Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-12-21 · Civilinė byla Nr. A2-2136-460/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-21
Bylos Nr.
A2-2136-460/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
S. L.
Atsakovas
E. L.
Trečiasis asmuo
V. L., T. L., R. L.
Civilinė byla Nr. A2-2136-460/2011Procesinio sprendimo kategorija (S) 117.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovei S. L., atsakovui E. L., tretiesiems asmenims V. L., T. L., vertėjaujant L. Martišauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį E. L., tretiesiems asmenims R. L., V. L., T. L. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. L. kreipėsi su prašymu panaikinti 2011-07-15 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1133-125/2011, atnaujinti procesą šioje byloje ir bylą išnagrinėti iš naujo. Pareiškime nurodė, kad ieškovei buvo žinoma jo gyvenamoji vieta užsienyje. 2010 metų balandžio mėnesį jis išvyko į Jungtinę Karalystę, kur iki šiol dirba ir gyvena. Ieškovė galbūt suklaidino teismą, nurodydama, kad su juo nebendrauja ir nežino gyvenamosios vietos. Teismas išnagrinėjo bylą, neinformavęs jo apie ieškinį, nesuteikdamas jam galimybės apginti savo interesus civilinėje byloje, vienašališkai už akių priėmė sprendimą. Teismas atėmė iš jo teisę į jo, kaip proceso šalies, gynybą, pažeisdamas CPK nuostatas. Apie priimtą teismo sprendimą jis sužinojo tik 2011-08-27, kai savo tėvų buvo informuotas apie 2011-08-24 teismo raštą Nr.2-1133-125/2011, adresuotą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Nei teismo sprendimo, nei procesinių dokumentų, susijusių su byla nebuvo gavęs. Jis CPK 368 str. nustatyto termino nėra praleidęs. Tai, kad nebuvo nustatyta valstybinėse institucijose apie jo deklaruotą išvykimą, nesiėmus priemonių pranešti apie bylos aplinkybes bei sprendimus jo tėvams, kurių gyvenamąją vietą ieškovė žinojo, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Klausimas dėl jo atsakomybės ir žalos atlyginimo dėl atsakovės sveikatos sutrikdymo buvo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje, todėl darytina išvada, kad L. į teismą kreipėsi dėl to paties dalyko, dėl kurio jau buvo priimtas teismo nuosprendis. Atsakovė pati atsisako dalyvauti profesinėje reabilitacijoje ir tolimesnių pajamų šaltiniu laiko piniginių reikalavimų tenkinimą. Jis neprieštarauja padėti ieškovei, tačiau ginčo dalyku galbūt būtų duodamų pinigų sumos. Jis siūlytų pasirašyti atsakovei taikos sutartį. Pareiškėjas mano, kad byloje trečiaisiais asmenimis turėtų būti pareiškime nurodyti asmenys, nes materialiai prisideda apie nepilnamečio vaiko bei negalią turinčių tėvų išlaikymo. Kadangi teismas raštu informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie priteistos sumos išieškojimą, į procesą įtrauktina nurodyta institucija.

Atsakovė S. L., trečiasis asmuo R. L., išvadą teikiančios institucijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė palieka prašymą spręsti teismo nuožiūra.

Tretieji asmenys V. L. ir T. L. prašymą atnaujinti procesą palaiko.

2011-10-19 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi teismas nutarė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1133-125/2011 pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl turtinės žalos atlyginimo, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Išbraukti iš trečiųjų asmenų sąrašo Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir instituciją, duodančią išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybą.

Nagrinėjant bylą ieškovė ieškinį palaiko. Prašo palikti galioti priimtą sprendimą, nemano, kad jai priteista per didelė suma. Paaiškino, kad dėl darbingumo netekimo jos niekas nenori priimti į darbą. Tai, kad atsakovas nusivedė į barą ar nupirko daiktų, nelaiko neturtinės žalos atlyginimu.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jis visus ieškovės patirtus nuostolius apmokėjo, turi kitą šeimą, mažametį vaiką bei turi padėti tėvams invalidams, be to, jo pajamos nėra didelės. Jis visada padėdavo vaikui, vaiko išlaikymui skirtus pinigus žmona naudodavo sau. Jo nuomone, ji inicijavo šią bylą, nes jis nebeprivalo teikti vaikui išlaikymo. Įvykį išprovokavo pati žmona. Metus laiko jis turėjo būti Lietuvoje, kad ją prižiūrėti. Lankydavo ją ligoninėje, nešdavo maistą.

Trečiasis asmuo V. L. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jo sūnus padeda juos išlaikyti. Pavasarį į banko sąskaitą pervedė 5200 litų.

Trečiasis asmuo T. L. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad po sužalojimo anūku rūpinosi jie, netgi ieškovei gamindavo valgyti. Atsakovas, grįžęs iš užsienio, ieškovę visuomet remdavo finansiškai. Sūnus mamą labai prižiūrėjo po patirto insulto.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl teismo nutarties panaikinimo atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos CPK straipsnius, reglamentuojančius proceso atnaujinimo institutą, ne kartą yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, bei pažymėjęs, kad jis naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Byla pakartotinai nagrinėjama iš esmės (de novo) ir tikrinamas įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 370 str. 4 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo sveikatos sužalojimui padarytą žalą periodinėmis išmokomis priteisiant iš atsakovo kas mėnesį po 400 Lt, priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-12-26, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakovas ją sumušė, jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis II skyrius nustatė jai 50 proc. darbingumo lygį. Atsakovas dėl savo veiksmų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-09-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-839-27/2007 buvo pripažintas kaltu. Ieškovė nurodė, jog dėl jai sukelto sveikatos sutrikdymo ji negali susirasti darbo, yra praradusi galimybę gauti nuolatines pajamas, todėl teigė, kad atsakovas privalo jai kompensuoti 50 proc. netekto darbingumo, t. y. po 400 Lt kiekvieną mėnesį. Taip pat ieškovė nurodė, kad neteisėtais atsakovo veiksmais jai padaryta neturtinė žala, nes ji buvo sumušta viešoje vietoje, kentėjo didelius skausmus, prarado galimybę normaliai bendrauti, nebegali ne tik dirbti, bet ir gauti teisę vairuoti automobilį ar kitą transporto priemonę, todėl prašė priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismas 2011-07-15 sprendimu nusprendė ieškovės S. L. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei S. L. iš atsakovo E. L. už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos – 2010-12-14 – iki sprendimo priėmimo – 2011-07-15 – 2 815,15 Lt periodinę išmoką, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2011-07-15 iki 2012-06-25 iš atsakovo E. L. ieškovei S. L. priteisti kas mėnesį po 400 Lt periodinę išmoką, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti ieškovei S. L. iš atsakovo E. L. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nusprendė priteisti iš atsakovo E. L. valstybei 1 399 Lt ieškovės S. L. atstovavimo išlaidų, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo E. L. 828 Lt žyminį mokestį valstybei.

Priimdamas nutartį dėl proceso atnaujinimo teismas konstatavo, kad esant Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytam pagrindui, procesas byloje atnaujintinas ir atnaujinta byla perduotina nagrinėti iš esmės (CPK 370 str. 3 d.).

Atsakovas nurodė, kad nesiėmus priemonių pranešti apie bylos aplinkybes bei sprendimus jo tėvams, kurių gyvenamąją vietą ieškovė žinojo, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. 2010 metų balandžio mėnesį jis išvyko į Jungtinę Karalystę, kur iki šiol dirba ir gyvena. Ieškovė galbūt suklaidino teismą, nurodydama, kad su juo nebendrauja ir nežino gyvenamosios vietos. Teismas išnagrinėjo bylą, neinformavęs jo apie ieškinį, nesuteikdamas jam galimybės apginti savo interesus civilinėje byloje, vienašališkai už akių priėmė sprendimą. Teismas atėmė iš jo teisę į jo, kaip proceso šalies, gynybą, pažeisdamas CPK nuostatas.

Teismas nesutinka, su šiais atsakovo išdėstytais argumentais. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu, kuri sutampa su jo tėvų gyvenamąja vieta. Nepavykus jų įteikti šiuo adresu, procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, todėl CPK normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą, pažeistos nebuvo ( CPK 122 str.131 str.)

Atsakovas pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad klausimas dėl jo atsakomybės ir žalos atlyginimo dėl atsakovės sveikatos sutrikdymo buvo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje, todėl darytina išvada, kad L. į teismą kreipėsi dėl to paties dalyko, dėl kurio jau buvo priimtas teismo nuosprendis. Teismas atmeta šį atsakovo argumentą, nes 2004-09-24 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu iš E. L. buvo priteista tik Valstybinei ligonių kasai, tuo tarpu S. L. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje netgi nebuvo pareiškusi, todėl ji turėjo teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Atsakovas nurodė, kad pati ieškovė atsisako dalyvauti profesinėje reabilitacijoje ir tolimesnių pajamų šaltiniu laiko piniginių reikalavimų tenkinimą. Paaiškino, kad jis visus ieškovės patirtus nuostolius sumokėjo, turi kitą šeimą, mažametį vaiką bei turi padėti tėvams invalidams, be to, jo pajamos nėra didelės. Jis visada padėdavo vaikui, todėl mano kad teismo sprendimu priteistos sumos ieškovei yra nepagrįstos.

Teismas spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą rėmėsi tuo, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys – apkaltinamasis nuosprendis, išrašai iš medicininių duomenų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvados bei aktas (b. l. 4, 5, 6, 9, 10, 14–16,50–52) – patvirtina, kad dėl atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų bei esant priežastiniam ryšiui, t. y. sumušimui, ieškovei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys: jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovei dėl sumušimo ir atsakovo sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jai yra apribota galimybė gauti nuolatines pajamas, todėl padarė išvadą, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei žalą – pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra įgijusi jokios specialybės, turi nedidelę darbo patirtį – 5 m. (b. l. 50) – konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti periodinę išmoką, siejamą su minimaliu darbo užmokesčiu, yra pagrįstas, todėl įvertinus tai, jog ieškovei yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, taip pat įvertinus šiuo metu galiojantį minimalaus darbo užmokesčio dydį (800 Lt), iš atsakovo ieškovei priteisė kas mėnesį po 400 Lt periodinių išmokų, mokamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2012-06-25 (b. l. 9), t. y. iki laikotarpio, iki kada ieškovei yra nustatytas darbingumo lygis (CPK 178 str., 185 str., CK 6.283 str. 1 d., 2 d.). Kadangi ieškovei iki 2010-06-25 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytas 50 procentų darbingumas, todėl teismas pagrįstai sprendime nustatė 400 litų periodinių išmokų sumą kas mėnesį apskaičiuodamas ją nuo minimalaus darbo užmokesčio ( 800 litų sumos). Remiantis atsakovo išdėstytais argumentais mažinti šią minimalią sumą nėra jokio teisinio pagrindo. Kiti atsakovo argumentai, kad ieškovė pati nesistengia įsidarbinti, neturi įtakos priteistos periodinės kompensacijos dydžiui, nes šiuo atveju teismo priteista 400 litų suma kompensuoja tik 50 procento netekto darbingumo sumą skaičiuojant ją pagal minimalų darbo užmokestį.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje P. R. B., N. B. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-357/2008). Kartu reikia įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei galimybę priteisiamą neturtinę žalą atlyginti bei atsižvelgti į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Taigi teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-371/2003 N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. O. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-560/2010).

2011-07-15 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu S. L. iš E. L. priteista 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, priteisdamas šią sumą, atsižvelgė į analogiškų bylų teisminę praktiką. Analogiškose bylose vidutinis priteistinos žalos dydis yra apie 40 000 litų. Nors ieškovė prašė priteisti jai 100 000 litų neturtinės žalos, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad remiantis nuosprendžiu nustatyta, kad ieškovė pati išprovokavo atsakovo smurtinius veiksmus, į tai, kad atsakovė nesutinka dalyvauti profesinėje reabilitacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-588/2005, Nr. 3K-3-515/2011). Atsakovas nurodydamas, kad ieškovei sprendimu priteista nepagrįstai didelė suma, remiasi faktiškai tais pačiais argumentais, t. y. tuo, kad ji pati išprovokavo jo nusikalstamus veiksmus bei į tai, kad ji nesistengia įsidarbinti bei užsidirbti savo pragyvenimui. Atsakovo argumentas, kad jis išlaiko nepilnametį vaiką, nepagrįstas, nes atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis turi nepilnametį vaiką (vaiko gimimo registracijos akte tėvas iš viso nenurodytas, b. l. 55). Tai, kad atsakovas periodiškai padeda savo nedarbingiems tėvams, taip pat nesudaro pagrindo mažinti ieškovei priteistos neturtinės žalos dydį. Nors atsakovas nurodė, kad jo pajamos nėra didelės, ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis yra darbingas vyras, turi darbą Jungtinėje Karalystėje, realiai gali uždirbti didesnes lėšas, ką patvirtina 5200 litų pinigų pervedimo tėvams faktas, teismas mano, kad nėra pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas atsakovo argumentas, kad vadovaudamasis CPK 366 str.1d. 9 p., Klaipėdos apygardos teismas 2011-07-15 sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir prašymas dėl 2011-07-15 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo panaikinimo atmestinas ( CPK 371 str.1d.1p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos CPK 290 str., 291str.

nutaria:

prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-15 sprendimo panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Aušra Maškevičienė