Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3956-629/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-04-07
Bylos Nr.: I-3956-629/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02666-2014-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Milda Vainienė
Pareiškėjas: UAB „Orange system“
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai: Marius Žėba

Kategorijos

8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3956-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02666-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija 8.1.6; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Orange system“ atstovui advokatui Mariui Žėbai, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Erdvilui Buividavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Orange system“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Orange system“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2014 m. balandžio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-42860.

Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. sausio 9 d. VMI priėmė sprendimą Nr. 69-6, kuriuo UAB pareiškėjai buvo patvirtinta papildomai apskaičiuota 63 327 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 7 202 Lt PVM delspinigių ir 18 998 Lt PVM bauda. Bendrovė mėgino apskųsti šį mokesčių administratoriaus sprendimą, tačiau praleido skundo padavimo terminą, o ikiteisminė ginčą nagrinėjanti institucija jį atnaujinti atsisakė. Bendrovei buvo pateiktas 2013 m. balandžio 23 d. atsakovės raginimas Nr.(23.22-08)-325-2008, tačiau jame buvo nurodytos sumos, kurios neatitinka mokesčių administratoriaus vykdytinų sprendimų. Pažymėjo, kad paprašius VMI pateikti paaiškinimus dėl raginime nurodytų sumų pagrindo ir bendro mokestinės prievolės dydžio, pareiškėjai buvo pateiktas 2014 m. sausio 7 d. VMI raštas Nr. (23.1-08)-RNA-620 su priedais, kuriuose buvo nurodomos kitokios mokestinės prievolės sumos, tačiau jų dydis taip pat neatitiko vykdytino mokesčių administratoriaus sprendimo, buvo neaiškios ir neturėjo suprantamo pagrindo. Pareiškėjos teigimu, paprašius pateikti atitinkamą informaciją, 2014 m. vasario 21 d. jai buvo pateiktas 2013 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. (23.17-08)-320-42684, kuriuo nusprendžiama išieškoti iš Bendrovės 82 787,66 Lt iš kurių 38 504,45 Lt PVM, 35 893 Lt PVM baudos ir 8 390,21 Lt PVM delspinigių. Pabrėžė, jog šios sumos taip pat neatitinka tų, kurios nustatytos mokestines prievoles nustatančiame sprendime. Nurodė, jog galiausiai, 2014 m. balandžio 22 d. buvo gautas dar vienas, t. y. 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-42860, kuriuo nusprendžiama iš pareiškėjos išieškoti 153 880,76 Lt. Pareiškėjos teigimu, priverstinai išieškotinos sumos neatitinka vykdytino dokumento, t. y. 2013 m. sausio 9 d. VMI sprendimo Nr. 69-6, kuriame aiškiai nurodytos mokesčių mokėtojui apskaičiuojamos mokesčių sumos. Pažymėjo, kad kitų galiojančių ir vykdytinų mokesčių administratoriaus sprendimų Bendrovės atžvilgiu nėra, taigi skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime (b. l. 32–33) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (04.02.1 )-K3-207 dėl patikrinimo akto tvirtinimo Bendrovei buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 119 644 Lt PVM, 19 976 Lt PVM delspinigių, 35 893 Lt PVM baudos. Bendrovei pateikus skundą VMI dėl 63 327 Lt PVM, 7 202,00 Lt PVM delspinigių, 18 998 Lt PVM baudos, išieškojimas buvo sustabdytas. VMI 2013 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 69-6 patvirtino Kauno AVMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.02.1 )-K3-207 dalį, kuria Bendrovei nurodė sumokėti 63 327 Lt PVM, 7 202 Lt PVM delspinigių, 18 998 Lt PVM baudos. Be to, pareiškėjai buvo įteiktas raginimas per 20 dienų sumokėti minėtas sumas pagal 2013 m. sausio 9 d. VMI sprendimą Nr. 69-6

Paaiškino, kad skundžiamu sprendimu išieškoma mokestinė nepriemoka ne tik pagal 2013 m. sausio 9 d. VMI sprendimą Nr. 69-6, bet ir pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (04.02.1)-K3-207 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo Bendrovei buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 119 644 Lt PVM, 19 976 Lt PVM delspinigių, 35 893 Lt PVM baudos. Kadangi dalis nepriemokos pagal šį sprendimą, kurios pareiškėja neskundė, ir kitų pareiškėjos deklaruotų, bet nesumokėtų mokesčių buvo išieškotos VMI 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-57739, todėl ginčijamu sprendimu yra priverstinai išieškoma ne tik pagal visą patikrinimo aktą, kuris susideda iš 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno AVMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.02.1)-K3-207 ir 2013 m. sausio 9 d. VMI sprendimo Nr. 69-6, paskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių nepriemoka, bet ir deklaruotų mokesčių ir šių mokesčių delspinigių nepriemoka.

Atsakovės teigimu, pareiškėja pati pateikė mokesčių administratoriui mokesčių deklaracijas, pati jose deklaravo mokėtinas sumas, tačiau šių sumų nesumokėjo. Kartu su skundžiamu sprendimu yra pateikta prievolių ataskaita, kuri yra neatsiejama minėto sprendimo dalis. Prievolių ataskaitoje yra pateikta informacija apie konkrečiu sprendimu išieškomos prievolės tipą, mokestinį laikotarpį,

deklaracijos pateikimo datą, prievolės sumą ir / ar delspinigių sumą. Kadangi ginčijamu sprendimu iš pareiškėjos priverstinai išieškoma ir deklaruotų mokesčių ir šių mokesčių delspinigių nepriemoka, VMI neturėjo pareigos siųsti pareiškėjai raginimus deklaruotų mokesčių mokestinę prievolę įvykdyti geruoju, o teisę priverstinai išieškoti sprendime nurodytą mokestinę nepriemoką mokesčių administratorius įgijo kitą dieną nuo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 105 str. 1 d. 2 ir 3 p. nurodyto termino pabaigos.

VMI taip pat nurodė, jog šiuo atveju delspinigiai už patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nesumokėtą 119 644 Lt PVM skaičiuotini ne tik už laikotarpį nuo kitos dienos po to, kai šis mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, tačiau ir visą mokestinio ginčo laikotarpį, kai buvo sustabdytas ginčijamos mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas, bei 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti minėtą mokesčio nepriemoką atsiradimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl 2014 m. balandžio 15 d. VMI sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-42860, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos turto 153 880,76 Lt mokestinę nepriemoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimas reglamentuotas MAĮ 105 str., kurio 1 d. nustatyta, jog mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 str. 2 ir 4 d. numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pagal MAĮ 105 str. 2 d. teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 d. 2 ir 3 p. nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

Nustatyta, kad Kauno AVMI 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.02.1)-K3-207 pareiškėjai papildomai priskaičiavo ir nurodė sumokėti 142 513 Lt, t. y. 119 644 Lt PVM, 16 976 Lt PVM delspinigių ir 35 893 Lt PVM baudą (b. l. 52–59).

Pareiškėja, nesutikdama su minėto 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno AVMI sprendimo dalimi, kuria nurodyta sumokėti 63 327 Lt PVM, 7 202 Lt PVM delspinigių ir 18 998 Lt PVM baudos, prašė VMI panaikinti Kauno AVMI sprendimo dalį dėl šių sumų priskaičiavimo, tačiau atsakovė 2013 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 69-6 pareiškėjos skundo netenkino ir patvirtino pareiškėjos ginčytą Kauno AVMI 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (04.02.1)-K3-207 dalį (b. l. 4–9).

2013 m. balandžio 23 d. VMI raginimu Nr. (23.22.08)-325-2008, vadovaujantis MAĮ 89 str. ir 2013 m. sausio 9 VMI sprendimu Nr. 69-6, pareiškėja buvo raginama per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti VMI sąskaitą 79 318,48 Lt, t. y. 36518 Lt PVM, 35893 Lt PVM baudos ir 6907,48 Lt PVM delspinigių (b. l. 10–11).

2013 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-42684 VMI nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjos sąskaitos 82 787,66 Lt ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų Bendrovės sąskaitų. Iš minėto sprendimo priede Nr. 1 pateiktos prievolių ataskaitos matyti, kad išieškomą sumą sudaro 28 657 Lt PVM, 35 893, Lt PVM baudos, 8 142,36 PVM delspinigių pagal patikrinimo aktą, 9 590,45 Lt deklaruoto PVM už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., 257 Lt deklaruoto aplinkos teršimo mokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir 247,85 Lt deklaruotų mokesčių delspinigių (b. l. 19–20).

VMI 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-33250 (b. l. 13–14) informavo pareiškėją, kad 2013 m. balandžio 23 d. raginimas Nr. (23.22-08)025-2008 dėl techninių kliūčių buvo suformuotas nekorektiškai, todėl laikytinas negaliojančiu. Su minėtu raštu atsakovė pateikė Bendrovei 2013 m. rugpjūčio 14 d. raginimą Nr. (2322-08)-325-2222 (b. l. 17–18), kuriame ragino sumokėti 96 195,34 Lt mokestinę nepriemoką, t. y. 63 327,00 Lt PVM, 18 998,00 Lt PVM baudos, 13 870,34 Lt PVM delspinigių. Be to, VMI 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu taip pat paaiškino, kad 2013 m. birželio 10 d. VMI sprendime Nr. (23.17-08)-320-42684 buvo nurodyta visa 35 893 Lt PVM bauda, todėl VMI 2013 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-57739 (b. l. 15–16), pakeisti minėtą 2013 m. birželio 10 d. VMI sprendimą ir išieškoti 16 895 Lt baudą. Taip pat paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog 2013 m. birželio 10 d. VMI sprendimu nurašytos sumos nuo Bendroves sąskaitos buvo padengtos tik mokesčių prievolėms padengti, Bendrovei grąžinti išieškotų sumų nėra pagrindo.

Kaip matyti iš 2013 m. rugpjūčio 14 d. VMI sprendimo Nr. (23.17-08)-320-57739 priede Nr. 1 pateiktos prievolių ataskaitos, išieškomą 26 001,06, Lt sumą sudaro 16 895 Lt PVM bauda ir 8 092,68 PVM delspinigiai pagal patikrinimo aktą, 765,53 Lt deklaruoto PVM už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. ir 247,85 Lt deklaruotų mokesčių delspinigių (b. l. 16).

2014 m. balandžio 15 d. atsakovė priėmė nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-42860, kuriuo nusprendė iš pareiškėjos išieškoti 153 880,76 Lt mokestinę nepriemoką. Kaip matyti iš prie šio sprendimo pridėtos prievolių ataskaitos, minėtą sumą sudaro 63 929,12 Lt PVM, 19 044,74 Lt PVM bauda ir 16 312,98 PVM delspinigiai pagal patikrinimo aktą, 46 826,74 Lt deklaruoto PVM, 19 015 Lt deklaruoto pelno mokesčio, 260 Lt deklaruoto aplinkos taršos mokesčio, 4 577,12 Lt deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio ir 2 992,80 Lt deklaruotų mokesčių delspinigių (b. l. 21–23).

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką Bendrovė skundžia tuo aspektu, kad jis neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų, kadangi jame nurodytos sumos neatitinka mokesčių administratoriaus vykdytinų sprendimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą akcentavęs, kad VAĮ 8 str. 1 d. iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Atkreiptinas dėmesys, jog prie skundžiamo sprendimo buvo pridėta prievolių ataskaita, iš kurios matyti prievolės tipas, mokestiniai laikotarpiai, deklaracijų pateikimo datos, prievolės, baudos suma, delspinigių suma litais (b. l. 22–23). Tai reiškia, jog mokesčių administratorius nurodė, kokiu pagrindu yra privestinai išieškomos sprendime nurodytos sumos.

Pareiškėja teisingai pažymi, kad skundžiamame 2014 m. balandžio 15 d. VMI sprendime nurodytos sumos neatitinka VMI 2013 m. sausio 9 d. sprendime Nr. 69-6 nurodytų sumų, tačiau teismas pažymi, kad šios sumos ir neturi sutapti, kadangi skundžiamu sprendimu yra išieškoma pagal visą 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno AMI patikrinimo aktą, kurio tam tikra pareiškėjos ginčyta dalis buvo patvirtinta 2013 m. sausio 9 d. VMI sprendimu Nr. 69-6, be to, ginčijamu sprendimu išieškomi ir pačios Bendrovės deklaruoti, bet nesumokėti mokesčiai ir šių mokesčių delspinigiai.

Pagal MAĮ 89 str. 1 d. mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas vienu iš šių atvejų: 1) įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis; 2) priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą; 3) nutraukiama mokestinės paskolos sutartis. Taigi, kaip matyti iš MAĮ 89 str. 1 d. nuostatų, raginimas geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas mokesčių mokėtojui siunčiamas tik nustatytais atvejais. Kadangi nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas buvo kilęs tik dėl 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno AVMI sprendimo dalies, kuria nurodyta sumokėti 63 327 Lt PVM, 7 202 Lt PVM delspinigių ir 18 998 Lt PVM baudos, todėl raginimas pareiškėjai turėjo būti siunčiamas ir, kaip matyti, buvo išsiųstas (b. l. 17–18) tik dėl 63 327 Lt PVM, 7 202 Lt PVM delspinigių ir 18 998 Lt PVM baudos, kurių teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas 2013 m. sausio 9 d. atsakovės sprendimu Nr. 69-6. Tuo tarpu, atsižvelgiant į MAĮ 105 str. 1 d. 3 p., teisė išieškoti pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno AVMI sprendimo dalį (56 317 Lt PVM, 9 774 Lt PVM delspinigių ir 16 895 Lt PVM baudos), kuri Bendrovės nebuvo apskųsta atsakovei, atsirado ir be raginimo siuntimo. Atsižvelgiant į MAĮ 105 str. 1 d. 2 p. bei 89 str. 1 d. raginimo siųsti nereikia ir dėl nesumokėto deklaruoto mokesčio, taigi darytina išvada, jog tai, kad pareiškėja nebuvo raginta susimokėti dalies skundžiamu sprendimu išieškomų sumų, nelaikytina teisės aktų pažeidimu.

Teismas pažymi, kad pareiškėja žinojo apie Kauno AVMI 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.02.1)-K3-207 pareiškėjai papildomai priskaičiuotas sumas, be to, pati deklaravo tam tikras mokesčių sumas ir jų nesumokėjo. Taigi Bendrovė privalėjo ir turėjo galimybę iš Kauno AVMI 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.02.1)-K3-207 ir 2013 m. sausio 9 d. VMI sprendimo Nr. 69-6 suprasti, kokias sumas turi sumokėti. Be to, pagal savo apskaitos dokumentus pareiškėja turėjo žinoti, kokias mokesčių sumas ji deklaravo, per kokį terminą ji turėjo sumokėti mokesčius pagal pateiktas atitinkamo mokesčio deklaracijas, kokius privalėjo mokėti delspinigius, jeigu nesumokėjo mokesčio per atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytą terminą. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad, kaip minėta, prie skundžiamo sprendimo buvo pridėta prievolių ataskaita, iš kurios matyti prievolės tipas, mokestiniai laikotarpiai, deklaracijų pateikimo datos, prievolės, baudos suma, delspinigių suma litais, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja negalėjo suprasti skundžiamo sprendimo esmės, teisinio ir faktinio pagrindo bei motyvų, todėl Bendrovės argumentai, kad 2014 m. balandžio 15 d. VMI sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-42860 neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimų, atmestini.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog MAĮ 67 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 d. numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Taigi įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Šiuo atveju nesutikimą su skundžiamu sprendimu pareiškėja grindžia tik tuo, kad išieškomos sumos neatitinka 2013 m. sausio 9 d. VMI sprendime Nr. 69-6 nurodytų sumų, ir jokių kitų skaičiavimų nepateikia, todėl konstatavus, jog 2014 m. balandžio 15 d. VMI sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-42860 yra išieškomos ne tik minėtame VMI sprendime nurodyta mokestinė nepriemoka, todėl išieškomos sumos ir neturi sutapti, darytina išvada, jog pareiškėja nepaneigė skundžiamo VMI sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl Bendrovės skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos UAB „Orange system“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė