- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2-82-673/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02571-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. D.
- Išvadą teikia
- Vaiko teisų apsaugos skyriaus
institucijos, teikiančios išvadą – Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei Inai Aleksandravičei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo – sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. M. ieškiniu ir teismo posėdyje prašo pakeisti 2009-11-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3648-736/2009 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini). Prašo sumažinti priteistą 300 Lt dydžio per mėnesį mokamą išlaikymą vaikui iki 200 Lt. Ieškovas ieškinio reikalavimą motyvuoja tuo, kad pasikeitė jo materialinė padėtis, tai yra jis vedė ir susilaukė dar vieno vaiko, jo žmona mokosi, be to, šeimoje auga ir žmonos iki jų santuokos gimęs mažametis vaikas. Šiuo metu jis yra vienintelis keturių asmenų šeimos išlaikytojas. Abu jo dabartinėje šeimoje augantys vaikai sveiki, tik serga vaikiškomis ligomis. Jis pats sveikas, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Jo pajamos per mėnesį 1586 Lt. Už abu vaikus dar gauna po 97 Lt. Nekilnojamojo turto neturi, būstą nuomoja. Turi automobilį. Tuo metu, kai iš jo buvo priteistas išlaikymas sūnui D.ui, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo apie 2400 Lt į rankas. Iš to darbo išėjo savo noru, nes norėjo baigti mokslus, apsigyveno pas tėvus Kėdainiuose, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki vaiko priežiūros atostogų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo vieta jam šiuo metu yra saugoma. Vaiko priežiūros atostogose priverstas būti dėl žmonos mokslų. Žmona mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo įstaigoje, per mėnesį vieną kartą turi nuvažiuoti į Klaipėdą atsiskaityti dėstytojams, mokslas nemokamas, tačiau brangi kelionė, liko mokytis pusmetis. Būdama namuose žmona mokosi, todėl jis turi prižiūrėti vaikus, kitaip žmona mokytis negalėtų. Pats turi neuniversitetinį aukštąjį išsilavinimą, yra informacinių sistemų projektavimo inžinierius. Savo hobi pavertė ir individualia veikla, prekiauja internetu, tačiau pajamų iš to beveik negauna, pajamos priklauso nuo užsakymų kiekio. Kitokio darbo, kurį galėtų dirbti namuose, neieškojo. Jo sutuoktinės vaikas, tai yra jo podukra, išlaikymo negauna, išlaikymas jai nepriteistas, nes jie nusprendė iš podukros vaiko tėvo išlaikymo neprašyti. Sutinka, kad jo vaiko poreikiai vaikui augant padidėjo. Žinojo, kad jo vaikas turi sveikatos problemų, dabar žino, kad vaikui nustatytas neįgalumas. Nei su atsakove, nei su savo vaiku D. nebendrauja. Sūnaus D. nematęs pusantrų metų. Nebendrauja, nes nesutaria su vaiko motina. Vaiko motina su sūnumi bendrauti jam nedraudžia, vaikas būna ir pas jo tėvas, tačiau jis ten tuo metu nevažiuoja, nes yra nusprendęs su vaiku nebendrauti. Jo išlaikymo įsiskolinimas sūnui D.ui šiuo metu yra apie 3500 Lt. Su dabartine sutuoktine pradėjo gyventi nuo 2011 metų spalio mėn. Mano, kad vaiko maistui per dieną turi užtekti 8 Lt, nes jo antrajam sūnui mišinuko, kuris kainuoja 20 Lt, užtenka 3 dienoms.
Atsiliepimas
Atsakovė pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Ji sūnų D. augina viena. Sūnus D. yra ne toks, kaip visi vaikai, dėl to jo poreikiai didesni. D. M. yra nustatytas neįgalumas, vaikas yra nevaldomas, nervingas, isteriškas, todėl jam nuolat reikalinga psichologo priežiūra, konsultacijos. Vaikas turi ir kalbos defektą. Darželyje vaikui būti problematiška, nes jis žaloja kitus vaikus. Toks vaikas pasidarė, kai jam buvo pustrečių metų. Kovo mėnesį bus sprendžiama dėl vaiko gydymo nervų ligų skyriuje Vilniaus Santariškių ligoninėje. Ji pati šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, intensyviai ieškosi darbo, laukia eilėje į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi maisto pramonės darbuotojos profesinį išsilavinimą. Jokio privalomai registruotino turto neturi. Gyvena nuomojame būste, pragyventi jai padeda mama, nes jos pajamos šiuo metu yra tik 52 Lt vaiko pinigai ir 360 Lt vaiko invalidumo išmoka. Iki 2012 balandžio mėn. ji dar gavo ir nedarbo išmokas, dabar nebegauna. Vaiko maistui per dieną išleidžia apie 12 Lt, nes vaikas, jei eina į darželį, namuose valgo du kartus. Vaikui perka vitaminus, vaistus. Dabar vaikas stipriai sirgo ir tris savaites nėjo į darželį. Šiaip išlaidos padidėjo vaiką išleidus į darželį. Atsakovo tėvai pasiima anūką, nuperka jam ką nors, bet pats atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja, nors ji to daryti nedraudžia. Vaikas jai sako, kad tėvelis nesugrįžta todėl, kad jis, tai yra vaikas, yra blogas. Atsakovas išlaikymą vaikui po 200 Lt pervedė 2012 metų spalio ir lapkričio mėn., prieš tai kelis mėnesius buvo nemokėjęs.
Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas. Vaikas yra neįgalus, jam reikalinga papildoma priežiūra. Ieškovo sutuoktinė privalo pasirūpinti, kad jos dukra gautų išlaikymą, tada pagerėtų ir ieškovo materialinė situacija.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma - aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir antra - aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).
Byloje surinktos medžiagos visuma nustatyta, kad ieškovo sūnus D. šiuo metu yra ketverių metų amžiaus neįgalus vaikas (b.l.28,29). Ieškovo manymu vaiko maistui per dieną užtenka 8 Lt, atsakovė nurodė, kad vaiko maistui per dieną išleidžia apie 12 Lt, todėl teismas sprendžia, kad vidutiniškai vaiko maistui per dieną reikia apie 10 Lt, kas per mėnesį sudaro apie 300 Lt (10 Lt x 30 d.). Tai reiškia, kad tokia suma, kuri yra priteista iš ieškovo, reikalinga vien tik vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimui. Nepilnamečiui D. 2011 metais buvo nustatytas neįgalumas ir atsakovės tvirtinimu, dėl vaiko sveiktos būklės jam būtina nuolatinė medikų priežiūra, kuo abejoti teismas neturi pagrindo. Akivaizdu, jog dėl vaiko neįgalumo padidėjo ir jo išlaikymo išlaidos, tačiau atsakovė padidinti iš ieškovo priteisto išlaikymo nereikalauja, vaikas gauna šalpos pensiją neįgaliam vaikui. Be to, D. auga, lanko darželį, todėl vaiko poreikiai, lyginant su 2009 metais, kuomet iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas, ne sumažėjo, bet padidėjo, su kuo teismo posėdžio metu sutiko ir pats ieškovas.
Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą nurodė pajamų sumažėjimą, nes gimus kitam vaikui jis yra šio vaiko priežiūros atostogose, jo sutuoktinė mokosi, šeimoje auga dar vienas sutuoktinės mažametis vaikas ir jis šiuo metu yra vienintelis šeimos išlaikytojas.
Teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės pačios savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo sveikatą, amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes jam esant vaiko priežiūros atostogose sumažėjo pajamos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas yra vaiko priežiūros atostogose, nors jo sutuoktinė, profesijos nemokamai besimokydama stacionare Klaipėdoje, į mokymo įstaigą nuvyksta, kaip tvirtino ieškovas, tik vieną kartą per mėnesį, tai yra visą likusį laiką būna namuose kartu su ieškovu, todėl akivaizdu, kad ieškovo teiginys, jog jis vaiko priežiūros atostogose yra todėl, kad sutuoktinė galėtų mokytis, nelogiškas ir nepagrįstas šią aplinkybę vertinant būtinybės savimi nesugebančio vaiko išlaikymo kontekste. Ieškovo gyvenimo situacija, ieškovo šeimoje augant dviem sveikiems vaikams, ko negalima pasakyti apie ieškovo pirmąjį vaiką, kuris auga su atsakove, akivaizdžiai leidžia ieškovui dirbti arba ieškoti tokio darbo, kurį dirbti galėtų ir namuose. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų apie jo sutuoktinės mokymąsi, o ieškovo parodymai teismui neleidžia daryti išvados, kad ieškovo sutuoktinės mokslas yra toks, kuriam neužtektų laiko pasiruošti, jei ieškovas dirbtų. Ieškovas teismui nurodė, kad darbo, kurį jis galėtų dirbti namuose, neieškojo, pripažino, kad vykdo individualią veiklą, užsiima prekyba internetu, atlieka užsakomąsias paslaugas, todėl, teismo įsitikinimu, ieškovas ne tik, kad neatskleidžia realaus savo gaunamų pajamų dydžio, bet ir nesiima visų galimų priemonių papildomoms pajamos, kurios būtų skirtos vaiko išlaikymui, gauti. Be to, ieškovas teismui patvirtino, kad jo sutuoktinė mokslus baigs po pusės metų ir jis galės pradėti dirbti, o tai reiškia, kad ieškovo tokia turtinė padėtis, kokią jis šiuo metu deklaruoja, artimoje ateityje pasikeis, tai yra ieškovo materialiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Ieškovas, būdamas sveikas ir darbingas (28 metai), turintis aukštąjį išsilavinimą ir pakankamai paklausią specialybę, turi ir ateityje turės visas galimybes gauti didesnes nei minimalias pajamas ir tinkamai išlaikyti savo vaikus.
Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes gimė antras vaikas. Teismas mano, kad ir ši aplinkybė negali būti pagrindu mažinti kitam vaikui priteisto išlaikymo dydžio. Planuodami šeimos pagausėjimą protingi, sąžiningi ir atidūs tėvai turėtų įvertinti savo galimybes užtikrinti visiems vaikams būtiną išlaikymą, priešingu atveju, su naujų išlaikytinų vaikų atsiradimu susijusi neigiamų materialinių padarinių atsiradimo rizika tenka būtent tėvams, o ne jų vaikams. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Iš ieškovo jo sūnaus D. išlaikymui buvo priteistas išlaikymas, kuris pagal susiformavusią teismų praktiką buvo netgi mažesnis už minimalų vieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydį, todėl darytina išvada, kad mažinti ieškovo pirmajam ir amžiumi vyresniam vaikui, kurio poreikiai didesni, priteisto ir taip nedidelio išlaikymo nėra objektyvaus pagrindo. Be to, kalbant apie šalių turtinę padėtį, ieškovo 4 asmenų šeima bet kuriuo atveju gauna didesnes pajamas, nei gauna atsakovės dviejų asmenų šeima. Ieškovas nurodė, kad jo šeima gauna viso 1780 Lt pajamų (1586 Lt + už vaiką po 97 Lt), atsakovė nurodė, kad jos pajamos 420 Lt per mėnesį, tai yra ieškovo vienam šeimos nariui tenka po 445 Lt, gi atsakovės tik po 210 Lt.
Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo ir dėl to, kad šeimoje auga ne tik jo antrasis sūnus, bet ir podukra, kurią jis išlaiko, nes yra vienintelis šeimos išlaikytojas, gauna tik tokias pajamas, kokias nurodė teismui. Ieškovo aiškinimas, kad jo sutuoktinė podukros išlaikymui iš mergaitės tėvo lėšų negauna ir nėra prisiteisusi, nes jie nusprendė nieko iš mergaitės tėvo nereikalauti, teismui nesuvokiama, nes ieškovo sutuoktinė sugebėjo iš paties ieškovo prisiteisti lėšas jų bendram vaikui išlaikyti (b.l.8), ieškovas teismo sprendimo priteisti ieškovo sutuoktinės prašomų 200 Lt antram vaikui išlaikyti neskundė, ieškovo sutuoktinė kreipdamasi į teismą pati reikalavo iš ieškovo priteisti tik 200 Lt (b.l.8), kas eliminuoja aiškinimą, kad vaikai turėtų būti išlaikomi po lygiai. Teismas pabrėžia, kad išlaikymo su vienu iš tėvų augančio vaiko užtikrinimas yra ne tik vaiko motinos (tėvo) teisė, bet ir pareiga. Jei ieškovas sutinka su tokia savo sutuoktinės pozicija nereikalauti iš sutuoktinės vaiko (ieškovo podukros) tėvo lėšų vaikui išlaikyti, ieškovas tam pritaria ir šį vaiką pats išlaiko, šis ieškovo argumentas teismui nėra ir negali būti pagrindas mažinti pirmajam ieškovo biologiniam vaikui priteisto išlaikymo dydžio. 100 Lt suma prašydamas mažinti priteistą išlaikymą savo vaikui, nekvestionuodamas aplinkybės, kad jis turi išlaikyti ir savo podukrą, kurios išlaikymui akivaizdžiai reikia daugiau nei 100 Lt, nors išlaikymą privalo teikti podukros tėvas (esant galimybei gauti išlaikymą iš vaikų išlaikymo fondo, jei vaiko tėvas išlaikymo nemoka), ieškovas pinigų dalį, kurią skiria podukros išlaikymui, galėtų skirti savo sūnui išlaikyti, tai yra ieškovas laisva valia blogina savo turtinę padėti, todėl šia aplinkybe negali grįsti savo ieškinio reikalavimo, o taip darydamas savo paties vaiko atžvilgiu elgiasi nesąžiningai.
Sprendžiant apie atsakovės turtinę padėtį, nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad atsakovės turtinė padėtis, lyginant su 2009 metais, kuomet iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas, pagerėjo, kas leistų ieškovui reikalauti iš atsakovės prisiimti didesnę nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą. Atsakovė nedirba, registruota darbo biržoje, kaip pati tvirtina - intensyviai ieškosi darbo, laukia eilėje į darbovietę, kurioje dirba ir ieškovas. Atsakovė jokių pajamų, išskyrus gaunamas lėšas už vaiką, negauna, nors anksčiau gaudavo nedarbo išmoką, pragyventi jai padeda jos motina. Atsakovė, kaip ir ieškovas, gyvena nuomojame būste, jokio privalomai registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas gi turi automobilį, kuriuo naudojasi, tai yra randa lėšų ir automobilio eksploatavimui, ir kurui. Be to, ieškovo vaikas D.as gyvena tik su atsakove, kuriai tenka ir kasdienė neįgalaus vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, o ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo vaiko priežiūros, su vaiku nebendrauja.
Be to, sprendžiant apie ieškovo reikalavimo sumažinti vaikui priteistą išlaikymą pagrįstumą teismas įvertina ir tai, kad ieškovas išlaikymą vaikui ir taip teikė nereguliariai, mokėjo ne po visą priteistą sumą ir šiai dienai turi apie 3500 Lt išlaikymo sūnui D. įsiskolinimą, tai yra atsakovė paminėta suma iš savo lėšų buvo priversta pati viena tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius.
Teismas, vertindamas ieškovo situaciją, taip pat atkreipia dėmesį ir į ieškovo visiškai nutrūkusius santykius su sūnumi D.. Ieškovas teismui nurodė, kad savo sūnaus nematė pusantrų metų, nesimatyti su vaiku nusprendė sąmoningai, nes jam atsibodo atsakovės priekaištai, nors atsakovė bendrauti su sūnumi ir nedraudžia, pas savo tėvus, kuomet jie pasiima jo vaiką, jis tuo metu nevažiuoja. Atsakovė teismui nurodė, kad sūnus labai pergyvena dėl to, kad tėvas su juo nebendrauja ir dėl to kaltina pats save. Akivaizdu, kad toks ieškovo elgesys su savo mažamečiu ir sergančiu vaiku yra visiškai nepateisinamas, todėl ieškovas, visiškai nebendraudamas su sūnumi ir neprisidėdamas prie jo auklėjimo, priežiūros, neturi moralinės teisės reikšti pretenzijų atsakovei dėl ieškovo manymu atsakovės netinkamo sūnaus auginimo. Netgi jeigu būtų nustatytas galimai netinkamas vieno iš tėvų elgesys su vaiku, tai nebūtų pagrindas mažinti kito tėvo vaikui teikiamo išlaikymo dydžio.
Ieškovas ieškinyje, kurį teismo prašė patenkinti nurodė, jog teismo prašys įpareigoti vaiko motiną pateiktą ataskaitą apie išleistus vaiko pinigus, nes jis turi duomenų, kad išlaikymo pinigai naudojami ne pagal paskirtį. CK 3.203 str. nurodyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams. Ieškovas, ieškinyje reikalaudamas rinkti čekius bei teikti jam ataskaitą, kaip yra panaudojamas jo mokamas sūnui išlaikymas, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad atsakovė, pas kurią gyvena šalių pilnametystės dar nesulaukęs sūnus, tinkamai naudoja ieškovo teikiamas lėšas, t.y. galimai piktnaudžiauja motinos teise ir naudoja šias lėšas ne sūnui, o kitiems tikslams. Su tokia ieškovo interpretacija teismas nesutinka. Ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad vaikui priteistas išlaikymas būtų naudojamas ne vaiko interesams tenkinti. Viena vertus, kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo vaikas gyvena. Kita vertus, įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra ir negali būti savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Pavyzdžiui, kuomet vienas iš vaiko tėvų teikia išlaikymą akivaizdžiai didesnį, nei reikalinga minimaliems arba protingiems vaiko poreikiams patenkinti, gali atsirasti sąlygos tokį išlaikymą teikiančiam asmeniui reikalauti duomenų, kaip yra naudojamos likusios jo skiriamos vaikui lėšos. Nagrinėjamojoje byloje tokių prielaidų nebuvo nustatyta. Iš ieškovo priteista 300 Lt suma ir sumą, kurią jis šiuo metu realiai skiria vaiko išlaikymui, tai yra mažesnė nei yra priteista, neleidžia daryti išvados, kad išlaikymas gali būti naudojamas ne pagal paskirtį. Tokios išvados negalima daryti ir atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę ir tokio amžiaus vaiko objektyviuosius poreikius. Tokia suma, kaip jau teismas pasisakė, yra mažesnė nei pusė teismų praktikoje susiformavusio minimalių poreikių nustatymo kriterijaus, t.y. 1 MMA. Vadinasi, išlaikymo disproporcijos atsakovės nenaudai, kad galima būtų įtarti neracionalų ieškovo mokamų lėšų panaudojimą, šiuo atveju nėra. Priešingai, ieškovo realus dalyvavimas vaiko išlaikymo pareigoje yra artimas minimaliam. Pats ieškovas sutiko, kad vaiko poreikiai padidėjo, o paskutiniu metu ieškovo vaikui skiriama suma – 200 Lt, net nepadengtų paties ieškovo teismui nurodytos sumos, skirtos vien tik vaiko maistui (8 Lt per dieną x 30 d. – 240 Lt). Vien ši aplinkybė, atsižvelgiant ir į ieškovo turimą pakankamai didelį išlaikymo vaikui įsiskolinimą, dėl ko atsakovė už ieškovą vykdė ieškovo pareigą išlaikyti vaiką, turėjo tik iš pačios gaunamų pajamų išlaikyti vaiką, į tai, kad ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę teikti atskaitas yra nepagrįstas ir savitikslis.
Ieškovas turi visas galimybes ir privalo teikti bent minimalius fiziologinius poreikius užtikrinantį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui ir būdamas jaunas, sveikas, darbingas vyras elgtis kaip bonus pater familias, t. y. protingai, sąžiningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei išlaidas, garantuoti savo vaikų teisių bei teisėtų interesų užtikrinimą, nepiktnaudžiauti įstatymo jam suteiktomis procesinėmis bei materialinėmis teisėmis (CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 95 str.) ir remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, iš esmės nepasikeitė, vaiko poreikiai nesumažėjo, todėl ieškovo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.
Atmetus ieškinį iš ieškovo D. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 36 Lt žyminio mokesčio, 5,88 Lt pašto išlaidų, viso 41,88 Lt (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir 400,00 Lt (keturi šimtai) litų (b.l.40) už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) (CPK 80, 85, 88, 93, 96, 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., teismas
nusprendžia:
ieškovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl 2009-11-26 civilinėje byloje Nr. L2-3648-736/2009 Kėdainių rajono apylinkės teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pakeitimo – sumažinimo, atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 36 Lt žyminio mokesčio, 5,88 Lt pašto išlaidų - viso 41,88 Lt (keturiasdešimt vieną litą 88 ct) (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir 400,00 Lt (keturis šimtus) litų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.