprašytus nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymius, padarytus šiais konkrečiais veiksmais.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. B., po to, kai jo atžvilgiu buvo smurtaujama miške, buvo prieš jo valią nugabentas ir laikomas uždarytas rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), kur, kaip parodė apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat buvo mušamas M. J. ir kitų asmenų. Įvykio vieta (rūsys) apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 9 t. b. l. 58–63). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. S. nurodė, kad dukra E. S. turi draugą G., kuris bendrauja su vaikinu, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, šiuos asmenis liudytoja atpažino kaip G. A. ir M. J. (9 t. b. l. 65–66, 67–84). Visos šios aplinkybės liudija, jog būtent M. J. organizavo G. B. sužalojimą ir neteisėtai jam atėmė laisvę, prieš jo valią laikė pastarąjį rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), kol įgyvendinus nusikalstamą sumanymą ir gavus tikslią informaciją apie plėšimo iš juvelyrinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mieste, metu pagrobto turto, laikrodžio „(duomenys neskelbtini)“ buvimo vietą, tą pačią dieną, tai yra 2014 m. balandžio 24 d, apie 16.00 val., G. B. buvo paleistas.

Kaip jau minėta, G. B. ikiteisminio tyrimo metu atlikto asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. F. atpažino tik kaip asmenį, kuris jį mušė miške, tačiau negalėjo nurodyti, ar jis dalyvavo ir tuomet, kai buvo vežamas adresu (duomenys neskelbtini), apie G. F. dalyvavimą jau jį ten atgabenus G. B. jokių aplinkybių nenurodė, tokių aplinkybių nenurodė, nei kiti asmenys. Pats G. F. savo dalyvavimą neteisėtai jam atimant laisvę G. B. kategoriškai neigė. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti G. F. kaltę šioje dalyje.

Aukščiau aprašytų įrodymų visuma pilnai pagrindžia G. F. kaltę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, tačiau jis dėl nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje išteisintinas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas G. F. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo, pasitvirtino, kaltinamasis kaltę pripažino, kaltinamojo paaiškinimus patvirtino kratos protokole, specialisto išvadoje fiksuoti duomenys.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. F. iki 2014 m. birželio 11 d., 9.55 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti neteisėtai laikė 12,687 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios kratos metu policijos pareigūnų buvo rastos ir paimtos. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Kaltinamojo G. F. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. F. Lietuvos Respublikoje neteistas (teistumas išnykęs), nėra duomenų apie galiojančiais administracines nuobaudas, nedirbantis, išsituokęs, psichiatrinių, narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso, pakaltinamas.

Prokuroras siūlė kaltinamajam parinkti ir skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmes.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson prieš Islandiją (Einarsson v. Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995); Beck prieš Norvegiją (Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001); Wejrup prieš Daniją (Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002); Tam?s Kov?cs prieš Vengriją (Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004); Ohlen prieš Daniją (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005); Bochev prieš Bulgariją (Bochev v. Bulgaria, no. 73481/01, judgment of 13 November 2008) ir kiti). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Šioje baudžiamojoje byloje procesas nuo jo pradėjimo užtruko daugiau nei penkerius metus, todėl pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2009 m. vasario 1 d. nutartyje Nr. 2K-7-48/2009, tai, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko penkerius metus, įvertino kaip nepateisinamą procesinį delsimą ir nurodė, kad viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Tokios praktikos laikomasi ir kitose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija ir išplėstinė septynių teisėjų kolegija baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-219/2010, nurodė, kad nepateisinamai ilgai trukusį ikiteisminį tyrimą bei teisminį nagrinėjimą yra pagrindas pripažinti išimtinėmis aplinkybėmis, duodančioms pagrindą Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ir bausmės švelninimui. Taigi, esant šioms, aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nors nėra pagrindo pripažinti bylos vilkinimo ar aiškiai nepateisinamo procesinio delsimo, kadangi byla susijusi su tarptautiniu elementu, joje buvo kreiptasi tarptautinės teisinės pagalbos dėl užsienyje padarytos nusikalstamos veikos, ji yra sudėtinga ir didelės apimties, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu keitėsi teismo sudėtis ir byla pradėta nagrinėti iš naujo, tačiau vis tik ilga proceso trukmė pripažintina kriterijumi, kurį teismas įvertina nustatydamas kaltinamajam skiriamų terminuoto laisvės atėmimo bausmių trukmę.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis G. F. padarė du tyčinius - vieną apysunkį ir vieną nesunkų - nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 9 punkte, bei 259 straipsnio 1 dalyje, neteistas (teistumas išnykęs), nėra duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas, jo atsakomybę lengvinančių, ar ją sunkinančių aplinkybių nėra, išsituokęs, išlaiko du nepilnamečius vaikus (iš jo žodžių).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą parinkti griežčiausias bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis, kuri pagal BK 138 straipsnio 2 dalies sankciją yra tik vienintelė įmanoma, G. F. yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks G. F., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalyje, bei 259 straipsnio 1 dalyje, nustatant žemesnes nei sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai, tai yra už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 9 punkte, padarymą skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindais ir tvarka jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tai yra 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, ir G. F. skirtina galutinė, subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokios pridedamos laisvės atėmimo bausmės proporcijos pasirinktos įvertinus tai, kad abi nusikalstamos veikos yra tarpusavyje susijusios, padarytos to paties asmens atžvilgiu, nėra atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiama ir į kilusias pasekmes, ilgą proceso trukmę.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis G. F. turi pastovią gyvenamąją vietą, du nepilnamečius vaikus, taigi siekia integracijos į visuomenę, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o tam daugiau pakenktų. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, todėl vadovaujantis bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, G. F. skirtini BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyti įpareigojimai – pradėti dirbti arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis G. F. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu, jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, todėl sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam G. F. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina, o iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

V. Civiliniai ieškiniai, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, bei 146 straipsnio 2 dalyje, pripažintas G. B. nurodė reiškiantis civilinį ieškinį dėl 5000 (penkių tūkstančių) eurų žalos atlyginimo, apklausoje nurodydamas, kad dėl sumušimo patyrė ilgą gydymąsi ir šiuo metu jaučia pasekmes, yra išmuštas vienas dantis, sąkandis netaisyklingas, patiria nepatogumų kandant, turėjo didelių gydymo išlaidų, negalėjo ieškoti darbo todėl patyrė ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 9 t. b. l. 48–49).

2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimu G. B. pripažintas civiliniu ieškovu 5000 (penkių tūkstančių) eurų sumai kaip nurodoma, dėl patirtos fizinės ir materialinės žalos (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 9 t. b. l. 50–51).

Civilinio ieškinio dėl G. B. reikalavimo klausimas paliekamas nenagrinėtu.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcija)). Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011; 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015).

Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Todėl civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios. Tam tikrais atvejais ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas ir įrodymų tyrimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503/2008).

Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tačiau civilinio ieškovo statusą pareiškėjas įgyja ne nuo ieškinio padavimo, o nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pripažinti ieškovu priėmimo momento. Kai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis (įtariamasis), atskiru procesiniu sprendimu jis atsakovu neįvardijamas, tačiau turi baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas civilinio atsakovo teises (BPK 110 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad civilinio ieškovo statuso įgijimą lemia du pagrindai – faktinis ir juridinis. Faktinis pagrindas reiškia, kad byloje civilinį ieškinį gali pareikšti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis ją atlyginti. Faktinis pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančias nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktą. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieškovu.

Nors 2016 m. rugsėjo 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu G. B. pripažintas civiliniu ieškovu 5000 eurų sumai dėl kaip nurodoma, patirtos fizinės ir materialinės žalos (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 9 t. b. l. 50–51), tačiau vien dėl to teismui nėra pagrindo pripažinti, jog civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje pareikštas ir atitinka CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turinys turi atitikti bendruosius bent minimalius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus, kurių šiuo atveju aiškiai nesilaikyta, apie galimai patirtą žalą pranešta nukentėjusiojo apklausoje, ieškininis reikalavimas nebuvo ir nėra niekaip kitaip įformintas, savo reikalavimų G. B. nustatyta proceso tvarka nepagrindė ir iki įrodymų tyrimo teisme pradžios jokio rašytinio civilinio ieškinio nepareiškė, be to, net ir iš to pranešimo, kuris lakoniškai aprašytas G. B. liudytojo apklausoje, visiškai nėra aišku dėl ko konkrečiai reiškiamas 5000 eurų dydžio turtinis reikalavimas, kartu nurodoma tiek turinės, tiek ir neturtinės žalos forma, nėra nurodomos aplinkybės, kuriomis G. B. grindžia savo reikalavimą, žalos pobūdis ir konkretūs turtinės bei neturtinės žalos dydžiai, motyvai, kuriais nustatomas žalos dydis, nepateikti jokie galimai patirtą turtinę žalą pagrindžiantys įrodymai, todėl toks ieškinys negali būti pripažintas atitinkančiu bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, suvaržo kaltinamųjų šioje dalyje teisę žinoti dėl ko konkrečiai yra pareikštas ir tokiu būdu išreikšti savo poziciją, todėl negali būti nagrinėjamas šioje baudžiamojoje byloje. Visgi tai neatima teisės iš nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį reikšti civilinio proceso pagrindais ir tvarka, tuo tarpu šioje byloje civilinio ieškinio klausimas paliekamas nenagrinėtu, konstatuojant, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl G. B. gydymui patirtų išlaidų pareiškė 1155,59 eurų civilinį ieškinį (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 8 t., b. l. 188).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais – tiesioginiai nuostoliai. Šiuo atveju, būtent dėl G. B. patirtų sužalojamų ir su tuo susijusio jo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, o suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1155,59 eurai.

Konstatuotina, kad visos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiojo G. B. sveikatos atstatymą paskirtos ir sumokėtos išmokos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu jo patirtais sužalojimais. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018). Todėl konstatuotina, kad Kauno Teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusių asmenų, nes ši institucija asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 1155,59 eurų nukentėjusiojo G. B. gydymo paslaugų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Kai prievolę pažeidusi šalis yra keli skolininkai, jų atsakomybės dydis priklauso nuo to, ar pažeista prievolė yra dalinė, ar solidarioji. Civilinėje teisėje daline vadinama atsakomybė, taikoma dviem arba daugiau asmenų, kurių kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą (šiuo atveju M. J.), veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio atžvilgiu byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstamą veiką padaryto žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“). Taip pat pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis). Taigi, šiuo nuosprendžiu Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1155,59 eurų nukentėjusiojo G. B. gydymo išlaidų priteistinas iš kaltinamojo G. F. solidariai su M. J. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vokas, kuriame yra G. F. maišai, kuriuose buvo narkotinės medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;

G. F. keturi mobilaus ryšio telefonai ir skrydžio bilietas, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini G. F.;

Daiktai saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre:

G. F. namuose rasta narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys (b. b. Nr. 1-168-1049/2019, 10 t., b. l. 99) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, padarymą – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje padarymą – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir G. F. skirti galutinę, subendrintą 1 (vienerių) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. F. pradėti dirbti arba mokytis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. birželio 11 d., 11.10 val. iki 2014 m. spalio 10 d., vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti, o rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškinio klausimą dėl nukentėjusiojo G. B. nurodyto 5000,00 eurų žalos atlyginimo reikalavimo, palikti nenagrinėtu, konstatuojant, kad civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinį dėl 1155,59 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš G. F. solidariai su M. J. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- voką, kuriame yra G. F. maišai, kuriuose buvo narkotinės medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

G. F. keturis mobilaus ryšio telefonus ir skrydžio bilietą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. F.;

Daiktus saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre:

G. F. namuose rastą narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis (10 t., b. l. 99) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas D. R.