- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-21
- Bylos Nr.
- II-371-737/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00053-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. D.
- Pareiškėjas
- J. D.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021 m. vasario 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato nutarimo Nr. 61-ANR_N-413-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. vasario 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK) nutarimu Nr. 61-ANR_N-413-2021 J. D. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį 1000 Eur bauda dėl to, kad jis 2021 m. sausio 26 d. 13.00 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1126 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas), metu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,79 prom. girtumas, buvo su draugu E. Č. bute, t. y. buvo susirinkę daugiau nei vienas šeimos ūkis ir taip J. D. sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai nesilaikydamas Nutarimo 2.1.8.1 punkto reikalavimų.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. D., nesutikdamas su 2021 m. vasario 11 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimu Nr. 61-ANR_N-413-2021 pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą. Nurodė, jog jis nepažeidė karantino rėžimo reikalavimų, kadangi jie su E. Č. buvo dviese, t. y. iš dviejų šeimos ūkių po vieną narį. Pažymėjo, kad bendravimas tarp dviejų šeimos ūkių yra galimas, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo.
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Prašyme nagrinėti bylą nedalyvaujant Institucijos atstovui, nurodė, kad palaiko nutarime išdėstytą poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Paaiškino, kad 2021 m. sausio 26 d. apie 13.00 val. E. Č. tą pačią dieną antrą kartą atėjo pas J. D., kadangi jis pykosi su žmona. Jie vartojo alkoholį. Sužinojęs, kad E. Č. buvo paskirta 500 Eur bauda, o jam 1000 Eur bauda, jis paskambino 112 ir pats išsikvietė policijos pareigūnus tam, kad jie paaiškintų kaip jam elgtis, kadangi jis prižiūri senuką ir lanko jį penkis kartus per dieną. Nesupranta kodėl jam inkriminuotas Covid-19 infekcijos platinimas, kadangi jis neserga. Jokių ligos simptomų nejuto. Mano, kad jis nepažeidė jokių karantino taisyklių. Gyvena vienas. 2021 m. sausio mėn. prižiūrėdavo senyvo amžiaus kaimyną. Pas kaimyną eidavo kiekvieną dieną 9, 12, 15 val. Karantino metu bendravo ir su kitais asmenimis, bet saugojosi.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. Č. parodė, kad J. D. yra jo draugas. 2021 m. sausio 26 d. atėjo ryte pas J. D., nes norėjo pasiskolinti oblių. Tą dieną buvo susipykęs su žmona ir antrą kartą atėjo pas J. D. Gyvena su L. Č. 2021 m. sausio mėn. abu su žmona niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Gyvena dviese su sutuoktine. Karantino metu su kitais asmenimis nebendravo. Turi vienintelį draugą J. D., kitų draugų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 Eur. ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1500 Eur (ANK 45 straipsnio 4 dalis).
Ši administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipianti į teisės aktus, kurie reglamentuoja visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo normas ir jų pažeidimus. Šiuo atveju nukreipiama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1126 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1 punkto pažeidimą, kuris užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą ANK straipsnį.
Nustatyta, kad J. D. buvo nubaustas dėl to, kad jis 2021 m. sausio 26 d. 13.00 val., (duomenys neskelbtini), karantino metu, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,79 prom. girtumas, buvo su draugu E. Č. bute, t. y. buvo susirinkę daugiau nei vienas šeimos ūkis. Nutarimo 2.1.8.1 punkto redakcijoje, kuri galiojo administracinio nusižengimo padarymo metu, buvo numatyta, jog draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose (2.1.8.1.1 punktas). Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) oficialiame interneto tinklalapyje, nuo 2021 m. sausio 21 d. buvo pritarta palaikymo „burbulų“ kūrimui ir siekiant pagerinti emocinę vienišų žmonių sveikatą karantino metu, Vyriausybė numatė išimtis, kada būtų leidžiama susitikti dviejų namų ūkių nariams, kuriems bus draudžiama turėti kontaktus su kitais asmenimis. Apibendrinant, darytina išvada, jog galimybė turėti artimą kontaktą dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo bei įpareigojimas šiems asmenims neturėti kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose, buvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kuris buvo privalomas visiems pilnamečiams asmenims, todėl jį turėjo vykdyti ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. D. Nutarimo 2.1.8.1 punkto pažeidimas patenka į ANK 45 straipsnio 4 dalies dispoziciją ir šio reikalavimo nesilaikančiam asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę.
Šiuo konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas J. D. neginčija faktinių aplinkybių, jog 2021 m. sausio 26 d., karantino metu, vartojo alkoholį su savo draugu E. Č. bute adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu apklaustas E. Č. parodė, jog 2021 m. sausio mėn. neturėjo jokių kitų kontaktų, gyvena su žmona L. Č. ir kartais ateidavo į svečius pas J. D.. Tuo tarpu J. D. neneigė, jog bendravo ir su kitais asmenimis, ne tik su E. Č., be to, prižiūrėjo ir slaugė garbaus amžiaus neįgalų kaimyną. Tai reiškia, jog J. D. nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1.1 punkto reikalavimų ir nesukūrė saugaus „socialinio burbulo“, kadangi gyvendamas vienas ir bendraudamas su kito namų ūkio nariu (E. Č.), taip pat turėjo kontaktus ir su kitais asmenimis, nors Nutarimo 2.1.8.1.1 punkto nuostata tai draudžia. Atitinkamai, aukščiau aptarti administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. veiksmai formaliai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodyto nusižengimo objektyviąją pusę, tačiau šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo kontekste svarbu įvertinti ne tik objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tačiau ir tai, kaip patrauktas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą, kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama (subjektyvioji administracinio nusižengimo pusė) bei situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti.
Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti administracinių nusižengimų kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti ANK numatyti padariniai. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.???Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes (profesinę ir gyvenimišką patirtį) ir kitas bylos aplinkybes.???
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir vaizdo įrašo, administracinis nusižengimas buvo padarytas J. D. bute, jam ir draugui E. Č. vartojant alkoholinius gėrimus, kadangi buvo švenčiamas J. D. gimtadienis. Kitų asmenų bute nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog J. D. ir E. Č. įvykio dieną susitiko jau antrą kartą, kadangi 2021 m. sausio 26 d. ryte E. Č. iš J. D. namų išvežė policijos pareigūnai, o vėliau jis vėl grįžo pas J. D. Policijos pareigūnai atvyko į J. D. butą, kadangi pats J. D. paskambino į Bendrąjį pagal bos centą ir juos išsikvietė. Byloje nėra duomenų, kad J. D. ar E. Č. pažeidimo metu būtų sirgę užkrečiamąja liga COVID-19 (koronaviruso infekcija) ar būtų turėję išankstinį tikslą kelti pavojų išplisti COVID-19 ligai. Priešingai, tiek E. Č. nurodo, kad kontaktų su kitais šeimos ūkiais neturėjo, tiek J. D. nurodo, kad nors ir turėjo kontaktų, tačiau saugojosi, kad neužkrėstų kaimyno, kuriam teikia pagalbą. Taigi, nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys buvo rizikingas, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pavojus išplisti koronaviruso infekcijai buvo minimalus.
Vertintina ir tai, jog karantino, paskelbto Lietuvos Respublikoje, metu, šalyje sparčiai keičiantis epidemiologinei situacijai (jai gerėjant ar blogėjant), Vyriausybės nutarimo punktai, įtvirtinantys tam tikras elgesio taisykles karantino laikotarpiu, buvo keičiami itin dažnai. Neabejotina, jog visi analizuojamo Nutarimo pakeitimai ir papildymai buvo viešai skelbiami ir prieinami visuomenei, todėl Lietuvos Respublikos piliečiai turėjo pareigą sekti minimus Nutarimo pakeitimus ir jų aktualią redakciją. Visgi, teismo vertinimu, neatmestina ir tai, jog asmeniui, nesančiam teisės srities profesionalui, gali kilti sunkumų siekiant suvokti vis keičiamų ir naujai įtvirtinamų normų turinį ir tiksliai suprasti savo teises ir pareigas karantino metu. Šiuo konkrečiu atveju J. D. jau teikdamas skundą teismui nurodė, jog jis nepažeidė Nutarimo 2.1.8.1 punkto, kadangi jie su E. Č. buvo dviese iš dviejų šeimų ūkių, o tai pasak jo, buvo leidžiama. Teismo posėdžio metu J. D. taip pat paaiškino, jog nesuprato kodėl jam buvo inkriminuotas karantino taisyklių pažeidimas. Taigi, įvertinus proceso dalyvių paaiškinimus ir administracinio nusižengimo medžiagą, galima daryti išvadą, jog J. D. netinkamai suvokė ir interpretavo nuo 2021 m. sausio 21 d. leidžiamo „socialinio burbulo“ palaikymo schemą, kadangi kaip teisingai nurodo ir J. D., Vyriausybės nutarimu buvo leidžiamas dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo (šiuo atveju – J. D.) kontaktas, tačiau šie asmenys galėjo palaikyti nuolatinį kontaktą tik tuo atveju, jei jie neturi kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose. Tai reiškia, jog J. D. nesuprato įpareigojimo jam ir E. Č. neturėti kitų kontaktų viso jų bendravimo laikotarpiu, kadangi kaip nurodė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis karantino metu bendravo ir su kitais asmenimis. Be to, net ir įvykio metu atvykusių policijos pareigūnų J. D. klausė ar ryte buvę kiti policijos pareigūnai turėjo teisę skirti jam baudą dėl karantino taisyklių pažeidimo, tokiu būdu atskleisdamas, jog nesuprato savo veiksmų priešingumo įstatymui. Vertinant J. D. pareigą žinoti norminius aktus, reglamentuojančius karantino taisykles, atkreiptinas dėmesys ir į administracinio nusižengimo padarymo vietą. Administracinį nusižengimą pareiškėjas kaltinamas padaręs namuose, tai yra privačioje vietoje, kurioje karantino metu asmenys paprastai jaučiasi saugūs ir neįpareigoti laikytis specifinių taisyklių, išskyrus visuotinai pripažintas. Apibendrinant, darytina išvada, jog J. D. šios ekstremalios situacijos šalyje metu, netinkamai suvokė teisės aktų nuostatas, kurios reglamentuoja karantino laikymosi taisykles ir piktybiškai nesiekė tokiais savo veiksmais sukelti jokių pavojingų padarinių.
Be kita ko, nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, pažymėtina ir tai, jog J. D. visapusiškam supratimui dėl galimai daromo administracinio nusižengimo ir visų aplinkybių įvertinimui, įtakos galėjo turėti ir jam diagnozuotas psichiatrinis susirgimas. Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-313-737/2020, kurioje J. D. buvo nubaustas dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo (kaukių nedėvėjimo viešoje vietoje) padarymo, jam buvo skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-508/2020 buvo nurodyta, jog J. D. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau jam buvo konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija; būklė vertinama kaip medikamentinė remisija. Ekspertizės akte buvo nurodyta, kad tyrimo metu buvo pastebėta, jog J. D. mąstymas nežymiai stokoja kryptingumo, tolygumo, vientisumo, asociacijos itin formalios, dauguma adekvačios ir informatyvios prisiminimui. Taigi, teismo vertinimu, ši aplinkybė susijusi su J. D. psichine sveikata nėra esminė, tačiau kartu su aukščiau aptartomis aplinkybėmis taip pat turi įtakos vertinant J. D. atliktų veiksmų subjektyviąją pusę.
Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjui inkriminuojamo nusižengimo subjektyviąją pusę, būtent nerūpestingumą. Remiantis aukščiau analizuotais įrodymais, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad J. D. turėjo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti ANK numatyti padariniai bei kad jis suvokė, kad pažeidžia Vyriausybės Nutarime nurodytas atsargumo taisykles, būtent dėl jo jis nenumatė, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – pavojų išplisti Covid-19 ligai. Iškilusių abejonių pašalinti teismo posėdžio metu išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes, nepavyko. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgęs į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, daro išvadą, kad J. D. veikoje nenustatytas subjektyvusis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymis – kaltė, todėl nėra galimas šio asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn. Atitinkamai, 2021 m. vasario 11 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimas Nr. 61-ANR_N-413-2021 naikintinas, o byla jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas
nutaria:
Pareiškėjo J. D. skundą tenkinti.
Panaikinti 2021 m. vasario 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 61-ANR_N-413-2021 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.