Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. S. pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asiga“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. S. (toliau – ieškovas), kuris yra atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asiga“ (toliau ir atsakovė) direktorius ir vienintelis akcininkas, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu prašydamas iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei UAB „Asiga“. Pareiškime nurodoma, kad atsakovės įsipareigojimai žymiai viršija turto vertę – atsakovė neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. 2023 m. ir 2024 m. atsakovė veikė nuostolingai. Dėl besitęsiančios krizės baldų sektoriuje atsakovė negauna naujų užsakymų teikti paslaugas, turi finansinių sunkumų, yra nemoki, todėl nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas.

Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas, teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

Iš Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė UAB „Asiga“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. rugpjūčio 8 d. Nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. atsakovės direktoriumi yra ieškovas A. S., kuris yra ir atsakovės akcininkas. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2023 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2023 m. gruodžio 31 d. UAB „Asiga“ turto turėjo už 286 729 Eur, kur ilgalaikio turto vertė sudarė 54 057 Eur, trumpalaikio turto vertė – 232 672 Eur. Atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 496 573 Eur, iš kurių visa 496 573 Eur suma mokėtina per vienerius metus. Iš ieškovo pateikto 2024 m. rugpjūčio 31 d. balanso matyti, kad atsakovė turto turėjo už 78 549 Eur, kur ilgalaikio turto buvo už 178 Eur, o trumpalaikio turto už 78 373 Eur, kurį sudarė 1 396 Eur vertės atsargos ir 76 977 Eur per metus gautinos sumos, atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 454 564 Eur, kur visa suma mokėtina per vienerius metus. Tiek 2023 m., tiek ir per 2024 m. aštuonis mėnesius atsakovė veikė nuostolingai, atitinkamai atsakovės nuostoliai 2023 m. sudarė – 261 179 Eur, o šiais metais – 166 177 Eur. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) UAB „Asiga“ vardu yra registruota viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas ir ji yra areštuota. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2024 m. spalio 11 d. UAB „Asiga“ turėjo 739,86 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įmonėje buvo vienas socialiniu draudimu apdraustas asmuo. Iš Antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomos penkios vykdomosios bylos, kuriose iš atsakovės išieškoma bendra suma sudaro 86 690 Eur. 2024 m. spalio 14 d. UAB „Asiga“ turėjo 77 490,94 Eur mokestinę nepriemoką.

2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. rugpjūčio 31 d. balansų duomenimis, atsakovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, atitinkamai 209 844 Eur (209 844-286 729) 2023 m. gruodžio 31 d. ir 376 015 Eur (454 564 -78 549) 2024 m. rugpjūčio 31 d., atsakovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo pagrindą – atsakovės įsipareigojimai kreditoriams viršija jos turto vertę.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-898-934/2023). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės veikla per paskutinius dvejus metus yra nuostolinga, atsakovė turi vieną socialiniu draudimu apdraustą asmenį (darbuotoją). Ieškovas pareiškime pripažįsta, kad dėl besitęsiančios krizės baldų sektoriuje atsakovė negauna naujų užsakymų teikti paslaugas, turi finansinių sunkumų ir neturi perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti padėtį. Ieškovo pateiktuose atsakovės kreditorių sąraše yra 27 kreditoriai, kuriems atsakovė iš viso skolinga 454 563,94 Eur, debitorių sąraše – 27 debitoriai, kurie atsakovei skolingi iš viso 76 976,62 Eur.

Byloje nenustatyta objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios atsakovė gauna pajamas, kad įmonė yra gyvybinga ir turi objektyvią galimybę padengti savo turimus įsipareigojimus kreditoriams.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką: atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Atsakovė neįrodė, kad yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei UAB „Asiga“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Atsakovės UAB „Asiga“ nemokumo administratore atrinkta E. K. (Sąrašo eilės Nr.: (duomenys neskelbtini)), kuri sutinka administruoti UAB „Asiga“ bankroto procesą. Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi, todėl administruoti atsakovės UAB „Asiga“ bankroto procedūrą skiriama E. K. (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Nemokumo administratoriui nustatytinas 4 620,00 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas atsakovės UAB „Asiga“ ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Atsakovės UAB „Asiga“ valdymo organams nustatomas 14 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalimi, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asiga“ (juridinio asmens kodas 300992684, buveinės adresas Kaunas, Baltijos g. 102-11, LT-48216) bankroto bylą.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asiga“ nemokumo administratoriumi paskirti E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nemokumo administratorių sąrašo eilės Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas Jonavos g. 16A, Kaunas, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 4 620,00 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Asiga“ (juridinio asmens kodas 300992684, buveinės adresas Kaunas, Baltijos g. 102-11, LT-48216) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Asiga“ valdymo organai ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Asiga“ kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratorei.

Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovui, atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arešto aktų registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto arešto aktų registro tvarkytojui, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose uždarajai akcinei bendrovei „Asiga“ pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriuose turtinius reikalavimus yra pareiškusi pati uždaroji akcinė bendrovė „Asiga“, antstoliui R. S. ir kitiems antstoliams, pranešant elektoriniu pašto adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Įpareigoti nemokumo administratorę apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratorės paskyrimo, per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.