Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pakartotinai dėl sveikatos būklės patikrinimo akto pareiškėjas į LAVL kreipėsi 2017 m. liepos 5 d., į tai pareiškėjui buvo atsakyta, jog jo sveikatos būklės 2017 m. liepos 18 d. patikrinimo aktas buvo išsiųstas į Šiaulių apygardos teismą. Pareiškėjas tvirtino, jog nežiūrint į tai, jog už prašomų dokumentų kopijas buvo sumokėta, į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta tik po 24 darbo dienų ir prašomi dokumentai nebuvo pateikti.

4. Pareiškėjas 2017 m. liepos 27 d. vėl kreipėsi į LAVL dėl sveikatos būklės patikrinimo akto pateikimo. LAVL 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakyme (praėjus 33 darbo dienoms) pažymėta, jog GKK sveikatos būklės patikrinimo aktas bus pareiškėjui atsiųstas vėliau, kadangi GKK pirmininkė atostogauja iki 2017 m. rugsėjo 22 d.

5. Neteisėti LAVL administracijos veiksmai pareiškėjo buvo apskųsti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Gautame atsakyme akcentuojama, jog sveikatos būklės patikrinimo aktas išsiųstas į Šiaulių apygardos teismą, o pinigai už kopijas grąžinti į pareiškėjo sąskaitą.

7. Savo veiksmais LAVL iš pareiškėjo atėmė galimybę į efektyvią teisinę gynybą, sukėlė nepasitenkinimą, nusivylimą, palaužė dvasiškai, pareiškėjas jautėsi bejėgiu, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, jautėsi pažemintas, atsirado emocinė bei psichologinė depresija, stresas, sutriko miegas, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina pinigais.

10. Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintas Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje reikalavimo nuteistajam įteikti sveikatos būklės patikrinimo akto kopiją numatyta nebuvo. Nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojus Aprašo pakeitimams, šio teisės akto 16 punkte nustatoma, kad nuteistajam turi būti įteikiama sveikatos būklės patikrinimo akto kopija. Taip pat nuo 2017 m. spalio 6 d. numatyta, kad nuteistasis, kuris mano, jog atliekant sveikatos būklės patikrinimą pagal Aprašo nuostatas yra pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatytos skundų pateikimo tvarkos (Aprašo 20 p.). Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų teisė skųsti dėl galimai jų pažeistų teisių gali būti taikytina tik dėl tų sveikatos būklės patikrinimų, kurie atlikti nuo 2017 m. spalio 6 d. Aprašas neįpareigoja Ligoninės saugoti asmenų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo aktų kopijų. Taip pat tokio reikalavimo nenumato ir Ligoninės direktoriaus 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-323 patvirtinti LAVL gydytojų konsultacinės komisijos nuostatai.

11. LAVL 2017 m. balandžio 13 d. gavo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, nurodant, kad teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį, kurios sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė paprašė iš LAVL išreikalauti pareiškėjo sveikatos būklės patikrinimo aktą su GKK sprendimu, nes byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės galbūt negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, LAVL, vykdydama Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. sveikatos būklės patikrinimo aktą Nr. 60-9 (toliau – ir Aktas) su GKK išvada 2017 m. liepos 19 d. išsiuntė teismui.

12. LAVL pareiškėjo 2017 m. birželio 29 d. prašymą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – ir Kauno klinikos) gydytojo pulmonologo 2017 m. birželio 30 d. medicinos dokumentų išrašo kopijos pateikimo gavo 2017 m. liepos 4 d. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus PN, iš kurių jis raštu kreipėsi į LAVL dėl šio dokumento kopijos pateikimo. LAVL neturi galimybės disponuoti nuteistųjų lėšomis, kai šie asmenys yra išrašyti iš LAVL, todėl negali atlikti jokių finansinių operacijų su nuteistųjų asmeninėmis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui 2017 m. liepos 11 d. raštu buvo paaiškinta dokumentų kopijų apmokėjimo tvarka.

14. Alytaus PN 2017 m. liepos 19 d. pareiškėjo prašymu atliko piniginių lėšų pervedimą Nr. 3500 „už kopijos padarymą“, tačiau 2017 m. liepos 26 d. pareiškėjui LAVL šias pinigines lėšas grąžino į jo asmeninę sąskaitą, kadangi 2017 m. liepos 18 d. Aktas su GKK išvada tą pačią dieną jau buvo išsiųstas Šiaulių apygardos teismui.

15. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 2 d. atvyko į LAVL planinei gydytojo specialisto konsultacijai, o 2017 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į administraciją raštu su prašymu dėl dokumentų kopijų padarymo. LAVL Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkė išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 3 d. prašymą ir padarė prašomų dokumentų, taip pat ir Kauno klinikų gydytojo pulmonologo 2017 m. birželio 30 d. medicinos dokumentų išrašo kopijas, kurias 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjui įteikė pasirašytinai. Kartu buvo paaiškinta pareiškėjui, kad LAVL administracija 2017 m. liepos 18 d. Aktą su GKK išvada 2017 m. liepos 19 d. išsiuntė Šiaulių apygardos teismui. Analogiško turinio LAVL raštais pareiškėjas informuotas 2017 m. rugpjūčio 9 d. bei 2017 m. rugsėjo 13 d.

16. Nors LAVL atsakydama raštu pareiškėjui į jo prašymą ir pareiškimą praleido teisės aktuose nustatytus nagrinėjimo terminus (1 darbo dieną ir 13 darbo dienų), tačiau šių terminų praleidimas pareiškėjui jokių neigiamų pasekmių sukelti negalėjo, kadangi pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo paaiškinta ir jam žinoma, kad prašomas 2017 m. liepos 18 d. sveikatos būklės patikrinimo aktas Nr. 60-9 su GKK išvada išsiųstas teismui. Tai reiškia, kad pareiškėjas jau nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. turėjo galimybę savarankiškai pats arba jo gynėjas, atstovaujantis jam baudžiamoje byloje, kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl dokumento kopijos gavimo.

17. Pareiškėjas dažnai kreipdavosi į gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos, sutrikusio miego (nemigos), dažnai nesutikdavo su gydytojų paskirtu gydymu, atsisakydavo gydytojų paskirto gydymo ar procedūrų, reikalaudavo medikamentų, konfliktuodavo su medicinos personalu. LAVL vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti emociniai ir dvasiniai nepatogumai kilo ne dėl LAVL veiksmų, tačiau dėl jo bendros fizinės ir psichinės sveikatos būklės, dėl ko pareiškėjas savo nepasitenkinimą nukreipia į įvairias institucijas, šiuo atveju – į LAVL.

18. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos suma.

II.

21. Nustatęs keliamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gydymo LAVL laikotarpiais, jam teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis šioje ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat su pareiškėjo teiktais prašymais Ligoninei dėl medicininių dokumentų pateikimo ir Ligoninės atsakymais į šiuos prašymus, teismas sprendė, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo. Asmens kreipimasis į viešojo administravimo instituciją prašant pateikti informaciją (duomenis) laikytinas prašymu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme.

22. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Ligoninės galimai neteisėtų veiksmų, neteikiant pareiškėjo prašomo GKK Akto ir Kauno klinikų gydytojo pulmonologo konsultacijos išvados, teismas vadovavosi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi ir nurodė, kad pacientui pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui pageidaujant, jo lėšomis sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus; ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Apraše (iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusioje redakcijoje) nebuvo nustatytas reikalavimas nuteistajam įteikti GKK sveikatos būklės patikrinimo akto kopiją.

23. Kadangi teikdamas prašymus LAVL pareiškėjas siekė gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, t. y. prašė pateikti atitinkamų medicininių dokumentų kopijas, todėl teismas ginčui spręsti taikė ne Aprašą, o Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, kuris nustatė paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. Teismas pabrėžė, kad pagal šio įstatymo 7 straipsnio nuostatas paciento teisė gauti medicinos dokumentų kopijas gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

25. Teismas taip pat vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. galiojusia redakcija) (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), kurių 34 punkte numatyta, kad asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje.

26. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nurodė, kad į pareiškėjo 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 24 d. prašymus buvo atsakyta praleidus Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatytą 20 darbo dienų terminą, teismas nenustatė, kad šis terminas galėjo būti pratęstas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai neįvertino visų su pareiškėjo prašymais dėl medicininių dokumentų kopijų išdavimo susijusių teisiškai reikšmingų aplinkybių, nesilaikė prašymų nagrinėjimo terminų ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjui teisės aktais suteiktą teisę nustatytu terminu gauti informaciją į prašymus bei teisę gauti jo medicininius dokumentus. Teismo vertinimu, tai sudarė pagrindą pripažinti Ligoninės veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą.

27. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad dėl medicininių dokumentų kopijų neišdavimo jam buvo sukeltas nepasitenkinimas, nusivylimas, buvo palaužtas dvasiškai, jautėsi bejėgiu, patyrė dvasinius išgyvenimus, atsirado emocinė bei psichologinė depresija, stresas, sutriko miegas, teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad dėl laiku negautų medicininių dokumentų kopijų pareiškėjas nejuto tokios didelės, ypatingai jį slegiančios skriaudos, kurią būtų galima įvertinti prašoma priteisti 10 000 Eur suma.

28. Atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, kurioje konstatuota, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, įvertinęs LAVL padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimo lygį ir kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama (teisinga) satisfakcija pareiškėjui ir reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais atmetė.

III.

31. Nors teismui buvo pateikti pareiškėjo sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai, teismas vadovavosi tik LAVL subjektyvia nuomone, neišreikalavo kitų įrodymų iš Alytaus PN, kurie galėtų paneigti ar patvirtinti LAVL charakteristiką. Dėl to, kad LAVL sveikatos būklės patikrinimo akto su GKK išvada nepateikė per teisės aktų nustatytą terminą, pareiškėjo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai buvo intensyvūs ir nemažareikšmiai ar smulkmeniški, todėl jam atlygintina neturtinė žala pinigais.

32. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė asmens sveikatos istorijos įrašų kopijas ir Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 25-7008 (toliau – ir 2017 m. lapkričio 24 d. atsakymas). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui 2019 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 11 d., t. y. po apeliacinio skundo priėmimo, pateikė prašymus prijungti prie bylos papildomus įrodymus – pareiškėjo medicinos dokumentų kopijas ir Akreditavimo tarnybos pagal pareiškėjo ir jo advokato skundus atlikto pareiškėjui nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. birželio 28 d. Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo dokumentus (Patikrinimo Nr. T3-349(414)/2017 2018 m. birželio 20 d. ataskaitą Nr. D17-151-(1.27.) (toliau – ir Patikrinimo ataskaita) ir Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. T4-150-(1.34.) „Dėl pacientui V. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas), taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 4D-2017/1-1528 „Dėl V. V. skundo prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos“ (toliau – ir Pažyma).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

34. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui V. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, už kalinimą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas, t. y. pareiškėjo teisė gauti medicininių dokumentų kopijas bei teisė nustatytu terminu gauti informaciją į prašymus, tačiau teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

36. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka dėl to, kad teismas nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nors, pareiškėjo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai suvaržė pareiškėjo teisę į gynybą, jį pažemino, sukėlė itin gilius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino jo sveikatos būklę patvirtinančius įrodymus.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

39. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu ir po apeliacinio skundo priėmimo teikė prašymus prijungti prie bylos naujus įrodymus – Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 24 d. atsakymą, pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, kitus medicininius dokumentus, Akreditavimo tarnybos Patikrinimo ataskaitą ir Įsakymą, kurie buvo parengti šiai tarnybai atlikus pareiškėjui Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimą, taip pat Seimo kontrolieriaus Pažymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas iš esmės nenurodo, kaip nauji įrodymai susiję su byloje nagrinėjamu ginču, nėra aišku, kokias bylos aplinkybes siekiama pagrįsti, nėra jokių duomenų, kodėl šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina ir tai, kad visus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pareiškėjas turėjo nurodyti apeliaciniame skunde (ABTĮ 132 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, apeliacinė teisėjų kolegija šių įrodymų netirs ir nevertins.

40. Teisėjų kolegija atmeta kaip abstrakčius ir nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi atsakovo atstovo subjektyviomis išvadomis. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl galimai pažeistų teisių nepateikiant prašomų duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo pakankamai duomenų, kad teismas įvertintų LAVL pripažintų neteisėtais veiksmų įtaką pareiškėjui, t. y. įvertintų visus CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos formos ir dydžio. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neprašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti iš Alytaus PN jokių papildomų įrodymų. Atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį ir byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų bylai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų ir nenurodo įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo laikymo Ligoninėje sąlygų (prašymų nagrinėjimo aspektu) vertinimą.

41. Dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

42. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas, nes Ligoninei teikti pareiškėjo 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 24 d. prašymai buvo išnagrinėti per ilgesnį terminą nei nustatyta Prašymų nagrinėjimų taisyklių 34 punkte, tačiau kitų pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatė. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjo prašomas, Ligoninės GKK surašytas 2017 m. liepos 18 d. sveikatos būklės patikrinimo aktas Nr. 60-9 su šios komisijos išvada buvo pateiktas pareiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. minėtas dokumentas tapo rašytiniu įrodymu baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjui atstovavo gynėjas. Kaltinamojo ir jo gynėjo teisė susipažinti su baudžiamąja byla, daryti jos išrašus ar kopijas įvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 3 dalyje, 237 straipsnyje, todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo suvaržytos jo procesinės teisės į gynybą, neturi teisinio ir faktinio pagrindo.

44. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl šioje byloje konstatuoto pažeidimo pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais, byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas LAVL būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyvūs ir neindividualizuoti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčo situacijos vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (LAVL pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, t. y. pareiškėjo teisę gauti medicininių dokumentų kopijas bei teisę nustatytu terminu gauti informaciją į prašymus, tačiau minėto pažeidimo pareiškėjas niekaip nesusiejo su galimai padaryta neturtine žala), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams šiuo aspektu ir jų nekartodama, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

46. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.