- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-153-462/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53932-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Vilmantas Ančiukaitis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-25 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. P. paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. V. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-11-10 iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Civilinis ieškinys patenkintas, iš V. P. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 1 849,01 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt devyni eurai 1 centas) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. P. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų, t. y. V. P. 2018-11-10, apie 21.30 val., Klaipėdoje, Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo trečio aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje netoli (duomenys neskelbtini) buto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu peiliu ne mažiau kaip tris kartus smūgiavo (dūrė) R. A. į kairę ranką ir krūtinės ląstą, padarydamas kiaurinį durtinį-pjautinį kairės krūtinės ląstos pusės nugarinio paviršiaus sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, bei durtines-pjautines žaizdas kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir kairio peties raumens projekcijoje nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-25 nuosprendžiu, prašo baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, procesinis sprendimas yra nelogiškas bei prieštaraujantis medicininei ekspertizei. Teigia, jog liudininkų parodymai skirtingi, o paties nuteistojo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai neatitinka skundžiamame nuosprendyje išdėstytų jo parodymų.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. P. nesutiko, jog nusikalstamą veiką jis padarė tiesiogine tyčia, teigė, jog nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą, kurio metu nukentėjo ir V. P., o V. P. atlikti veiksmai buvo tik spontaniška reakcija į nukentėjusiojo išprovokuotą konfliktą. V. P. nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminą. Kadangi BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimalus terminas yra 10 metų, todėl bausmės vidurkis – 5 metai, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinus 1/3 jam turėjo būti paskirta apie 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, be to, nuteistasis nesutinka, jog nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, taip pat nesutinka su paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminu, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-25 nuosprendį tikrina apeliacinius skundu bei teismo posėdžio metu apibrėžtose ribose.
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, procesinis sprendimas yra nelogiškas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu, todėl atmeta jį kaip nepagrįstą.
7. Teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).
8. Patikrinus skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad apeliacine tvarka apskųstame teismo sprendime atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų neturi, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertinimo atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.
9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį dėl jo atitikties ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiek liudytojų, tiek paties nuteistojo duotiems parodymams bei nustatytoms aplinkybėms, nenustatė, jog skundžiamame nuosprendyje būtų išdėstyti bei įvertinti kitokie liudytojų ir nuteistojo parodymai, negu buvo duoti ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat nenustatė, jog skundžiamame nuosprendyje būtų nustatytos kitokios aplinkybės, negu nustatytosios ikiteisminio tyrimo metu, kurias, beje, patvirtino pats nuteistasis. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad teismas jame išdėstė motyvuotas ir logiškas išvadas dėl byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, juos palygino tarpusavyje, įvertino jų visetą, nurodė, kodėl mano, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai įrodo V. P. kaltę. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados atitinka ir paties V. P. poziciją ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2018-11-14 apklausiamas kaip įtariamasis V. P., be kita ko, nurodė, jog įvykus konfliktui, jis nuėjo į savo butą, pagriebė nuo virtuvinio stalo virtuvinį peilį, su peiliu atėjo į koridorių, pamatė R., supykęs peiliu vieną kartą dūrė jam į petį, antrą kartą dūrė į nugarą. Po dūrių nuėjo namo. Parodė, jog šiuo metu visas įvykio aplinkybes atsimena ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi, nori atsiprašyti R. ir atlyginti jam žalą, sumokėti už gydymą (2018-11-14 Įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 9–10). 2019-01-09 apklausiamas kaip įtariamasis V. P. nurodė, jog įtarimas jam perskaitytas, viskas suprantama ir aišku. Dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai ir paaiškina, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus (2019-01-09 Įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 15). Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. P. patvirtino, jog dūrė su peiliu, neatsisako savo parodymų (2019-05-23 teismo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 156-158).
11. Kaip liudytojas apklausiamas D. I., be kita ko, parodė, kad tarp V. P. ir R. A. įvykus konfliktui dėl negrąžintų bendro naudojimo virtuvės raktų, V. P. rankoje turėtu peiliu dūrė R. A. į nugarą ir petį. Tada V. P. nuėjo į savo butą, R. A. – į savo. Pamatęs, kad R. A. perdurtas, D. I. iškvietė medicininę pagalbą ir policijos pareigūnus (2018-11-10 Liudytojo apklauso protokolas, b. t. 1, b. l. 100–101). Vėlesnių apklausų metu D. I. iš esmės patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, patikslinęs aplinkybę, jog matė tik kaip V. P. smūgiuoja R. A. į nugarą ir petį, tačiau dėl atstumo negalėjo matyti, ar V. P. rankoje turėjo peilį.
12. 2019-01-21 tiek pats V. P., tiek jo gynėjas E. Staponkus nurodė, jog su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga yra susipažinę, prašymų tyrimo papildymui neturi ir nereiškia (Proceso veiksmo specialus priedas, b. t. 2, b. l. 76).
13. Kaltinamajame akte prokuroras, atsižvelgęs į tai, kad V. P., išaiškinus jam apie sutrumpintą įrodymų tyrimą, į tai, kad kaltu prisipažįsta, į tai, kad jis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, išreiškė poziciją, jog yra galimybė teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
14. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. P. nurodė, jog prisipažįsta dėl veikos bei sutinka duoti parodymus. Be kitų aplinkybių, jis taip pat parodė, jog įvykus konfliktui, paėmė pyktis, panaudojo peilį. Grįžo į savo butą, paėmė peilį, atidarė duris, pamatė R. A. ir dūrė, lyg du kartus. Nustatė 3. Pripažįsta, kad padarė sužalojimus. Su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl gydymo išlaidų atlyginimo sutinka. Bendravo su R. A. telefonu, atsiprašė. Prašė atleidimo, pasielgė netinkamai (2019-02-11 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 106–110).
15. Analogiškas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė ir nukentėjusysis, t. y., kad tarp jo ir nuteistojo įvyko konfliktas dėl bendro naudojimo virtuvės rakto. Nors jis nematė, kas jį sužalojo, bet mano, jog tai padarė V. P., nes tarp jų įvyko konfliktas.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi paties nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, liudytojų parodymus, konstatuoja, jog V. P. kaltė sužalojus R. A. neabejotinai įrodyta. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad V. P. 2018-11-10, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) namo trečio aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje netoli (duomenys neskelbtini) buto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu peiliu ne mažiau kaip tris kartus smūgiavo (dūrė) R. A. į kairę ranką ir krūtinės ląstą, padarydamas kiaurinį durtinį-pjautinį kairės krūtinės ląstos pusės nugarinio paviršiaus sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, bei durtines-pjautines žaizdas kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir kairio peties raumens projekcijoje nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.
17. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog procesinis sprendimas yra prieštaraujantis medicininei ekspertizei. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje medicininė ekspertizė atlikta nebuvo. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra pateikta Valstybinės medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-12-11 Specialisto išvada Nr. G 2152/2018(03) (b. t. 1, b. l. 75–76), kurioje specialistas G. P., remdamasis tyrimui pateiktų R. A. medicininių dokumentų bei ekspertui nurodomų bylos aplinkybių duomenimis, pateikė išvadą dėl R. A. padaryto sveikatos sužalojimo sunkumo. Minėtame dokumente nurodyti R. A. padaryti kūno sužalojimai ir jų lokalizacija, galimas sužalojimų padarymo įrankis, sužalojimų padarymo laikas, sveikatos sutrikdymo mastas atitinka skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas. Papildomai pažymėtina, jog tiek baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada, tiek skundžiamas teismo procesinis sprendimas taip pat atitinka ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. iš baudžiamojoje byloje esančio viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Klaipėdos universitetinės ligoninės 2018-11-13 rašto Nr. 17-3999 (b. t. 1, b. l. 43) nustatyta, jog nukentėjusiajam R. A. „nustatyta diagnozė – krūtinės ląstos durta žaizda kairės pusės, hemotoraksas. Sveikatos sutrikdymo mastas priskiriamas prie sunkių“. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinio skundo argumentas dėl skundžiamo nuosprendžio neatitikimo medicininei išvadai atmestinas kaip nepagrįstas.
18. Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, teigia, jog tai buvo spontaniškas atsakas į nukentėjusiojo inicijuotą konfliktą, kurio metu nukentėjo ir pats nuteistasis. Teisėjų kolegija atmeta šį nuteistojo argumentą kaip nepagrįstą.
19. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu bei po jo ir pan. Baudžiamoji atsakomybė už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą kyla esant tiesioginei tyčiai (kuri gali būti apibrėžta ar neapibrėžta) ar netiesioginei tyčiai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinę visas bylos aplinkybes (tarp jų ir tai, kad V. P. R. A. tris kartus smogė peiliu), pagrįstai konstatavo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, tik netiksliai atskleidė tyčios turinį.
20. Sunkus sveikatos sutrikdymas, kaip minėta, gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys tarp nuteistojo V. P. veiksmų (smūgių peiliu sudavimo R. A.) ir atsiradusių padarinių (R. A. sunkaus sveikatos sutrikdymo) pagrįstai konstatuotas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, išsamiai aptartas kartu su kitais nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiais, teisėjų kolegija tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria, tik patikslina tyčios turinį, t. y. nuteistasis V. P. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Bylos duomenys, kurių nuteistasis neginčija, patvirtina, kad jis, tyčia suduodamas smūgius peiliu R. A. į nugaros sritį, suvokė, jog nuo šių veiksmų nukentėjusysis bus sužalotas, taigi abstrakčiai padarinius suvokė ir jų norėjo, todėl turi atsakyti už kilusius padarinius – sunkų R. A. sveikatos sutrikdymą. Taigi pagal baudžiamojoje byloje nagrinėjamu atveju nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 135 straipsnio 1 dalis – V. P. nusikalstamiems veiksmams pritaikytas tinkamai.
21. Nuteistasis taip pat nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminu.
22. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis).
23. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmę.
24. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. P. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nevedęs, mažamečių vaikų neturi, iki suėmimo oficialiai dirbo, nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, iš jų ir už smurtinį nusikaltimą, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, dauguma nusižengimų padaryti V. P. esant neblaiviam, baudų nesumokėjęs (b. t. 1, .b. l. 147-155). Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. P. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, kad nuteistasis savo elgesį vertina nekritiškai, savo atsakomybę siekia sumažinti pateisindamas savo atliktus veiksmus (smūgių peiliu sudavimą) nukentėjusiojo išprovokuotu konfliktu. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų V. P. bausmei individualizuoti, vertinimo ir atsižvelgęs į tai, kad nustatytos net dvi V. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tik jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam V. P. paskirta nežymiai didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė už padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą, smūgiuojant peiliu, negali būti laikoma aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją švelninti.
25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, konstatuoja, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, įrodymai įvertinti teisingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir byloje nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti vertinama kaip esminis BPK nustatytų įrodymų vertinimo, nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimas. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei įrodymų vertinimu, nenurodo, kokias konkrečiai aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė klaidingai ar į kokias aplinkybes priimdamas skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė, taip pat nenurodo, kurie liudytojų ar paties nuteistojo duoti parodymai skundžiamame nuosprendyje neatitinka faktiškai duotų parodymų, o teisėjų kolegija nenustatė apeliaciniame skunde nurodomų neatitikimų. Be to, kaip minėta, V. P. paskirta nežymiai didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė už padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą, smūgiuojant peiliu, nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją švelninti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, apeliaciniame skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadarė. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. P. apeliacinį skundą atmesti.