Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2020 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams perduota baudžiamoji byla (teisminis bylos numeris 1-59-963/2021), kurioje J. S. surašytas kaltinamasis akta dėl to, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019-03-23 apie 03.20 val., prie baro „F.“, adresu (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priekabiu elgesiu priėjęs prie D. S., M. J. ir A. K. sukėlė konfliktą, kurio metu kumščiu sudavė vieną smūgį D. S. į viršutinę kūno dalį, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą, po to kumščiu sudavė M. J. į veidą, po ko šiam nukritus ant grindinio, jis vieną kartą spyrė gulinčiam M. J. į galvą, padarydamas jam veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu dešinio kampo ir kairio kaklelio srityse, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Po to jis kumščiu sudavė A. K. į veidą, o šiam nukritus veidu žemyn ant grindinio, jis apžergė A. K. per liemenį ir kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgius jam į pakaušio sritį, rankomis sugriebęs už plaukų ne mažiau 10 kartų daužė A. K. galvą į grindinį, tuo padarydamas A. K. nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tokiu būdu J. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo M. J. ir A. K. Kaltinamajame akte nurodyta, kad tokiais veiksmas J. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartimi baudžiamoji byla, nustačius, kad nėra kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje 2020 m. rugpjūčio 4 d. 9.00 val. Bylos nagrinėjimas vyko teisiamuosiuose posėdžiuose 2020 m. spalio 13 d. (apklausti nukentėjusieji M. J., D. S., A. K.), 2020 m. spalio 27 d. (apklausti liudytojai E. B., L. G., M. M., A. I., G. K.), 2021 m. balandžio 6 d. (apklaustas liudytojas R. J.), 2021 m. birželio 16 d. (apklausti liudytojas D. U. kaltinamasis J. S., ištirta rašytinė bylos medžiaga, išklausytos baigiamosios kalbos, paskutinis kaltinamojo žodis).

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. liepos 2 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-59-963/2021 perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildymui, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas.

3.1. Teismas nutartyje nurodė, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinimas J. S. suformuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkto nuostatas, yra abstraktus ir jame nėra detalizuotos įrodinėjimui bei gynybai reikšmingos aplinkybės, nes kaltinime nurodyta, kad visus nukentėjusiuosius sužalojo vienas J. S., kai nagrinėjant bylą nustatyta, kad smurtavo mažiausiai du asmenys, nes nukentėjusysis D. S. nurodė, kad kaltinamasis J. S. smūgių jam nesudavė, kad smūgius jis gavo iš kito asmens - M. M. Teismo nuomone, be J. S. šioje baudžiamojoje byloje įtarimai turėtų būti pareikšti dar bent vienam asmeniui, nustačius tą asmenį, todėl tokia netiksli kaltinimo formuluotė užkerta kelią tinkamai įgyvendinti teisingumą, kadangi pagal suformuluotą kaltinimą baudžiamoji byla iškelta ir įtarimai pareikšti tik vienam asmeniui, o ne mažiausiai dviem asmenims.

3.2. Teismas pažymėjo, jog asmens kaltė turi būti įrodyta dėl kiekvieno konkretaus nusikalstamos veikos epizodo, o nagrinėjamu atveju, kaltinime neišskyrus kiekvieno atvejo ir nenurodžius tiksliai, kada kas ir ką mušė, neįmanoma ištirti bylą teisingai, nes visą kaltę dėl muštynių suvertus J. S., kiti kalti asmenys liktų nenubausti, o tai nėra teisinga.

3.3. Dar nutartyje nurodyta, kad nekonkretus kaltinimas, trukdo išnagrinėjus bylą teisme, priimti nuosprendį, atitinkantį baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Nurodoma, kad nustatytų pažeidimų negalima ištaisyti teisme, nes kaltinamajam turi būti įteiktas tinkamas pranešimas apie įtarimą, kaltinamasis turi būti apklaustas pagal pareikštą kaltinimą ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, kaltinamajame akte pateikiama formuluotė negali kaltinamajam tapti staigmena.

3.4. Konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes jame nenurodytos svarbios kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės bei trūksta duomenų, pagrindžiančių dalį kaltinimo, be to, nenurodyti kiti galimi kaltinamieji, ir tai trukdo išnagrinėjus bylą teisme priimti nuosprendį, todėl byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, tinkamam kaltinamojo akto surašymui.

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rūta Girgždutaitienė skundžia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir bylą grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėti.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi perduodant bylą prokurorui, turi būti nustatyti tokie kaltinamojo akto trūkumai, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą, tačiau iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad jokių esminių trūkumų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą nėra.

4.2. Prokurorės nuomone tokia teismo išvada, jog J. S. surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų dėl to, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad prieš nukentėjusiuosius smurtavo mažiausiai du asmenys, prieštarauja BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes šis įstatymas draudžia nagrinėti bylą dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinami nusikalstamų veikų padarymu bei neperduoti teismui teisti. Toks teismo sprendimas, kai teismas įrodymų patikimumo nevertino ir byloje esančių prieštaravimų nepašalino, o bylą grąžino prokurorui tyrimui papildyti po baigiamųjų kalbų, neatitinka iš Konstitucijos ir BPK paskirties išplaukiančių teisingumo interesų ir bylų nagrinėjimo teismuose pagrindinių principų. Teismas nagrinėdamas bylą turėjo išspręsti klausimą dėl J. S. nuteisimo (išteisinimo) ir priimti tuo klausimu atitinkamą sprendimą.

4.3. Skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo stadijoje byloje jau buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamųjų M. M., G. K. bei A. I. atžvilgiu, kadangi tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės skundas tenkintinas.

5. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą byla gali būti perduota prokurorui tik tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, ar esant prokuroro prašymui papildyti ikiteisminį tyrimą. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais šio Kodekso pažeidimais laikytini tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

6. Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

7. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad kaltinamajam J. S. pateiktame kaltinime nusikalstamos veikos aprašymas suformuluotas abstrakčiai, kadangi kaltinimai turėjo būti pareikšti mažiausiai dar vienam asmeniui ir tai trukdo teismui įgyvendinti teisingumą. Su tokia išvada aukštesniosios instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 26 d. baudžiamoji byla Nr. 01-1-11925-19 (ikiteisminis bylos numeris) su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. J. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019-03-23 apie 03.20 val., prie baro „F.“, adresu (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priekabiu elgesiu priėjęs prie D. S., M. J. ir A. K. sukėlė konfliktą, kurio metu kumščiu sudavė vieną smūgį D. S. į viršutinę kūno dalį, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą, po to kumščiu sudavė M. J. į veidą, po ko šiam nukritus ant grindinio, jis vieną kartą spyrė gulinčiam M. J. į galvą, padarydamas jam veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu dešinio kampo ir kairio kaklelio srityse, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Po to jis kumščiu sudavė A. K. į veidą, o šiam nukritus veidu žemyn ant grindinio, jis apžergė A. K. per liemenį ir kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgius jam į pakaušio sritį, rankomis sugriebęs už plaukų ne mažiau 10 kartų daužė A. K. galvą į grindinį, tuo padarydamas A. K. nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tokiu būdu J. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo M. J. ir A. K.

9. Taigi kaltinamajame akte yra pateiktas J. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga, pasisakyta dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei BK 284 straipsnio dispoziciją. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kad jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas).

10. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi, jei su byla susipažinęs teisėjas nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme (BPK 233 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia prokuroro surašytas kaltinamasis aktas ir teisėjo priimta nutartis bylą pagal surašytą kaltinamąjį aktą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

11. 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdyje, prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, teisėja uždavė klausimą, ar kaltinamasis suprato, kuo kaltinamas, ir ar prisipažįsta kaltu. Kaltinamasis J. S. parodė, kad suprato, kuo yra kaltinamas, iš dalies kaltu prisipažino, parodymus sutiko duoti po liudytojų apklausos. Teisėja protokoline nutartimi atmetė kaltinamojo gynėjo prašymą dėl kaltinamojo akto trūkumų baudžiamąją bylą perduoti prokurorui (t. 4, b. l. 102). 2021 m. birželio 16 d. kaltinamojo apklausos metu, jis savo kaltę pripažino iš dalies (t. 4, b. l. 169-170). Taigi ir teismui, ir proceso dalyviams buvo aišku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia kaltinimų esmė, ko siekiama byloje.

12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Teisę pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ar pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia prokurorui bei nukentėjusiajam. Teisę keisti kaltinimą savo iniciatyva turi ir bylą nagrinėjantis teismas.

13. Iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų ir motyvų, taip pat byloje surinktų duomenų matyti, kad keliamas klausimas dėl kitų muštynėse dalyvavusių asmenų galimos kaltės, tačiau iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės nutarimo matyti, kad atlikus ikiteisminiame tyrime visus būtinus procesinius veiksmus, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, įtariamųjų M. M., G. K. bei A. I. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai jų kaltės duomenų (t. 3, b. l. 18-29). Šis nutarimas įsiteisėjęs.

14. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartimi byla prokurorei perduota nesant tam įstatymu pagrįsto pagrindo, todėl ji naikintina ir byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.