Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „duomenys neskelbtini)“, nevedusio, neteisto, gyv. (duomenys neskelbtini),-

- kaltinamas pagal LR BK 281 str.3d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. Ž. 2007-11-10 apie 13.19 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „duomenys neskelbtini)“ priklausantį autobusą Karosa B 841, v/Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) maršrutu, tai yra važiavo S.Neries gatve link Žadeikos gatvės, stotelėje „Takas“ sustojo išlaipinti keleivius, prieš pradėdamas važiuoti , neįsitikino, kad tai daryti saugu, buvo neatidus ir neatsargus, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti, pajudėjo su atidarytomis durimis, dėl to iš autobuso ant kelio važiuojamosios dalies iškrito bebaigiantis išlipti ir ant pirmojo laiptelio stovėjęs mažametis keleivis M. L. M., kurio ranka atsirado prie judančio autobuso dešinės pusės galinio rato ir buvo juo pervažiuota, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta keleivio M. L. M. sveikata.

Tokiu būdu, J. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 64, 145 punktų reikalavimus (KET redakcija galiojusi iki 2008-09-01) ir atsiradus minėtoms pasekmėms, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Apklaustas kaltinamuoju J. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007-11-10 vairavo autobusą Nr.(duomenys neskelbtini) iš Fabijoniškių į Vilkpėdę. Autobuso modelis – Karosa prailgintas, trijų durų. Įvažiavęs į stotelę „Takas“ kiek galėdamas lygiau pastatė autobusą. Sustojo stotelėje, atidarė duris, keleiviai išlipo ir įlipo, uždarė duris, užsidegė lemputės kairėje. Įjungė kairį posūkį, pažiūrėjo į kairį veidrodėlį ir pradėjo išsisukinėti. Pavažiavęs truputį metru išgirdo riktelėjimą, pažiūrėjęs į dešinę pamatė žmones šaukiančius „stok“. Sustojo, suprato, kad kažkas įvyko negero. Atidarė priekines duris, išbėgo ir pamatė prie galinio rato vaiką. Ratas buvo užvažiavęs ant rankos. Padavė autobusą atgal 1-15 cm. Iškvietė greitąją. Autobusas stotelėje stovėjo ne lygiagrečiai. Priekinė autobuso dalis buvo gal kiek pasukta į kairę. Uždarius duris pažiūrėjo į veidrodėlius ar viskas gerai. Matė, kad niekas neišlipo ir niekas neįlipo. Idealiai niekada nematys, nes jei žmogus stovi arčiau durų jis pilnai uždaro matomumą. Jei vaikas stovi ant laiptelių visai nematai. Dėl autobuso padėties gali būti blogas matomumas. Tada reikia papildomai žiūrėti ir įsitikinti, bet pagrindė žiūri į duris. Pagrindas yra durys. Veidrodėliai visada gerai sureguliuoti. Veidrodėliai yra steriniai, bet kad matomumas būtų geras nepasakysi. Matė žmones, jų buvo nedaug. Prieš įvažiuojant į stotelę priešais stovėjo mašina. kai uždarė duris pavažiavo 3-4 metrus. Kai durys užsidaro, jos užsispaudžia. Pradžioje uždaro duris, o jei viskas gerai užsidega raudonos signalinės lemputės. Jei prispaudė, signalinės lemputės neužsidega.

Nukentėjusioji D. B. paaiškino, kad apie įvykį jai paskambinęs pranešė senelis. Jis pasakojo, kad paėmė vaiką po pažastimi ir lipo iš autobuso. Tačiau autobusas pradėjo judėti ir neatlaikęs pusiausviros jie išgriuvo iš autobuso.

Teisme liudytojas P. M. parodė, kad jie su anūku išėjo pasivaikščioti. Iki namų grįžti pėsčiom nebenorėjo, tai palaukė, atvažiavo (duomenys neskelbtini) autobusas. Jis jį pakėlė ant laiptelių ir priėjo prie artimiausio suolo. Atsisėdo prie durų. Ten tik du sustojimai buvo važiuoti. Antrame sustojime išlipo dar keli keleiviai, o šiaip autobusas buvo tuščias. Baigę privažiuoti sustojimą “Takas”, jis prisivedė tą vaikelį už rankytės prie durų, prie laiptelių, duris atidarė ir iššoko prieš juos dar du ar trys jauni vyrukai. Ir tada jis ėmė ant rankų vaikelį, prie savęs glaudė, ir tada autobusas sujudėjo, truktelėjo, ir jie krito tarp šaligatvio ir autobuso. Sau sutrenkė galvą. Kai krito, sušuko garsiai ir kiti keleiviai, kurie prie autobuso stovėjo, pradėjo šaukti garsiai. Autobusas sustojo, bet ranka vaikelio jau buvo po ratu. Išlipo pro tas pačias duris, antras nuo galo. Kai autobusas truktelėjo, jis jau buvau ant pirmo laiptelio lipant iš autobuso. Jis buvo dar autobuse. Kad vieną sekundę jis būtų palaukęs arba duris uždaręs, nieko nebūtų atsitikę. Kai lipo pro duris, tai iškrito, autobusas metrą pavažiavo ir sustojo, nes visi šaukti pradėjo, kad žmogus iškrito. Jie krito ir staigiai durys užsidarė. Jie su anūku kartu iškrito, jis jį glėby turėjo. Jis paėmė ant rankų vaikelį, kai dar buvo autobuse. Jau ruošėsi vieną koją kelti į lauką ir tuo momentu truktelėjo autobusas ir viskas taip baigėsi. Jis prie krūtinės laikė anūką prispaudęs. Jis lipo atbulas, pasilenkęs. Jis nugara, galva krito. Kai krito, tai vaikas buvo jo glėby. Jo rankose jis buvo prispaustas, bet kai krito, jis atmetė dešinę ranką, ir ant tos rankos ratas užėjo. O jis jo nebuvo paleidęs. Įvykio metu jo sveikatos būklė buvo geresnė. Dar tada normalus buvo. Jau po to jam visos ligos ir bėdos prasidėjo. Nebuvo slidu, jokio slidumo nebuvo. Autobuse prieš griūdamas nebuvo į nieką atsitrenkęs.

Ikiteisminio tyrimo metu P. M. davė parodymus, iš kurių seka, kad autobusas pradėjo važiuoti jam su anūku belipant iš autobuso neuždaręs durų.

Teisme liudytoja N. M. parodė, kad važiavo su savo drauge E. (duomenys neskelbtini) autobusu. Įlipo pro autobuso duris, senelis su vaiku įlipo pro galines duris. Jos stovėjo beveik prie vairuotojo durų. Kitoje stotelėje senelis su vaiku išlipo, jos išgirdom triukšmą ir iš karto išbėgo. Jau neprisimena, ką senelis autobuse darė, kaip elgėsi. Prisimena, kaip senelis įlipinėjo. Iš pirmo ėjo vaikas, po to senelis. Vaikas buvo berniukas. Jie įlipo į autobusą ir atsisėdo. Autobusas buvo toks ilgas. Nepamena, kur jie atsisėdo. Kai autobusas sustojo stotelėje, ji pasižiūrėjo į galą ir nusisuko. Matė, kad išlipo vaikas, o po to senelis. Jie išlipo, vaikas nukrito, bet nematė, kaip nukrito. Nukrito ant bordiūro. Išlipinėjo pirmiausia vaikas, o po to senelis. Jos išbėgo iš autobuso.

Senelis buvo pagyvenęs žmogus, jo judesiai buvo sunkūs. Kai išlipinėjo senelis su vaiku, nieko neįprasto nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu N. M. parodė, kad 2007-11-10 apie 13 val.19 min. važiavo su drauge E. (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu. Jos stovėjo prie pirmų autobuso durų. Privažiuojant prie sustojimo „Takas“ abi pradėjo eiti link autobuso galo. Kai autobusas sustojo priėjo prie antrų durų. Prie jų stovėjo senelis su anūku. Duris atidarius senelis pradėjo senelis pradėjo skubinti vaiką, kad greičiau liptų. Ant rankų paėmęs nebuvo. Kai senelis ir anūkas išlipo iš autobuso, autobuso durys užsidarė ir autobusas šiek tiek pajudėjo. Staiga pasigirdo žmonių riksmai, žmones pradėjo belsti. Autobusas sustojo. vairuotojas atidarė duris ir išbėgo. Joms išlipus senelis laike ant rankų anūką. (b.l.33-34).

Akistatos su S. metu ji parodė, kad jai atrodė, kad durys autobuse užsidarė ir tada autobusas pajudėjo.

Teisme liudytoja E. V. parodė, kad su N. M. važiavo (duomenys neskelbtini) autobusu. Senelis su vaiku įlipo po jų. Ryškiai jos nieko ir nematė. Jie išlipinėjo, kai sustojo autobusas, stotelės nepamena. Senelis išlipo pirmas, po to vaikas. Vaikas parkrito. Ir tada autobusas pavažiavo. Vaikas krito dėl to, kad autobusas truktelėjo. Tuo metu autobuso durys užsidarinėjo. Senelis nenešė anūko, tiesiog prilaikė jį iš nugaros. Tai atsitiko dėl to, kad truktelėjo autobusas.

Ikiteisminio tyrimo metu E. V. davė parodymus, iš kurių seka, kad 2007-11-10 apie 13 val. 19 min. važiavo su draugėmis N. M. ir A. (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu. Stovėjo prie antrųjų durų. S.Neries gatvėje autobusas įvažiavo į stotelės kišenę, sustojo ir atidarė duris. Stovėdama prie antrųjų durų ji matė, kad per sekančius nuo jų duris išlipa senelis su vaiku.

Teisme liudytoja J. S. parodė, kad važiavo ryte su savo dviem vaikais su (duomenys neskelbtini)autobusu. Įlipo galinėje stotelėje, prieš ją įlipo senukas su vaiku. Už poros stotelių jis išlipo. Toliau teko išlipti ir jiems. Negali pasakyti, ar pirmiau pajudėjo autobusas ir užsidarė durys, ar pirmiau užsidarė durys ir po to pajudėjo autobusas. Senukas buvo normalus, nesukėlė įtarimų. Negali pasakyti, ar jis suklupo. Jos nuomone, jei vairuotojas būtų palaukęs, kol senukas būtų atsitraukęs nuo autobuso, to nebūtų. Mano, kad vairuotojas skubėjo. Kad vairuotojas skubėjo, tai žinoma. Toks įspūdis, kad reikėjo greitai važiuoti, skubėjo. Durys labai greitai užsidarydavo ir iškart važiuodavo.

Teisme liudytoja A. K. parodė, kad privažiavo autobusas, išlipo žmonės. Ji netoli sustojimo dirba Lietuvos spaudos kioske. Kol žmones atleidinėjo, ji nieko nematė. Autobusas stovėjo ir viskas. Paskui, kai žmonės praėjo, galvojo uždaryti langelį, nes buvo šaltoka. Ir pro savo kasos aparatą pamatė dieduką ant kelio. Tada pradėjo klausytis, ką jis ten daro, ir girdėjo, kad jis prašo žmones, kad nueitų ir pasakytų vairuotojui, kad jis nepradėtų važiuoti, nes vaikelis po ratu. Kai pažiūrėjo pro kasos aparatą, nieko nematė, garso negirdėjo. Prie pat bordiūro arti buvo ratas. Prie to rato buvo diedukas atsiklaupęs. Autobusas jau stovėjo. Kaip jis lipo pro duris, ji nematė. Kai pamatė senuką, autobuso priekinės vairuotojo durys buvo uždarytos. O dėl kitų durų negali pasakyti. Autobusas stotelėje stovėjo taip, kad ratas buvo grynai sulig bordiūru. Autobusas buvo ilgas. Ji pro kioską matė užpakalinį ratą. Užpakalinis ratas buvo šalia bordiūro. O priekinio rato padėties nematė, neatkreipė dėmesio. Ji neatkreipė dėmesio, ar autobuso durys buvo uždarytos, ar atidarytos. Diedukas nieko neaiškino, kaip jis atsidūrė po ratu. Jis tik prašė žmonių pagalbos. Jis aplamai yra toksai tylus ir ji ne kartą jį matė ir stebėjosi, kas jam leido tą vaiką vedžioti. Kad jis pats jau eina ir dreba. Ji išgirdo frazę „senis pats kaltas“. Čia žmonės kalbėjo, kad senelis pats kaltas, galėjo vaiką paimti ant rankų. Gal jie turėjo omeny moraline prasme. Senelis jis pats tokios sveikatos, eina, dreba. Iki įvykio jį matydavo su vaikeliu ir stebėdavosi, kas jam leidžia.

Specialisto išvadoje Nr. 9695(01) nurodyta, kad M. L. M. a.k. (duomenys neskelbtini) nustatyta dešinės plaštakos ir dilbinio suspaustinis sužalojimas , dešinės plaštakos paviršiaus plėštos žaizdos atviri 1-V delno kaulų lūžai, 1-o piršto pamatinio pirštikaulio lūžis, stipinkaulio artimojo galo lūžis, 2-ojo piršto radialinės pusės nervo pažeidimas su defektu, minkštųjų audinių defektas, dalinė odos nekroze, trauminis šokas. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 50).

Iš teismo psichiatrijos akto Nr. 78 TPK-258 matyti, kad J. Ž. nusikalstamos veikos metu lietiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jam nustatytas mišrus asmenų bei sutrikimas, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu J. Ž. konstatuojamas mišrus asmenybės sutrikimas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali stoti prieš teismą. (b.l. 149-15 ).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visus įrodymus teismas prieina išvados, kad J. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 3 d. Jo kaltė įrodyta virš aptartais įrodymais.

Vairuodamas autobusą jis pažeidė KET 64, 145 punktų reikalavimus (redakcija galiojusi iki 2008-09-01), neužtikrino saugaus keleivių pervežimo, pajudėjo su atidarytomis durimis, lai liudytojas P. M. su anūku M. L. M. (B.) buvo bebaigiantys išlipti iš autobuso. Ši aplinkybė yra įrodyta liudytojų P. M., E. V. parodymais.

Kaltinamasis J. Ž. neneigia to, kad vaikas buvo sužalotas važiuojant autobusu ir vaiko rankai patekus po autobuso ratu. Tačiau kaltės dėl to nepripažįsta. Kaip aiškina J. Ž., prieš pradedamas judėti jis pasižiūrėjo pro šoninį veidrodėlį, tačiau nematė autobuso galinių durų, taip pat nematė salono pusės, kas ten vyko. Jo dėmesys buvo nukreiptas į važiuojamąją dalį. Vairuotojas galėjo nematyti galinėje autobuso dalyje esančių durų ir kas prie tų durų vyksta. Tačiau jo kaltė, kad jis pradėjo judėti neuždarius autobuso durų yra akivaizdi. Šioje dalyje kaltinamasis kaltę neigia. Jis teigia, kad pradėjo važiuoti, kai signalinės lemputės parodė, kad durys užsidarė. Tačiau jo kaltė šioje dalyje įrodyta liudytojų parodymais. Liudytojas P. M. parodė, kad lipant autobusas pajudėjo neužsidaręs durų, dėl ko tiek jis tiek jo anūkas iškrito iš autobuso. Jo parodymus patvirtino liudytoja E. V., kuri parodė lipant seneliui su vaiku iš autobuso, autobusas neuždaręs durų trinktelėjo dėl ko senelis su vaiku iškrito.

Kiti paminėti autobuse važiavę liudytojai šių aplinkybių nepaneigė. Iš liudytojos S. parodymų seka, kad autobusas pajudėjo kai senukas su vaiku nebuvo baigę išlipti.

Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais.

Vertinant J. Ž. veiksmus nėra svarbu kokiu būdu mažametis M.L. M. (B.) ir jo senelis P. M. lipo iš autobuso, kuris lipo pirmas. Svarbiausiai yra tai, kad autobusas pajudėjo su atidarytomis durimis jiems nespėjus išlipti, t.y. neužtikrinus saugaus jų kaip keleivių pervežimo.

Lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumą visuomenei, kaltininko asmenybę iki šio nusikaltimo padarymo teistas nebuvo, nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo. Prokuroras prašo skirti baudą.

Teismo manymu, kad tikslinga paskirti baudą, nes tokia bausme būtų adekvati padarytam nusikaltimui.

Dėl civilinio ieškinio.

Teisiamajame posėdyje civ. ieškovo atstovas atsisakė ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Prašo priteisti neturtinę žalą 200 000 Lt dydžio iš AB „It draudimas“.

Šios žalos jis neprašo priteisti iš UAB „duomenys neskelbtini“ ir kaltinamojo J. Ž. nors juos nurodo kaip bendraatsakovus.

Teismas negali išeiti iš ieškininių reikalavimų ribų.

Be to šioje byloje nėra galimybės nustatyti neturtinės žalos dydį, nes nepateikta paskutiniųjų mėnesių ligos istorijos išrašų, iš kurių galima būtų matyti M. B. ligos progresavimą, nėra nustatyti tikslus liekamieji reiškiniai. Ieškovas nepateikė jokių gydytojų išvadų dėl daugelio operacijų reikalingumo ateityje.

Nesant pakankamų įrodymų ieškinys paliktinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

AB „It draudimas“ pranešė, kad išmokėjo maksimaliai galima neturtinės žalos atlyginimo sumą -3452,80 Lt bei apmokėjo turtinę žalą 1003,79 Lt sumoje.

Tačiau teismas gali priteisti ir kitą sumą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. Ž. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir paskirti 15 MGL (2950 ) litų dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. ir 65 str. 2 d. sudėti su 2010-04-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 10 MGL (1300) Lt dydžio bauda ir galutinę bausmę paskirti 25 MGL (3250) litų dydžio baudą.

Motiejui L. B. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.