Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-420-485/2015

Teisėjas Saulius Mikšys Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00771-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.;

2.4.7.

2015 m. gegužės 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam A. V., jo gynėjui advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl 2015 m. sausio 22 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš Ž. M.) - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš K. M.) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹str. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. visiškai sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį 12 (dvylika) mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., už tai, kad 2014 m. lapkričio 25-26 dienomis, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) įsibrovė į Ž. M. ūkinį pastatą, iš kur slapta pagrobė Ž. M. priklausantį benzininį pjūklą „Jonsered“ 231,69 Eur (800Lt) vertės, kampinį šlifuoklį TG 115A-115, 17,37 Eur (60Lt) vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 249,06 Eur (860Lt) turtinę žalą;

be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2014 m. lapkričio 29 d. vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) įsibrovė į K. M. priklausantį ūkinį pastatą, iš kur slapta pagrobė K. M. priklausantį benzininį pjūklą „Ural“ 26,06 Eur (90Lt), 0,5 metro sukapotų malkų 5,79 Eur (20Lt) vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 31,85 Eur (110Lt) turtinę žalą.

Nuteistasis A. V. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. A. V. apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamų veikų padarymo fakto ir veikų kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. V. bausmes už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir už atskiras veikas paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, tačiau buvo netinkamai pritaikytas BK 64¹ str. nuostatos, todėl nuosprendis keistinas šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad A. V. pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, o nukentėjusieji jam neturi jokių pretenzijų, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį į visas šias aplinkybes atsižvelgė skirdamas bausmę.

Kaip matyti iš skundžiamo Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi), nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tai, kad A. V. anksčiau teistas už to paties pobūdžio nusikaltimus (vagystes), nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą, ne vieną kartą baustas ir administracine tvarka. Bausmės skyrimui labai svarbu ir tai, kad A. V. yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, kas leidžia spręsti, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, priešingai, analogiškų nusikalstamų veikų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu, kurio jis nesistengia keisti, ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro. Todėl A. V. valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą, reikšmingos BK 27 str. 1 d. nuostatos. Minėtas straipsnis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. V. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tyčines nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusi ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumui ir nulemianti skirtinos bausmės rūšį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 178 str. 2 d. numatytų apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis artimas šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumui, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos bei atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl jas švelninti nėra pagrindo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam A. V. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau jos nebuvo efektyvios, nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nuteistasis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio ir toliau nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti. Paminėtos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausme, galima užtikrinti BK 41 str. nustatytus tikslus: nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad yra galimybė taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą nuteistajam atidėti, nustatant įpareigojimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nenurodoma jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų A. V. teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą galutinę bausmę, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas nuteistajam paskyrė bausmes už atskiras padarytas nusikalstamas veikas, tuomet kiekvieną iš jų sumažino vienu trečdaliu, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas ir tik tuomet už atskirtas nusikalstamas veikas paskirtas ir sumažintas trečdaliu bausmes subendrino, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Toks BK 64¹ str. taikymas nėra teisingas. BK 63 str. 1 d. numatyta, kad kai padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas už kiekvieną veiką atskirai paskiria bausmę ir tada jas subendrina bei paskiria nuteistajam galutinę subendrintą bausmę. BK 64¹ str. numato, kad nuteistajam tuo pačiu nuosprendžiu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, jei baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. turi būti subendrinamos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. ir tik tuomet subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kaip tai numato BK 64¹ str., paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą trečdaliu bausmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju tinkamai pritaikius BK 64¹ str. nuostatas ir paskyrus nuteistajam galutinę bausmę jo teisinė padėtis nepasunkėja, todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 sausio 22 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. V., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 11,58 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. V. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str.1 p.,

nusprendžia:

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., A. V. už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., paskirtas bausmes visiškai sudėti ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., subendrintą bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d., sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė yra 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.