Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi.

Kaltinamasis dėl vagystės paaiškino, kad netoli apleisto pastato, (duomenys neskelbtini), pjaudavo malkas, matė, kad vietiniai tempė iš ten metalo laužą. Pastatas buvo apleistas, neaptvertas, su sugriuvusiu stogu, išdaužtais langais, durys atidarytos, apaugęs žolėmis. Nepagalvojo, kad jis ar jame esantys daiktai gali kam nors priklausyti. Į patalpas užėjo per duris, bet pripažįsta, kad į tas patalpas įsibrovė. Tiksliai pasakyti, kiek metalinių daiktų paėmė, negali, bet sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis dėl daiktų. Buvo grandinės, elektros variklis, metaliniai gardai ir varteliai. Metalas buvo surūdijęs, konkrečius daiktus identifikuoti buvo sunku. Nežino, ar buvo reduktorius, bet visus daiktus ėmė kaip metalą. Su žalos dyžiu sutinka, ją nukentėjusiajam atlygino. Prie pastato jis važiuodavo su dviračiu, nes visas kelias buvo blogas – išvažinėtas traktoriumi. Automobiliu privažiuoti negalėjo, paliko jį kiek toliau, metalą iki automobilio atsinešė. Važiavo gal 2–3 kartus.

Kaltinamasis dėl psichotropinių medžiagų paaiškino, kad neatsimena kada, bet jas įgijo Vilniuje, stotyje. Gyvenime buvo paslydęs, buvo sunkus momentas, šiek tiek išgerdavo, pavartodavo narkotikų, bet nėra nuolatinis vartotojas. Jis už 20 Eur pirko baltus miltelius – amfetaminą ir juos vežėsi į Ukmergę, vėliau nešiojosi. Medžiaga buvo rasta jo piniginėje, ten buvo likusi dalis, kitą dalį jis jau buvo suvartojęs. Taip pat pas jį buvo rasta ir XANAX tabletė, bet nežino, iš kur ją gavo. Tai yra raminamieji vaistai, juos vartojo, nes turėjo įvairių problemų šeimoje ir pan. XANAX įsigijo sąmoningai.

Kaltinamasis dėl disponavimo ginklais paaiškino, jog ginklai yra senas jo tėvo palikimas, ginklai taip pat yra seni. Realiai jis matė du ginklus, trečias – vamzdis, neturėjo supratimo, kas per daiktas. Ginklus jis būtų naudojęs kaip interjero detalę. Tikslo žaloti žmones ar panašiai, neturėjo. Jam buvo mintis nunešti ginklus policijai, bet liko kaip palikimas, kaip tėvo prisiminimas. Tėvas gyveno (duomenys neskelbtini). Jis gyveno kartu su tėvu ir žinojo, kad tėvas turi ginklus. Niekas realiai tais ginklais nesinaudojo, tėvas nebuvo medžiotojas, jie nuo karo buvo likę. Tėvas prieš mirdamas nesakė, kad jam palieka, bet jie tiesiog gulėjo. Kai gimė vaikai, jis išvežė ginklus į (duomenys neskelbtini). Tas savadarbis ginklas – pritaikytas šaudyti statybiniams-montažiniams pistoletams, jis skirtas statyboms. Tėvas buvo statybininkas, bet jo rankose savadarbio ginklo nėra matęs. Apskritai nematė, kad tėvas naudotųsi ginklais ir jam pačiam jais naudotis neteko. Montažiniai šoviniai taip pat priklausė tėvui. Jis kratos metu pats parodė ginklų buvimo vietą. Pareigūnai darydami kratą matė ir statybinius šovinius, kurių nuotraukas jis pateikė šiandiena. Montažiniai šoviniai buvo prie įrankių dėžės, bet pareigūnai šovinių neėmė. Tiek kulkosvaidžio vamzdis, tiek šaudmenys ir parakas talpose buvo tėvo. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o ginklus jis pervežė prieš du metus. Jis nežinojo ar tie ginklai funkcionuojantys. Galvojo, kad tai karo laikų daiktai, muziejiniai, jie buvo visiškai surūdiję. Jis suvokė, kad neteisėta laikyti tokius daiktus. Rastas kastetas priklausė jam, kažkada jį buvo radęs begriaunant namus, nes užsiiminėja statybomis. Kastetą padėjo prie sendaikčių ir taip laikė.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo jis buvo atleistas nuo atsakomybės, paaiškino, kad draugas automobilių detalėmis užsiiminėjo, ten buvo labai didelė neaptverta teritorija, tai pasirinko nereikalingų detalių pridavimui, dėl savo veiksmų gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo ir teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltė įrodyta byloje esančiais nukentėjusiojo, liudytojų apklausų protokolais, kratos, apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso apleisti ir šiuo metu nenaudojami du fermos pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuose fermų pastatuose buvo likusi visa įranga: metaliniai gardai su varteliais, mėšlo šalinimo transporteris su metalinėmis grandinėmis, reduktoriais ir varikliais. Įranga seniai nenaudojama ir jau virtusi metalo laužu, tačiau ji nebuvo išmontuota, palikta tvarkingai. Fermų pastatų durys ir langai buvo tvarkingi. Stogai tik šią žiemą, neatlaikę sniego apkrovos, įlūžo. Šiuose pastatuose ir teritorijoje nebuvo įrengta jokių apsaugos priemonių ir vaizdo stebėjimo kamerų. Į teritoriją patenkama laisvai, tvorų nėra. 2023 m. vasario 26 d., apie 10 val., jam paskambino jo ūkio darbininkas E. G. ir pranešė, kad pastebėjo, jog yra išdaužyti jų dviejų fermų pastatų langai, išlaužtos durys, patekta į vidų ir pavogtas įvairus metalo laužas: metaliniai gardai su varteliais, mėšlo šalinimo transporterio metalinės grandinės, vienas reduktorius ir du elektriniai varikliai. Į savadarbį karutį sukrautos ir paruoštos išvežti mėšlo šalinimo transporterio grandinės. Dėl išdaužtų langų ir išlaužtų durų padarytos žalos niekaip nevertina. Pavogtos mėšlo šalinimo transporterio metalinės grandinės vertė – 550 Eur, 2 elektros variklių vertė – 300 Eur (kiekvienas po 150 Eur), reduktoriaus vertė – 100 Eur, metalinių gardų ir vartelių bendra vertė – 1 050 Eur, iš viso padaryta žala 2 000 Eur. Nutarė, kad reikia išsiaiškinti, kas vagia tą metalo laužą. 2023 m. vasario 27 d., apie 11 val., atsivežė ir pritvirtino prie stulpo, esančio šalia fermos pastato, pažymėto 4 numeriu, medžioklinę foto kamerą. Ji pagal judesį fotografuoja ir siunčia į jo elektroninį paštą nuotraukas. 2023 m. vasario 28 d., 0.45 val., atėjo pirma nuotrauka iš įvykio vietos. Joje matėsi, kad kažkoks automobilis šviečia žibintais. Toliau ėjo nuotraukos, labai neryškus vaizdas, kad kažkoks žmogus stumia link fermos savadarbį karutį. Kitoje nuotraukoje automobilio šviesų nebesimato ir tas pats žmogus vedasi dviratį. Matosi, kad tai yra vyras, normalaus kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, apie 170 cm, apsirengęs treningines kelnes, striukę (trumpą – iki juosmens, su gobtuvu), su megzta kepure ir prožektoriumi ant tos kepurės, apsiavęs guminius batus. Vyriškio veido nesimato. Iš nuotraukų sunku žmogų atpažinti. Jis vyriškio asmeniškai nepažįsta. Įtariamojo atpažinti negalėtų. 2023 m. vasario 28 d., apie 8.30 val., atvažiavo į ūkį, tačiau į fermas nėjo. Tas pats jų darbininkas E. G. pasakė, kad fermoje Nr. 4, prie metalinių durų stovi savadarbis karutis, prikrautas metalo laužo, paruošto išvežti. Nutarė kreiptis į policiją. Pranešė dėl informacijos. Susitarė, kad dar kurį laiką palauks, kol įtariamasis vagišius vėl ateis į fermas vogti metalo laužo, o kai vagišių užfiksuos foto kamera, iš karto skambins 112 ir praneš apie įvykį policijai. Tačiau iki 2023 m. kovo 10 d. vagis nebeatėjo. Tada jis kreipėsi į Ukmergės policiją su pareiškimu dėl metalo laužo vagystės (1 t., b. l. 73–76).

Liudytojas D. D. (D. D.) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad E. S. jų žodiniu susitarimu ir jo (D. D.) leidimu naudojosi pastarojo nuosavo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančiais trimis ūkiniais pastatais. D. D. pats naudojasi ir gyvena šiuo adresu esančiame nuosavame name vienas. E. S. ūkiniais pastatais naudojasi maždaug nuo praeitų metų, t. y., nuo 2022 m. pavasario. E. S. sakė naudos juos kaip medžio dirbtuves. E. S. yra geras stalius. Kokius daiktus E. S. laikė ar laiko jo naudojamuose ūkiniuose pastatuose, nežino. Yra matęs žiemos metu paties E. S. ardomus nenaudojamus automobilius. Taip pat su E. S. ir pastarojo pagalba ardė ir pjaustė seną D. D. sklype buvusį nebenaudojamą šiltnamį ir šiltnamio metalinę konstrukciją. Kitokio metalo laužo savo namuose nematė arba tiesiog neatkreipė dėmesio, ką ūkiniuose pastatuose laiko E. S.. Kadangi leido E. S. naudotis ūkiniais pastatais, todėl jų nekraustė ir nestebėjo, ką E. S. juose laiko (2 t., b. l. 187–190).

Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad E. S. pažįsta labai seniai, buvo geri draugai. D. D. žino daugiau iš matymo, kaip E. S. pažįstamą. Žino, kad D. D. gyvena (duomenys neskelbtini). E. S. dažniausiai būna ir gyvena (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad 2023 m. balandį E. S. jo paprašė nuvežti ir priduoti metalą. E. S. prašė metalą paimti iš D. D., namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis nieko blogo nepagalvojo ir sutiko metalą priduoti. Tuo metu buvo blaivus. Kokiu paros metu ir automobiliu vežė metalą, nepamena. Negali pasakyti, koks metalo laužas buvo. Nežino, kokie buvo daiktai, bet jam atrodo, kad jų buvo nemažai. Jam nebuvo neįprasta, kad E. S. kažkokio metalo turėjo, nes jam atrodė, kad pastarasis daug dirba, tvarkosi savo sodybą, namus. E. S. dažnai sakydavo, kad kažką veža priduoti kaip šiukšles, t. y., nereikalingą metalo laužą. Su E. S. ar D. D. jokių nusikaltimų nėra daręs, nėra iš kur nors vogęs kokių metalo dalykų, tikrai nesuprato ir nežinojo, kad į metalo supirktuvę priduoda kažkokį galimai vogtą metalą. Sutinka, kad pats pasirašė dokumente priduodamas metalą, bet kas įrašyta tame dokumente, koks metalas įvardytas, koks metalo svoris ir, apskritai, kokį metalo laužą jis pridavė, tikrai negali pasakyti (3 t., b. l. 10–13).

Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba darbininku N. S. ūkyje (duomenys neskelbtini). Šalia, (duomenys neskelbtini), yra apleistos ir šiuo metu nenaudojamos buvusios gyvulių fermos (du pastatai Nr. 3 ir Nr. 4). Šiuose fermų pastatuose buvo likę metaliniai gardai su varteliais, mėšlo šalinimo transporteris su metalinėmis grandinėmis, reduktoriais ir varikliais. Įranga seniai nenaudojama ir jau virtusi metalo laužu, tačiau ji nebuvo išmontuota, palikta tvarkingai. Fermų pastatų durys ir langai buvo tvarkingi. Stogai tik šią žiemą, neatlaikę sniego apkrovos, įlūžo. Teritorija neaptverta tvora. 2023 m. vasario 26 d., apie 9 val., pastebėjo, jog yra išdaužyti dviejų fermų pastatų langai, išlaužtos durys, patekta į vidų ir pavogtas įvairus metalo laužas: metaliniai gardai su varteliais, mėšlo šalinimo transporterio metalinės grandinės, vienas reduktorius ir du elektriniai varikliai. Į savadarbį karutį sukrautos ir paruoštos išvežti mėšlo šalinimo transporterio grandinės. Apie tai pranešė N. S.. 2023 m. vasario 27 d. ryte pastarajam viską parodė. N. S. atsivežė medžioklinę foto kamerą, kurią pritvirtino ant stulpo, šalia fermos pastato Nr. 4. Tą pačią dieną jis nuvažiavo į metalų supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Teritorijoje už angaro pamatė išardytą mėšlo transporterio reduktorių ir grandinės gabalą, gardų vamzdžių fragmentus. Šalia dirbo darbininkas, pjaustė metalo laužą. Darbininkas pasakė, kad metalą pridavė E. su „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. dažnas klientas, dažniausiai pasirodo darbo pabaigoje. Apie tai jis informavo N. S. (1 t., b. l. 103–106).

Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ supirktuvės pagalbinis darbuotojas. 2023 m. vasario mėnesį, tiksli data nurodyta metalo priėmimo dokumentuose, į darbo pabaigą atvažiavo E. S. automobiliu ,,Chrysler Voyager“ ir atvežė metalą. E. S. užvažiavo automobiliu ant svarstyklių ir pamatė, kad atvežė gana didelį svorį metalo – apie 600 kg. Išsikrovęs metalą jis išvažiavo. Po minėto vyriškio daugiau klientų nebuvo. Kelių dienų bėgyje į metalo supirktuvę atvažiavo asmuo, kurio R. R. nepažįsta, ir apsižiūrėjęs pasakė, kad rado iš jo (asmens) pavogtą mėšlo transporterio grandinę. Ta grandinė yra gana didelė, panašiai turėtų sverti apie 600 kg. Be E. S. tomis dienomis niekas tokio svorio atvežęs nebuvo, todėl R. R. pagalvojo, kad tą grandinę galėjo atvežti E. S. (1 t., b. l. 109–112).

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba metalo supirktuvėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelės vedėja. Iš darbo kompiuteriu duomenų ji mato, kad E. S. 2023 m. vasario 28 d. buvo paskutinis klientas, pridavė metalo, kurio svoris buvo 440 kg, po E. S. apsilankymo niekas juodo metalo nepridavė. Policijos pareigūnams pateiktose sąskaitose parašas bus to darbuotojo, kuris ir priėmė metalą. Juodas metalas yra išvežamas dažniausiai penkis kartus per savaitę, kartais ir dažniau (1 t., b. l. 115–118).

Liudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad E. S. yra dviejų jų bendrų vaikų tėvas. Jau beveik metus jie gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Ji prieš porą metų savo vardu buvo nusipirkusi automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie metus ji tuo automobiliu nesinaudoja, jis liko pas E. S. jo mamos namuose (duomenys neskelbtini). Su E. S. santykiai yra komplikuoti, jie tik labai retai pabendrauja telefonu dėl bendrų vaikų. 2023 m. birželio 1 d. apie 15 val. ji atsitiktinai nuvažiavo pas E. S. į jo mamos namus, vežė jų bendrą mažametę dukrą. Į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie atliko kartą. Palikusi anytai dukrą, ji iš tų namų išvažiavo į savo namus. Butai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai. Ji niekada juose nėra gyvenusi, ten nėra kanalizacijos, juos reikia remontuoti, jie nėra gyvenami. Ji tiesiog sumokėdavo iki šiol mokesčius ir tiek. Nežino ar E. S. turi ar turėjo tų butų raktus. Kol jie gyveno kartu, jis bet kada galėjo ten nuvažiuoti. Ji negali pasakyti, kokie daiktai galėjo būti laikomi tuose abiejuose butuose. Kažkada planavo su E. S. pasidaryti savo bendrus namus. Apie metus laiko ji tuose butuose nėra buvusi ir negali pasakyti ar juose buvo kokių E. S. paliktų daiktų. Niekas kitas, tik E. S. galėjo juose kažką palikti. Ji pati jokių ginklų, šaudmenų, kasteto ar kokių kitų neleidžiamų daiktų gyvenime nėra turėjusi ir laikiusi. Ji niekada nėra mačiusi ar girdėjusi, kad E. S. turėtų ginklų, šaudmenų ar kažkokių kitų neleistinų daiktų. Ji nematė, kad E. S. turėtų ar vartotų narkotines medžiagas (1 t., b. l. 145–148).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), yra apleistas nenaudojamas buvusios fermos pastatas (Nr. 4), įlūžęs pastato stogas, išdaužyti pastato stiklo blokelių langai, ant seno betoninio buvusios tvoros stulpo pritvirtinta medžioklinė foto kamera. Medinės durys atviros, senos ir aplūžusios. Už durų angos yra metalinės grotos, neužrakintos. Pastato viduje matosi iš kairės ir dešinės pusės esantys metaliniai gyvulių gardai. Per vidurį yra betoninis takas. Mėšlo šalinimo latakuose nebėra įmontuotų mėšlo šalinimo transporterio metalinių grandinių. Pastato viduje vietomis trūksta metalinių gardų ir jų vartelių. Šalia metalinių vartų, kurie yra uždaryti ir užkabinti metaliniais kabliais iš vidaus, matosi stovintis savadarbis karutis. Į šį karutį sukrautos, paruoštos išvežimui, metalinės mėšlo šalinimo transporterio grandinės, hidraulinis keltuvas. Praėjus į kitą fermos pastato dalį matosi, kad yra išmontuoti metaliniai gardai, jų varteliai, ištrauktos mėšlo šalinimo transporterio metalinės grandinės, dalies jų trūksta. Pastatas Nr. 3 taip pat apleistas, nenaudojamas, įlūžusiu stogu, išdaužytais langais. Pro atvirus dvivėrius vartus patenkama į vidų (1 t., b. l. 38–67).

Iš pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus A. K. pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. vasario 28 d. E. S. 13 kartų pridavė įvairų metalą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir gavo pinigus (1 t., b. l. 119–135), o 2023 m. balandžio 14 d. metalą pridavė E. B. (1 t., b. l. 138–142).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad E. S. mobiliojo ryšio telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini) skambino į mobiliojo ryšio telefoną telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (savininkas – E. B.). Pokalbio metu E. S. prašo, kad E. B. 2023 m. balandžio 14 d. nuvažiuotų į metalo supirktuvę priduoti metalo, kurį pasikrautų D. D. kieme. E. S. pokalbio metu nurodo, kad pats rodytis metalo supirktuvėje (duomenys neskelbtini) negali. Pokalbio metu E. B. sutinka padėti priduoti metalą (1 t., b. l. 192, 193).

Kratos protokole užfiksuota, kad pradėjus kratą (duomenys neskelbtini), kur yra du sujungti butai, E. S. pareikalavus atiduoti nutartyje nurodytus daiktus, pastarasis pareiškė, kad namuose po lova yra du šaunamieji ginklai. Toliau atliekant kratą, įėjus į patalpą matoma baltos spalvos lova. Pakėlus lovos miegamąją dalį, rasti du šaunamieji ginklai su šaudmenimis. Juodame dėkle rastas įdėtas mažo kalibro graižtvinis šautuvas. Šalia minėto ginklo aptiktas gulintis kitas 16 kalibro lygiavamzdis šautuvas, išardytas į tris atskiras dalis. Šalia minėtų dviejų šaunamųjų ginklų aptiktas gulintis juodos spalvos krepšys, kuriame rastos dvi metalinės parako dėžutės, kurių viduje yra galimai parakas. Juodame dėkle rasti 2 graižtvinio šautuvo šoviniai. Juodo dėklo viduje aptiktas ir kitas juodos spalvos dėkliukas, kurio viduje rasti 4 vnt. 16 kalibro šaudmenų. Juodo dėklo viduje aptikta ir plastikinė užsukama dėžutė, kurios viduje rasti 27 vnt. mažo kalibro šaudmenų. Juodame dėkle taip pat rastas ir mažo kalibro vamzdis. Juodame dėkle taip pat rasta ir graižtvinio ginklo dalis – spyna (užraktas). Juodo dėklo viduje rastas ir metalinis kastetas (2 t., b. l. 54–66).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato, įsikūrusio Ukmergėje, Vytauto g. 10, vidiniame kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje dalinės apžiūros metu policijos pareigūnai E. S. dešinėje šortų kišenėje rado juodos spalvos medžiaginę piniginę, kurios viduje rastas plastikinis polietileninis permatomas maišelis, kurio viduje matomi baltos spalvos milteliai, kurie yra galimai narkotinė ar psichotropinė medžiaga – amfetaminas. Minėtoje piniginėje taip pat buvo metaliniai įrankiai, metalinė kortelė, kurie yra skirti galimai narkotinės medžiagos suvartojimui (2 t., b. l. 85–89).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1615028-23 konstatuota, kad tirti pateiktas objektas yra kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu (2 t., b. l. 132–135).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1619599-23 konstatuota, kad tirti pateiktuose objektuose iš užsegamos piniginės – gelsvos spalvos milteliuose iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,016 g; violetinės spalvos tabletėje iš lizdinės plokštelės XANAX 1mg dalies yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kurio masė yra 0,001 g; plastikiniame užspaudžiamame maišelyje su miltelių likučiais rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų; metaliniame vamzdelyje su baltos spalvos medžiagos likučiais rasta psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino pėdsakų; ant metalinės plokštelės su baltos spalvos medžiagos likučiais rasta psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino pėdsakų (2 t., b. l. 144–148).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1649391-23 konstatuota, kad tirti pateiktose 2 (dviejose) metalinėse talpose esančios birios medžiagos yra pramoninės gamybos, nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – bedūmiai parakai; bendra tirti pateiktų parakų masė – 280,6 g; tirti pateikti parakai yra skirti šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui ir naudojimui tinkami; stiklinėje talpoje esanti biri medžiaga yra pramoninės gamybos, laisvos apyvartos, buityje naudojama medžiaga – kalio permanganatas (KMnO4), medžiagos masė – 9,5 g (2 t., b. l. 118–123).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1692581-23 konstatuota:

- tirti pateiktas graižtvinis šautuvas yra pramoninės gamybos 7,92 mm kalibro „98“ modelio graižtvinis karabinas MAUSER Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 7,92 mm kalibro MAUSER (7,92x57 mm) šoviniais; vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis graižtvinis karabinas yra pertaisomas ilgasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams; ginklas sukomplektuotas su savadarbiu apsodu, jam trūksta dėtuvės dangtelio, padaviklio ir spyruoklės, taip pat nėra ištrauktuko; ginklas iš dalies tinkamas šaudyti (nesant ištrauktuko bei anksčiau nurodytų dėtuvės konstrukcinių elementų, šaudant šovinį į ginklo šovinio lizdą įstatyti bei šautą tūtelę pašalinti reikia ranka);

- tirti pateiktas lygiavamzdis šautuvas yra pramoninės gamybos, vienvamzdis, lygiavamzdis, 16-o kalibro ZK (rus. ЗК) modelio medžioklinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais; vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis šautuvas yra ilgasis vienašūvis lygiavamzdis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams; ginklas tinkamas šaudyti;

- tirti pateiktas į šaunamąjį ginklą panašus objektas, užduotyje pavadintas „graižtvinio ginklo dalis – spyna (užraktas)“, yra savadarbis signalinis šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti statybiniams-montažiniams pistoletams skirtais V arba G grupės šoviniais; šis savadarbis šaunamasis ginklas yra draudžiamas civilinėje apyvartoje; ginklas iš dalies tinkamas šaudyti (dėl nusilpusios kovinės spyruoklės šūviai įvyksta nesistemingai, po antrojo-trečiojo daužiklio smūgio į šovinio kapsulę);

- tirti pateiktas vamzdis yra A kategorijos šaunamojo ginklo dalis, o būtent – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro pistoleto – kulkosvaidžio PPŠ-41 vamzdis su vamzdžio gaubto įdėklu;

- tirti pateiktas vienas pirmos rūšies šovinys yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x54R) šovinys, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo; šis šovinys skirtas šaudyti iš daugelio 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų; šovinys tinkamas šaudyti; iš tirti pateiktų ginklų šis šovinys šaudyti netinka;

- tirti pateiktas vienas antros rūšies šovinys yra demontuotas pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šovinys, kuriam pašalintas parako užtaisas; šis šovinys nėra šaudmuo ir netinkamas šaudyti (pašalintas parako užtaisas);

- tirti pateikti 4 vnt. trečios rūšies šovinių yra panaudojant pramoninės gamybos komponentus bei savadarbius kamščius ir kulkas namudiniu būdu užtaisyti 16-o kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys; šie šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 16-o kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šaunamųjų ginklų, taip pat ir iš tirti pateikto 16-o kalibro ZK modelio medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini); iš tirti pateiktų 4 vnt. šovinių, 2 vnt. šovinių tinkami šaudyti, o likusieji 2 vnt. šovinių netinkami šaudyti dėl kapsulių gedimų; šiais šoviniais galima šaudyti iš tirti pateikto 16-o kalibro ZK modelio medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini);

- tirti pateikti 27 vnt. ketvirtos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys; šie šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 5,6 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų; iš tirti pateiktų 27 vnt. šovinių 18 vnt. šovinių tinkami šaudyti, o likusieji 9 vnt. šovinių netinkami šaudyti dėl kapsulių gedimų; iš tirti pateiktų ginklų šie šoviniai šaudyti netinka (2 t., b. l. 96–107).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) baudžiamas tas, kas pagrobė svetimą turtą, be kita ko, įsibrovęs į patalpą. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Kai įėjimas į patalpas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašalinimas asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Šio nusikaltimo kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios ar prieš jo valią.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis E. S. pro neužrakintas pastato duris, pateko į ūkinį pastatą (fermą) bei pagrobė iš ten kaltinamajame akte nurodytus daiktus, tai padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nepaisant to, kad pastatas nebuvo saugomas, aptvertas, o durys neužrakintos, tokie kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto vagystė įsibraunant į patalpą, kadangi jis į fermos patalpas pateko neteisėtai, t. y., be jokio formalaus pagrindo, neturint jokių teisių į jas įeiti. Kaltinamasis teismo posėdžio metu šias aplinkybes pripažino, sutiko ir su jam inkriminuoto pagrobto turto verte bei pagrobimo būdu. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai, teismui dėl to abejonių nekyla, todėl platesnių motyvų teismas nepateikia.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), nepaisant to, jog įsibrovimas į patalpą yra numatytas nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 178 straipsnio 3 dalyje, kadangi nauja įstatymo redakcija neturi įtakos kaltinamojo teisinei padėčiai.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Byloje surinkti ir ištirti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis E. S. neteisėtai nusipirko psichotropinės medžiagos – amfetamino, dalį jos suvartojo, o dalį laikė turėdamas tikslą ją suvartoti vėliau. Taip pat, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad kaltinamasis neteisėtai, be recepto, įsigijo vieną tabletę XANAX, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos ir kurią ketino suvartoti pats. Kaltinamasis teismo posėdžio metu šias aplinkybes pripažino, jas patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai, teismui dėl to abejonių nekyla, todėl platesnių motyvų teismas nepateikia. Kaltinamojo E. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas, kadangi jis neteisėtai įgijo ir laikė neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Aptariamo nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas). Be to, teismų praktikoje BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku pripažįstamas ir pagal savo esamą būklę netinkamas šaudyti ginklas, kurio pagrindinės dalys yra nesugadintos ir kuris gali būti lengvai sutaisytas ar pakeistas taip, kad vėl būtų tinkamas šaudyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2014). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 76 punktą, visiškai netinkamu naudoti ginklu laikomas nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Šiame kontekste pažymėtina, kad formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju tiesioginei tyčiai yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas taip veikti.

Kaltinamojo parodymai, kratos protokolas, specialisto išvada, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje fiksuoti duomenys patvirtina, kad E. S. po tėvo mirties perėmė jo turėtus ginklus, šaudmenis ir sprogstamąsias medžiagas, juos laikė tėvo namuose, vėliau pervežė į kitą butą ir ten juos laikė. Šioje byloje nėra ginčo, kad E. S. neteisėtai disponavo kaltinime nurodytais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis. Kaltinamasis taip pat pripažino žinojęs ir supratęs, kad įgijo ir laikė ginklus, šaudmenis bei sprogstamąsias medžiagas neteisėtai, t. y., neturėdamas tam leidimo, todėl konstatuotina, kad jis veikė esant tiesioginei tyčiai.

Iš E. S. pateikto kaltinimo galima aiškiai matyti, kad jis yra kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį dėl to, jog neteisėtai laikė mažiausiai tris šaunamuosius ginklus. Kratos metu rasta A kategorijos šaunamojo ginklo dalis – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio PPŠ-41 vamzdis su vamzdžio gaubto įdėklu, nėra įvardintas kaip pagrindinė ginklo dalis. Nepaisant to, Įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje nurodyta, kad pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys taip pat laikomos šaunamaisiais ginklais. Įstatymo 2 straipsnio 66 dalyje nurodyta, kad vamzdis ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių. Kita vertus, specialisto išvadoje nėra duomenų pagrindžiančių tinkamumą šią dalį naudoti pagal paskirtį, todėl jis negali būti laikomas tinkamu BK 253 straipsnio 2 dalies dalyku tame kontekste, kad jis laikytinas vienu iš mažiausiai trijų šaunamųjų ginklų, kurių disponavimu kaltinamas E. S.. Kita vertus ši aplinkybė neeliminuoja kaltinamojo atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas nurodė, kad kaltinamojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes vienas iš objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų įgijimas ir laikymas, nėra įrodytas. Anot gynėjo, tik specialistams ištyrus kratos metu paimtą objektą, kuris policijos pareigūnų buvo įvardintas kaip graižtvinio ginklo dalis – spyna (užraktas), buvo konstatuota, kad tai savadarbis signalinis šaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti statybiniams-montažiniams pistoletams skirtais V arba G grupės šoviniais, draudžiamas civilinėje apyvartoje. Pats kaltinamasis negalėjo suvokti ir suprasti, kad minėtas objektas yra draudžiamas šaunamasis ginklas, nes jis buvo skirtas naudoti statybose, kartu namie buvo laikomi ir statybiniai šoviniai. Be to, anot gynėjo, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis laikydamas ginklus ir šovinius, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje. Teismas tokią kaltinamojo gynėjo poziciją vertina kritiškai, kaip neatitinkančią byloje surinktų įrodymų.