Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-08-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-21367-931/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
e2YT-21367-931/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21367-931/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15590-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė V. Z.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. S. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai sūnus A. B. ir sutuoktinis M. B., miręs (duomenys neskelbtini), pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas M. B. Įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjas priėmė tėvo palikimą, Vilniaus miesto 41-ajame notarų biure yra pradėta paveldėjimo byla, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į M. B. palikimą pareiškėjui nėra išduotas. (duomenys neskelbtini) mirė R. S. B. Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras informavo, kad mirus R. S. B. notarų biure paveldėjimo byla nepradėta iki 2017 m. birželio 23 d. Motina asmeninio testamento nepaliko, Testamentų registre nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo faktų. Tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu nuosavybės teisėmis M. B. vardu buvo įgytas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su sodo pastatu, esantys adresu (duomenys neskelbtini). R. S. B. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos teritorijoje, nebuvo įregistruotos. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnį pareiškėjas ir tėvas M. B., kaip įstatyminiai R. S. B. įpėdiniai, turėjo teisę paveldėti mirusiosios turtą. Pareiškėjas ir tėvas M. B. mirusiosios R. S. B. palikimą priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti: rūpinosi turtu kaip savu, jį naudojo savo reikmėms, mokėjo buto komunalinius mokesčius, mokėjo mokesčius sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini). Po motinos laidotuvių M. B. pasiligojo ir pareiškėjui teko rūpintis turto remontu ir priežiūra, žemės sklypo dokumentų tvarkymu. Pareiškėjas nėra atsisakęs R. S. B. palikimo, rūpinasi, tvarko ir prižiūrėjo atsiradusį palikimą kaip savo. M. B. laikė R. S. B. palikimą savo turtu ir buvo pareiškėjui nurodęs, kad viskas spręsis po jo mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo: prašymus dėl R. S. B. palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėti atsižvelgus į VĮ Turto banko atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismo nuožiūra; civilinę bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Teigia, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra aišku, kokius konkrečius daiktus po palikėjos mirties ir ar per 1964 m. CK nustatytą 6 mėnesių terminą užvaldė paveldėtojai, taip pat dėl kokių priežasčių į R. S. B. palikimą jie neįgyvendino savo teisių po palikėjos mirties visa apimtimi daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė V. Z. pateikė prašymą nagrinėti bylą notarei nedalyvaujant, bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra, nagrinėti bylą Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai – M. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir R. S. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7, 10). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo tėvai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai būdami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-18). Pažymėtina, kad aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė įregistruota tik M. B. vardu, tačiau šiuo atveju preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (po ½ dalį) (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas teigia, kad po motinos mirties pareiškėjas kartu su tėvu M. B. priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

Pagal Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., 573 straipsnį, paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimusis (gimęs) po jo mirties. Pagal Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pagal palikėjos (testatorės) R. S. B. asmens kodą testamentų registre nėra įregistruota testatorės sudarytų testamentų ir palikėjos palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniams, t. y. pareiškėjui bei jo tėvui M. B. pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas bei jo tėvas turėjo teisę paveldėti mirusiosios turtą pagal įstatymą, kadangi jie buvo laikomi įpėdiniais pagal įstatymą (Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., 573 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas bei M. B. po R. S. B. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą R. S. B. palikimą (Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., 587 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po R. S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą R. S. B. palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po R. S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė