- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- I-1238-505/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02235-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui V. V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 22-25).
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi įpareigojo Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL) pateikti pareiškėjo sveikatos būklės patikrinimo aktą su gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) sprendimu. Tuo tikslu LAVL 2017 m. gegužės 18 d. – birželio 28 d. buvo atliekamos gydytojų pulmonologo, kardiologo, neurologo, psichiatro konsultacijos bei atliekami tyrimai. Remiantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 5 dalimis, pareiškėjas 2017 m. birželio 29 d. kreipėsi į LAVL su prašymu pateikti gydytojo pulmonologo konsultacijos išvadą bei LAVL GKK sprendimą apie sveikatos patikrinimą. 2017 m. liepos 11 d. atsakyme LAVL administracija pažymėjo, jog kopijų paslauga mokama ir nurodė atitinkamą sumą sumokėti į nurodytą sąskaitą. Alytaus pataisos namų buhalterija pagal pareiškėjo prašymą atitinkamą sumą pervedė į LAVL sąskaitą.
Pakartotinai dėl sveikatos būklės patikrinimo akto pareiškėjas į LAVL kreipėsi 2017 m. liepos 5 d., į tai pareiškėjui buvo atsakyta, jog jo sveikatos būklės 2017 m. liepos 18 d. patikrinimo aktas buvo išsiųstas į Šiaulių apygardos teismą. Pareiškėjas teigia, jog nežiūrint į tai, jog už prašomų dokumentų kopijas buvo sumokėta, į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta tik po 24 darbo dienų ir prašomi dokumentai nebuvo pateikti.
Pareiškėjas 2017 m. liepos 27 d. vėl kreipėsi į LAVL dėl sveikatos būklės patikrinimo akto pateikimo. 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakyme (praėjus 33 darbo dienoms) pažymėta, jog GKK sveikatos būklės patikrinimo aktas bus pareiškėjui atsiųstas vėliau, kadangi GKK pirmininkė atostogauja iki 2017 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjas skunde minėjo, kad prašomi pateikti dokumentai jam neįteikti iki šiol.
Neteisėti LAVL administracijos veiksmai pareiškėjo buvo apskųsti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Gautame atsakyme akcentuojama, jog sveikatos būklės patikrinimo aktas išsiųstas į Šiaulių apygardos teismą, o pinigai už kopijas grąžinti į pareiškėjo sąskaitą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, LAVL, nepateikdama medicininio dokumento, t. y. sveikatos patikrinimo akto kopijos su GKK sprendimu, atėmė iš pareiškėjo galimybę apskųsti GKK sprendimą bei su skundu kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie LR sveikatos apsaugos ministerijos iki teismo posėdžio, vykusio 2017 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių apygardos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Savo veiksmais LAVL iš pareiškėjo atėmė galimybę į teisinę gynybą, sukėlė nepasitenkinimą, nusivylimą, palaužė dvasiškai, pareiškėjas jautėsi bejėgišku, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, jautėsi pažemintas, atsirado emocinė bei psichologinė depresija, stresas, sutriko miegas, t. y. jis patyrė neturtinę žalą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, atstovas atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 45-49) nurodė, jog V. V. Ligoninėje ginčui aktualiu laiku buvo gydomas nuo 2017 m. gegužės 18 d iki 2017 m. birželio 7 d.; nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 28 d.; nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d.
2017 m. gegužės 18 d. pareiškėjas atvyko į LAVL, buvo paskirtas į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Atvyko GKK sveikatos būklės patikrinimui, taip pat dėl paintensyvėjusio dusulio, žaizdų blauzdose. Apžiūros priėmimo kambaryje buvo įvertinta pareiškėjo būklė ir surinkta anamnezė. 2017 m. birželio 6 d. pareiškėjo būklė buvo tokia pati, naujų nusiskundimų neišsakė, pakoreguotas gydymas ir jam reikalaujant 2017 m. birželio 7 d. planiniu konvojumi grąžintas atgal į Alytaus pataisos namus laukti planine tvarka užsakytos tretinio lygio gydytojo neurologo konsultacijos 2017 m. birželio 16 d.
2017 m. birželio 14 d. pareiškėjas atvyko gydytojo neurologo konsultacijai (2017 m. birželio 16 d.), paskirtas į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. 2017 m. birželio 28 d. išrašytas, išrašant būklė tokia pati, dėl tolesnio gydymo laukiama GKK išvados.
2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas atvyko į LAVL, buvo paskirtas į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Atvyko planinei angiochirurgo konsultacijai. Pareiškėjas skundėsi dusuliu fizinio krūvio metu, bendru silpnumu, žaizdomis blauzdose. Apžiūros priėmimo kambaryje buvo įvertinta jo būklė ir surinkta anamnezė. Atlikti tyrimai ir konsultacijos. 2017 m. rugpjūčio 9 d. išrašytas iš LAVL.
Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintas Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašas (toliau - ir Aprašas). Iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje reikalavimo nuteistajam įteikti sveikatos būklės patikrinimo akto kopiją numatyta nebuvo. Nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojus Aprašo pakeitimams, šio teisės akto 16 punkte nustatoma, kad nuteistajam turi būti įteikiama sveikatos būklės patikrinimo akto kopija. Taip pat nuo 2017 m. spalio 6 d. numatyta, kad nuteistasis, kuris mano, jog atliekant sveikatos būklės patikrinimą pagal Aprašo nuostatas yra pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatytos skundų pateikimo tvarkos (20 p.). Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo nuomone, nuteistųjų teisė skųsti dėl galimai jų pažeistų teisių gali būti taikytina tik dėl tų sveikatos būklės patikrinimų, kurie atlikti nuo 2017 m. spalio 6 d. Pažymėjo ir tai, kad Aprašas neįpareigoja Ligoninės saugoti asmenų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo aktų kopijų. Taip pat tokio reikalavimo nenumato ir LAVL direktoriaus 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-323 patvirtinti LAVL gydytojų konsultacinės komisijos nuostatai.
LAVL 2017 m. balandžio 13 d. gavo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, nurodant, kad teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, kurios sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė paprašė iš LAVL išreikalauti pareiškėjo sveikatos būklės patikrinimo aktą su GKK sprendimu, nes byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės galbūt negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, LAVL, vykdydama Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. sveikatos būklės patikrinimo aktą Nr. 60-9 su GKK išvada (toliau - ir Aktas) 2017 m. liepos 19 d. išsiuntė teismui.
Pažymėjo, kad LAVL pareiškėjo 2017 m. birželio 29 d. prašymą dėl LSMU KK gydytojo pulmonologo 2017 m. birželio 30 d. medicinos dokumentų išrašo kopijos pateikimo gavo 2017 m. liepos 4 d. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, iš kurių jis raštu kreipėsi į LAVL dėl dokumento kopijos pateikimo. LAVL neturi galimybės disponuoti nuteistųjų lėšomis, kai šie asmenys yra išrašyti iš LAVL, todėl negali atlikti jokių finansinių operacijų su nuteistųjų asmeninėmis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjui 2017 m. liepos 11 d. raštu buvo paaiškinta dokumentų kopijų apmokėjimo tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjo 2017 m. liepos 5 d. prašymą dėl GKK sveikatos būklės patikrinimo akto su GKK sprendimu kopijos pateikimo LAVL gavo 2017 m. liepos 11 d., į kurį atsakė 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu. Pakartotinai pareiškėjas dėl LSMU KK gydytojo pulmonologo 2017 m. birželio 30 d. medicinos dokumentų išrašo ir 2017 m. liepos 18 d. sveikatos būklės patikrinimo akto Nr. 60-9 su GKK išvada į LAVL kreipėsi 2017 m. liepos 24 d. pareiškimu, kuris įstaigoje gautas 2017 m. liepos 27 d. Į pareiškėjo 2017 m. liepos 24 d. pareiškimą atsakyta 2017 m. rugsėjo 13 d. raštu.
Nurodė, kad 2017 m. liepos 19 d. Alytaus pataisos namai pareiškėjo prašymu atliko piniginių lėšų pervedimą NR. 3500 „už kopijos padarymą“. 2017 m. liepos 26 d. pareiškėjui LAVL šias pinigines lėšas grąžino į jo Alytaus pataisos namuose asmeninę sąskaitą, kadangi 2017 m. liepos 18 d. sveikatos būklės patikrinimo aktas Nr. 60-9 su GKK išvada tą pačią dieną jau buvo išsiųstas Šiaulių apygardos teismui.
Pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 2 d. atvyko į LAVL planinei gydytojo specialisto konsultacijai, o 2017 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į administraciją raštu su prašymu dėl dokumentų kopijų padarymo. LAVL Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkė išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 3 d. prašymą ir padarė prašomų dokumentų, taip pat ir LSMU KK gydytojo pulmonologo 2017 m. birželio 30 d. medicinos dokumentų išrašo, kopijas, kurias 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjui įteikė pasirašytinai. Kartu buvo paaiškinta pareiškėjui, kad LAVL administracija 2017 m. liepos 18 d. sveikatos būklės patikrinimo aktą Nr. 60-9 su GKK išvada 2017 m. liepos 19 d. išsiuntė Šiaulių apygardos teismui. Analogiško turinio LAVL raštais pareiškėjas informuotas ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. bei 2017 m. rugsėjo 13 d. Atsižvelgiant į tai, nors LAVL atsakydama raštu pareiškėjui į jo prašymą ir pareiškimą praleido teisės aktuose nustatytus nagrinėjimo terminus (1 darbo dieną ir 13 darbo dienų), tačiau pažymėjo, kad pareiškėjui šių terminų praleidimas jokių neigiamų pasekmių sukelti negalėjo, kadangi kaip 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo paaiškinta ir jam žinoma, kad prašomas 2017 m. liepos 18 d. sveikatos būklės patikrinimo aktas Nr. 60-9 su GKK išvada išsiųstas teismui. Tai reiškia, kad pareiškėjas jau nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. turėjo galimybę savarankiškai pats arba jo gynėjas, atstovaujantis jį baudžiamoje byloje, kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl dokumento kopijos gavimo. Taip pat tą pačią dieną pareiškėjas gavo LSMU KK gydytojo pulmonologo 2017 m. birželio 30 d. medicinos dokumentų išrašo kopiją.
Pareiškėjas dažnai kreipdavosi į gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos, sutrikusio miego (nemigos), dažnai nesutikdavo su gydytojų paskirtu gydymu, atsisakydavo gydytojų paskirto gydymo ar procedūrų, reikalaudavo medikamentų, konfliktuodavo su medicinos personalu. LAVL vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti emociniai ir dvasiniai nepatogumai kyla ne dėl LAVL veiksmų, tačiau dėl jo bendros fizinės ir psichinės sveikatos būklės, dėl ko pareiškėjas savo nepasitenkinimą nukreipia į įvairias institucijas, šiuo atveju į LAVL.
Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos suma. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišduotų jo prašomų dokumentų, susijusių su pareiškėjo sveikatos būkle ir dėl to patirtos neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Atkreiptinas dėmesys, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog ne vieną kartą prašymais kreipėsi į LAVL administraciją, prašydamas jam pateikti gydytojo pulmonologo konsultacijos išvadą bei LAVL GKK sprendimą apie sveikatos patikrinimą, tačiau GKK sprendimas nebuvo išduotas, nurodant, jog jis pateiktas Šiaulių apygardos teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą.
Asmens teisę gauti informaciją reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės). Minėtuose norminiuose teisės aktuose yra įgyvendinta Konstitucijos 25 str. 5 d. nustatyta piliečio teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį. Minėtas įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Paminėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik Įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai įstaiga atsisako pateikti informaciją, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į LAVL atvyko 2017 m. gegužės 18 d. GKK sveikatos būklės patikrinimui, jis buvo paskirtas į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Buvo atlikti tyrimai, konsultacijos: 2017 m. gegužės 20 d. konsultuotas psichiatro, 2017 m. gegužės 23 d. – terapeuto, 2017 m. gegužės 25 d. – pulmonologo, 2017 m. birželio 5 d. – kardiologo, buvo paskirta gydytojo neurologo konsultacija (2017 m. birželio 16 d.) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojo pulmonologo konsultacija (2017 m. birželio 26 d.). Pareiškėjui buvo paskirtas gydymas ir 2017 m. birželio 7 d. planiniu konvojumi jis buvo grąžintas atgal į Alytaus pataisos namus laukti paskirtos gydytojo neurologo konsultacijos (2017 m. birželio 16 d.).
2017 m. birželio 14 d. pareiškėjas atvyko gydytojo neurologo konsultacijai, paskirtas į slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. 2017 m. birželio 28 d. išrašytas, dėl tolimesnio gydymo laukiama GKK išvados.
2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas atvyko į LAVL planinei angiochirurgo konsultacijai, kuri įvyko 2017 m. rugpjūčio 4 d. (tą pačią dieną pareiškėjas konsultuotas ir gydytojo pulmonologo). Pareiškėjas iš LAVL išrašytas 2017 m. rugpjūčio 9 d.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2017 m. birželio 29 d. pateikė prašymą LAVL direktoriui (prašymas LVAL gautas 2017 m. liepos 4 d., reg. Nr. 6-184), kad jam būtų išduota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojo pulmonologo konsultacijos, įvykusios 2017 m. birželio 26 d., išrašo kopija (b. l. 94).
LAVL 2017 m. liepos 11 d. rašte Nr. 7-758 „Dėl Jūsų prašymo“, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. birželio 29 d. prašymą, nurodė, jog medicininių dokumentų kopijų parengimas yra mokama paslauga ir pasiūlė sumokėti 0,06 Eur, sumą pervedant į nurodytą LAVL sąskaitą (b. l. 95).
Pareiškėjas 2017 m. liepos 5 d. LAVL direktoriui pateikė prašymą (prašymas LAVL gautas 2017 m. liepos 11 d., reg. Nr. 6-193), kuriuo prašė jam atsiųsti GKK sveikatos būklės patikrinimo akto kopiją pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį (b. l. 96).
LAVL 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 7-840 „Dėl Jūsų prašymo“, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. liepos 5 d. prašymą nurodė, jog vykdant Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, pareiškėjo sveikatos būklės 2017 m. liepos 18 d. sveikatos patikrinimo aktas Nr. 60-9 2017 m. liepos 19 d. buvo išsiųstas Šiaulių apygardos teismui (b. l. 97).
Pareiškėjas 2017 m. liepos 24 d. LAVL pateikė pakartotinį prašymą (LAVL gautas 2017 m. liepos 27 d., reg. Nr. 6-209), prašydamas atsiųsti jam Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojo pulmonologo konsultacijos išvadą bei GKK sprendimo dėl galėjimo atlikti laisvės atėmimo bausmę kopiją, pažymėjo, jog už kopijas į LAVL sąskaitą yra pervesta 0,06 Eur (b. l. 92).
LAVL 2017 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 7-928 „Dėl pareiškimo“, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. liepos 27 d. prašymą, nurodė, kad GKK dėl galimybės pagal pareiškėjo būklę atlikti tolimesnę bausmę, saugomas pas GKK pirmininkę, kuri atostogaus iki 2017 m. rugsėjo 22 d., todėl sprendimo kopiją pareiškėjui pateiks vėliau (nuo 2017 m. rugsėjo 22 d.). Atsakyme pažymėjo, jog GKK sprendimas dėl galimybės pagal pareiškėjo sveikatos būklę atlikti tolimesnę bausmę buvo išsiųstas į Šiaulių apygardos teismą (b. l. 93).
Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl to, jog LAVL pagal pareiškėjo 2017 m. birželio 29 d. prašymą jam nepateikė Sveikatos būklės patikrinimo akto kopijos, už kurios parengimą buvo sumokėjęs 0,06 Eur, nurodant, kad šis aktas 2017 m. liepos 19 d. buvo išsiųstas į Šiaulių apygardos teismą. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 2S-5737 pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, jog pareiškėjo pervesta pinigų suma už dokumentų kopijas buvo grąžinta į jo asmeninę sąskaitą, kadangi Sveikatos būklės patikrinimo aktas pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį buvo išsiųstas Šiaulių apygardos teismui. Pažymėjo, kad LAVL administracija 2017 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme Nr. 7-840 į pareiškėjo 2017 m. liepos 5 d. prašymą, jam atsakė pakankamai aiškiai ir motyvuotai, kodėl prašomo akto kopija nebuvo parengta (b. l. 29). Minėto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškėjas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė.
Išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad analizuojamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo. Asmens kreipimasis į viešojo administravimo instituciją prašant pateikti informaciją (duomenis) laikytinas prašymu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui (Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis).
Minėtas teisinis reglamentavimas bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo skundas dėl LAVL veiksmų patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį (ABTĮ 3 str. 1 d.). Kaip jau buvo minėta, nurodyti teisiniai santykiai kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo. Pareiškėjas, manydamas, kad minėti atsakovo atsakymai (administracinės procedūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo kreipimąsi), pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę prašyti teismą spręsti šį ginčą, be kita ko, ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie įstatymų priskirti jo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai.
Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 01) 7 straipsnio 5 dalies nuostatas pacientui pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui pageidaujant, jo lėšomis sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintas Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašas (toliau - ir Aprašas).
Aprašo 16 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 05 03 iki 2017 10 06) numatė Aprašo 15 punkte nurodytas sprendimas dėl nuteistajam nustatytos sunkios nepagydomos ligos patvirtinimo priimamas GKK narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia GKK pirmininko balsas. GKK pirmininkas šį sprendimą įrašo Sveikatos būklės patikrinimo akte ir Sveikatos būklės patikrinimo aktų registre. Sveikatos būklės patikrinimo aktas su įrašytu GKK sprendimu pateikiamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovui.
Iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje reikalavimo nuteistajam įteikti sveikatos būklės patikrinimo akto kopiją numatyta nebuvo. Įsigaliojus Aprašo pakeitimams (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 10 06), šio teisės akto 16 punkte nustatoma, kad Sveikatos būklės patikrinimo akto kopija nuteistajam įteikiama akto surašymo dieną. Taip pat nuo 2017 m. spalio 6 d. numatyta, kad nuteistasis, kuris mano, jog atliekant sveikatos būklės patikrinimą pagal Aprašo nuostatas yra pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatytos skundų pateikimo tvarkos (20 p.).
Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo nuomone, nuteistųjų teisė skųsti dėl galimai jų pažeistų teisių gali būti taikytina tik dėl tų sveikatos būklės patikrinimų, kurie atlikti nuo 2017 m. spalio 6 d. Pažymėjo ir tai, kad Aprašas neįpareigoja Ligoninės saugoti asmenų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo aktų kopijų. Taip pat tokio reikalavimo nenumato ir LAVL direktoriaus 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-323 patvirtinti LAVL gydytojų konsultacinės komisijos nuostatai.
Kaip matyti iš skundo aplinkybių, pareiškėjas, teikdamas prašymus LAVL, siekė gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, t. y. prašė pateikti atitinkamų medicininių dokumentų kopijas, todėl ginčo atveju taikytinas aukštesnės galios, nei minėtas Aprašas, teisės aktas – Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai. Šiame straipsnyje nurodytų medicinos dokumentų pateikimas pacientui gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei. Sprendimą neišduoti pacientui medicinos dokumentų priima gydantis gydytojas. Apie sprendimo neišduoti medicinos dokumentų priėmimą ir jo motyvus pažymima medicinos dokumentuose. Jau minėta, kad Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui pageidaujant, jo lėšomis sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2017 m. birželio 29 d., 2017 m. liepos 5 d., 2017 m. liepos 24 d. (b. l. 94, 96, 92) teikė prašymus LAVL dėl gydytojo pulmonologo konsultacijos išvados bei GKK sprendimo dėl galėjimo atlikti laisvės atėmimo bausmę kopijų išdavimo, atitinkamą sumą už kopijų atlikimą buvo pervedęs į LAVL sąskaitą (b. l. 30, 91), tačiau tik 2017 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui dar kartą pateikus prašymą LAVL direktoriui (LAVL gautas 2017 m. rugpjūčio 4 d., reg. Nr. 24(3)-26), jam buvo išduotos prašomos padaryti pridedamų dokumentų kopijos, ir žodžiu nurodyta, kad GKK išvada pateikta teismui (b. l. 51), t. y. pareiškėjui nebuvo išduota jo prašyta GKK sprendimo dėl galėjimo atlikti laisvės atėmimo bausmę kopija. Teismas pažymi, jog atsakovės atstovo atsakymuose į pareiškėjo prašymus dėl aukščiau paminėtų dokumentų kopijų išdavimo nenurodytas aiškus ir pagrįstas pagrindas neišduoti prašomų dokumentų kopijų, t. y. atsakymuose nenurodyta, jog prašomų išduoti medicinos dokumentų pateikimas pareiškėjui ribojamas, nes juose esanti informacija pakenktų jo sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei, kaip tai numatyta Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat pažymėtina, jog Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės) (redakcija galiojusi nuo 2015 m rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d.) 34 punkte numatyta, kad asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje.
Iš bylos duomenų matyti, jog į pareiškėjo 2017 m. liepos 5 d. prašymą (gautas LAVL 2017 m. liepos 11 d., b. l. 96) atsakymas pateiktas 2017 m. rugpjūčio 9 d. (praleidus 1 darbo dieną, b. l. 97), o į pareiškėjo 2017 m. liepos 24 d. prašymą (LAVL gautas 2017 m. liepos 27 d.), atsakymas pateiktas tik 2017 m. rugsėjo 13 d. (praleidus net 33 darbo dienas, b. l. 93). Byloje nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėjo prašymo nagrinėjimas buvo susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui galėjo užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, ir tokiu būdu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turėjo teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų (Taisyklių 35 punktas).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovas tinkamai neįvertino visų su pareiškėjo prašymais dėl medicininių dokumentų kopijų išdavimo susijusių teisiškai reikšmingų aplinkybių bei prašymų nagrinėjimo terminų laikymosi, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjui teisės aktais suteiktą teisę nustatytu terminu gauti informaciją į prašymus bei teisę gauti jo medicininius dokumentus, ir tai sudaro pagrindą pripažinti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl medicininių dokumentų kopijų neišdavimo jam buvo sukeltas nepasitenkinimas, nusivylimas, buvo palaužtas dvasiškai, jautėsi bejėgišku, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, jautėsi pažemintas, atsirado emocinė bei psichologinė depresija, stresas, sutriko miegas.
Iš byloje pateiktų Asmens sveikatos istorijos kopijų matyti, jog pareiškėjas nuolat kreipiasi į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl įvairių sveikatos sutrikimų, tačiau duomenų, jog dėl dokumentų kopijų neišdavimo pareiškėjui būtų labai pablogėjusi sveikata, nepateikta (b. l. 56-65, 66-85). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl negautų dokumentų kopijų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas nejuto tokios didelės, ypatingai jį slegiančios skriaudos, kurią būtų galima įvertinti prašoma priteisti 10 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014). Teismas sprendžia, kad, įvertinus LAVL padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimo lygį ir kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama (teisinga) satisfakcija pareiškėjui. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti medicininių dokumentų kopijas bei pareiškėjo prašymų dėl dokumentų kopijų pateikimo nustatytu terminu nagrinėjimo procedūros visapusiškumas ir objektyvumas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas (pareiškėjo teisė gauti medicininių dokumentų kopijas bei teisė nustatytu terminu gauti informaciją į prašymus).
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.