Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2016-04-25 · Byla Nr. A2.2.-140-297/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-04-25Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-25
Bylos Nr.
A2.2.-140-297/2016
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00080-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Pažeidėjas
M. R.
Nukentėjusysis
K. G.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-140-297/2016Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00080-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.3.2.; 2.14.3. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 25 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. R., nukentėjusiajam K. G., teismo posėdyje išnagrinėjo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, (duomenys neskelbtini) studento, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. 2016-01-01 apie 00.05 val. Alytuje, Poilsio g., būdamas neblaivus (1,37 prom.), tyčia alkūne nulaužė automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. G. 20 Eur turtinę žalą, tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str. (tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas).

M. R. kaltės nepripažino tiek surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir nagrinėjant bylą teisme. Paaiškino, kad 2016-12-31 vakare savo namuose su draugais šventė Naujųjų Metų sutikimą, vartojo alkoholį. Prieš 24 val. nuėjo ant kalno, esančio šalia namų, pažiūrėti fejerverkų. Toje vietoje buvo susirinkę daug žmonių. Po vidurnakčio ėjo su draugais nuo kalno link namų. Eidami pamatė viduryje kelio stovintį lengvąjį automobilį, kuris sudarė spūstį kitiems automobiliams ir žmonėms. Priėjo prie to automobilio pažiūrėti, kodėl jis ten stovi. Pamatė nulaužtą vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį. To automobilio vairuotojas buvo K. G., anksčiau jo nepažinojo. K. G. buvo išlipęs iš savo automobilio, jis kalbėjo, kad kažkas nulaužė jo mašinos veidrodėlį, sakė, kad iškvietė policiją. K. G. nekaltino M. R., kad tai jis nulaužė veidrodėlį, neprašė jo nepasišalinti ir laukti policijos. M. R. pats nusprendė palaukti prie K. G. automobilio iki atvyks policija, nes norėjo nukentėjusiajam padėti, policijai paaiškinti, kad jam priėjus prie automobilio veidrodėlis buvo jau nulaužtas. K. R. nematė, kas nulaužė veidrodėlį, bet tai padarė tikrai ne jis.

Nukentėjusysis K. G. parodė, kad 2016-01-01 naktį, tuoj po vidurnakčio, pasibaigus naujametiniams fejerverkams, važiavo savo automobiliu VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo kalno prie TV bokšto link namų. Buvo blaivus. Kartu su juo važiavo trys moterys keleivės. Judėjo lėtai, nes kelio važiuojamąja dalimi ėjo žmonės, kurie skirstėsi po naujametinių fejerverkų. Pamatė būrelį iš priekio ateinančių jaunuolių ir merginų. Jiems praeinant pro automobilį, K. G. išgirdo garsą, lyg kažkas lūžo. Iš karto sustabdė automobilį. Išlipęs pamatė, kad nulaužtas vairuotojo pusės šoninis (galinio vaizdo) veidrodėlis, jis tiesiog kabojo ant laidų. Suprato, kad veidrodėlį galėjo sugadinti ką tik pro mašiną praėjęs jaunuolis, kuris vilkėjo juodą paltą, buvo su kepure, kaklą apsimuturiavęs ilgu šaliku. Tas jaunuolis su grupe draugų buvo sustojęs už kelių metrų nuo mašinos. K. G. einant link jo, jaunuolis pradėjo trauktis, bet K. G. suėmė jį už parankės ir atsivedė prie savo automobilio. Jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo – M. R., buvo akivaizdžiai neblaivus, į nukentėjusiojo klausimą, kodėl jis taip padarė, t. y. nulaužė veidrodėlį, M. R. atsakė „nereikia čia girtam važinėti ant žmonių“. Dar jis sakė „kviesk policiją, pasakysiu, kad ant manęs girtas užvažiavai“. K. G. paskambino į policiją, pranešė apie įvykį. Gavo nurodymą laukti pareigūnų. Laukti policijos pasiliko M. R. ir kartu su juo buvę du vaikinai ir dvi merginos. Nukentėjusysis atkreipė dėmesį, kad M. R. palto kairė rankovė ties alkūne buvo snieguota, iš to sprendė, kad M. R. galimai alkūne nulaužė veidrodėlį, nes ir ant veidrodėlio buvo žymės, kad nubrauktas sniegas. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, M. R. pradėjo aiškinti, kad K. G. neblaivus vairuoja. Policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jų abiejų blaivumą, nustatė, kad K. G. buvo blaivus, o M. R. – išgėręs, jį pareigūnai išvežė į policijos komisariatą. Teisės pažeidimu nukentėjusiajam buvo padaryta 20 Eur turtinė žala ir 20 Eur neturtinė žala, nes jis kurį laiką negalėjo naudotis techniškai netvarkingu automobiliu, teko skolintis automobilį iš kaimyno.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Z. G. parodė, kad važiuodama brolio K. G. vairuojamu automobiliu nuo kalno prie TV bokšto, ji matė iš priekio keliu einančius jaunuolius ir jiems prasilenkiant vienas vaikinas alkūne trenkė į jų mašinos šoninį vairuotojo pusės veidrodėlį ir taip jį nulaužė. Vairuotojas K. G. iš karto sustabdė automobilį, išlipo ir sulaikė tą vaikiną, suėmęs už parankės, po to atsivedė jį prie automobilio. Jiems iš paskos atėjo to vaikino draugai. Visi jie buvo neblaivūs. Liudytoja, baimindamasi, kad nekiltų muštynės, irgi išlipo iš automobilio ir girdėjo, kaip sulaikytasis vaikinas neigė, kad jis nulaužė mašinos veidrodėlį, kaltino K. G., kad šis girtas važinėja, žmogų partrenkė, o jo draugai pareiškė, kad jų yra daug ir visi jie paliudys to vaikino naudai, kad jis veidrodėlio nenulaužė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. G. patvirtino, kad važiuodama K. G. vairuojamu automobiliu, matė ir girdėjo, kaip iš priekio ateinantis jaunuolis, kuris ėjo paskutinis iš viso būrio jaunų žmonių, praeidamas pro automobilį, alkūne trenkė į šoninį veidrodėlį ir nuėjo. K. G. išsyk sustojo, išlipo iš automobilio ir sulaikė tą jaunuolį. Sulaikytasis vilkėjo paltu, buvo su kepure ir šaliku. Jis gynėsi, kad yra niekuo dėtas. Liudytoja girdėjo žodžius „gal žmogų užmušei“, juos pasakė kažkuris iš neblaivių jaunuolių. Liudytoja patvirtino mačiusi nulaužtą šoninį veidrodėlį.

Liudytojas T. K., dirbantis Alytaus apskrities VPK, apklaustas teisme parodė, kad Naujųjų metų naktį, tuoj po vidurnakčio, policijos budėtojo nurodymu nuvyko tirti konflikto dėl sugadinto lengvojo automobilio. Nuvykęs rado M. R. ir nukentėjusįjį K. G.. M. R. reikalavo, kad policijos pareigūnai patikrintų K. G., nes jis neva girtas vairuoja. Alkotesteriu nustatė, kad nukentėjusysis K. G. buvo blaivus. Tada M. R. pristatė į policijos komisariatą, nes nukentėjusysis nedvejodamas tvirtino, kad būtent jis alkūne nulaužė mašinos veidrodėlį.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. N. parodė, kad švenčiant Naujųjų 2016-ųjų metų sutikimą, su M. R. ir kitais draugais buvo nuėjusi ant kalno prie TV bokšto pažiūrėti fejerverkų. Grįžtant namo, pamatė šalikelėje stovintį automobilį, prie kurio buvo daug žmonių. Nuėjo pažiūrėti kas ten atsitiko. Pamatė, kad nulaužtas mašinos šoninis veidrodėlis. To automobilio vairuotojas pradėjo kaltinti M. R., kad tai jis nulaužė veidrodėlį. M. R. gynėsi, kad to nedarė. Liudytoja nematė, kas nulaužė mašinos veidrodėlį, bet jos teigimu M. R. to negalėjo padaryti, nes jie kartu priėjo prie automobilio ir veidrodėlis jau buvo nulaužtas.

Teisme apklaustas liudytojas G. B. parodė, kad su draugais buvo ant kalno prie M. R. namų pažiūrėti fejerverkų ir matė keliu važiuojantį miniveną Sharan, kurio vairuotojas kažkodėl sustojo. Tada nuėjo kartu su kitais pažiūrėti kas jam atsitiko. Priėjęs prie automobilio, pamatė, kad nulaužtas šoninis veidrodėlis. Šio automobilio vairuotojas pradėjo aiškinti, neva kažkas iš jų kompanijos sugadino veidrodėlį. Jie klausė, kuris konkrečiai tai padarė, o vairuotojas sakė atvažiuos policija ir išsiaiškins. Kai atvyko policijos pareigūnai, automobilio vairuotojas parodė į M. R., kad tai jis nulaužė veidrodėlį. M. R. gynėsi to nedaręs. Liudytojo teigimu M. R. negalėjo nulaužti mašinos veidrodėlio, nes jis buvo visai kitoje vietoje, ne ant kelio, o ant pievos, kur leido fejerverkus, ir prie automobilio M. R. iš jų kompanijos priėjo paskutinis, jam priėjus veidrodėlis jau buvo nulaužtas.

Liudytoja G. N. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir G. B., nurodydama, kad ji buvo šalia G. B. ir jie abu kartu priėjo prie automobilio, kurio veidrodėlis buvo sugadintas. Tačiau G. N. teigimu M. R. prie to automobilio nuėjo pirmiau jų, t. y. ne paskutinis.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. Š. parodė, kad su M. R. ir kitais draugais žiūrėjo fejerverkus ant kalno prie bažnyčios, jie buvo apie 10 m atstumu nuo kelio. Pamatė, kad ant kelio stovi automobilis, o prie jo renkasi žmonės. Nuėjo su draugais pažiūrėti kas ten atsitiko. Kažkas pasakė, kad nulaužtas automobilio veidrodėlis. Liudytojui su draugais bestovint prie to automobilio, išlipo jo vairuotojas ir juos apkaltino, kad tai jie nulaužė veidrodėlį. Kai po 1,5-2 val. atvažiavo policija, automobilio vairuotojas parodė į M. R., neva tai jis sugadino veidrodėlį.

Alkotesterio kvitas (b. l. 17) patvirtina, kad 2016-01-01 01.11 val. M. R. nustatytas 1,37 prom. neblaivumas.

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad 2016-01-01 00.30 val. apžiūrint įvykio vietą, esančią Alytuje, Poilsio gatvėje, ant kelio važiuojamosios dalies rastas stovintis automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 20-26).

VĮ „Regitra“ duomenimis keleivinis automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso K. G. (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas M. R. dėl ATPK 50³ str. numatyto nusižengimo yra surašytas pagrįstai ir M. R. yra kaltas dėl jo padarymo.

ATPK 50³ str. nustatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą. Pagal šio straipsnio nuostatas tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 86 Eur. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. R., prasilenkdamas su nukentėjusiojo K. G. vairuojamu automobiliu, tyčia alkūne nulaužė vairuotojo pusės šoninį (galinio vaizdo) veidrodėlį, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta 20 Eur dydžio turtinė žala. Nors M. R. neigė padaręs šiuos veiksmus, tačiau teismas M. R. paaiškinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas remiasi nukentėjusiojo K. G. parodymais, kad automobilio veidrodėlį nulaužė būtent M. R., o ne kitas asmuo. Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir vienodi, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų Z. G., D. G. parodymai, kurie taip pat yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, tarp jų nėra prieštaravimų, jie atitinka pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 8-10) užfiksuotas aplinkybes. Pažymėtina, kad nei nukentėjusysis K. G., nei kartu su juo važiavusios keleivės iki 2016-01-01 įvykio nepažinojo M. R., taigi, sąmoningai jį apkalbėti neturi pagrindo. Nukentėjusysis K. G. nuosekliai aiškino, kad smūgį į automobilio veidrodėlį jis išgirdo tuo momentu, kai pro šalį ėjo vaikinas, apsirengęs juodu paltu, su kepure ant galvos ir apsisukęs šaliką ties kaklu. Liudytojų teigimu vieta, kur įvyko šis įvykis, apšviesta gatvės žibintais, taigi, nukentėjusysis K. G. objektyviai galėjo įsidėmėti asmenį, kuris alkūne užkliudė veidrodėlį. Po smūgio į veidrodėlį K. G. tuoj pat sustojo, išlipo iš automobilio ir, prisivijęs M. R., jį atsivedė prie automobilio. Liudytojos Z. G., D. G. patvirtino nukentėjusiojo K. G. parodymus apie tai, kaip atrodė ir kuo vilkėjo vaikinas, kuris alkūne kliudė veidrodėlį. Šios liudytojos taip pat patvirtino girdėjusios, kaip M. R. pareiškė, kad pats K. G. kaltas, nes girtas važiuodamas galėjo partrenkti žmogų ir taip nulaužti veidrodėlį. Liudytojas policijos pareigūnas T. K. parodė, kad jam pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, M. R. kėlė versiją, kad K. G. vairuoja neblaivus, reikalavo tai patikrinti, kas atitinka nukentėjusiojo ir kartu su juo važiavusių moterų parodymus. Visiškai nelogiška ir neįtikinama M. R. versija, kad jis prie K. G. automobilio priėjo tik iš smalsumo ir pamatęs nulaužtą veidrodėlį liko laukti policijos, nes neva norėjo patvirtinti, kad jam priėjus prie automobilio veidrodėlis jau buvo nulaužtas. Liudytojai V. N., G. B., G. N., Ž. Š. davė M. R. teisinančius parodymus, kad automobilio veidrodėlis buvo nulaužtas anksčiau, nei jie ir M. R. priėjo prie automobilio. Tačiau šių liudytojų parodymus teismas vertina kaip neobjektyvius ir nepatikimus. Visų pirma, V. N., G. B., G. N., Ž. Š. yra M. R. draugai, taigi, jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, šių liudytojų parodymuose yra prieštaravimų: G. B. teigė, kad M. R. pievoje šaudė fejerverkus ir todėl prie automobilio priėjo paskutinis iš jų kompanijos, tuo tarpu G. N. aiškino, kad prie automobilio ji priėjo kartu su G. B. ir jiems priėjus M. R. ten jau stovėjo, t. y. priėjo pirmiau; V. N. nurodė, kad automobilis, prie kurio ėjo visa jų kompanija, stovėjo šalikelėje, kitų automobilių šalia nebuvo, gi M. R. aiškino, kad automobilis stovėjo kelio viduryje ir sudarė spūstį kitiems automobiliams. Pažymėtina ir tai, kad M. R. bei jo draugų iškelta versija, kad jiems priėjus prie K. G. automobilio jo veidrodėlis jau buvo sugadintas, atitinka nukentėjusiojo K. G. ir liudytojos Z. G. parodymus, kad K. G. sulaikius M. R., jo draugai vietoje garsiai tarėsi, ką jie pasakys ir ką patvirtins, jeigu reikės apginti M. R. nuo kaltinimo dėl veidrodėlio sugadinimo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad M. R. kaltė tyčia nulaužus svetimo automobilio veidrodėlį yra įrodyta, jo veiksmai, įvertinus nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, atitinka ATPK 50³ str. numatyto nusižengimo požymius.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, kilusius padarinius, pažeidėjo asmenybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad M. R. padarė nusižengimą neblaivus. M. R. nedirba, mokosi aukštojoje mokykloje. Anksčiau nėra teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkiui.

Teismo posėdžio metu K. G. nurodė, kad jam padaryta 40 Eur dydžio žala, t. y. 20 Eur jam kainavo naujas automobilio veidrodėlis ir 20,00 Eur jis įvertino padarytą neturtinę žalą (patirtus nepatogumus). 2016-01-06 sąskaita faktūra AD Nr. 594 ir kasos čekis patvirtina, kad nukentėjusysis K. G. pirko automobiliui VW Sharan veidrodėlį, už kurį sumokėjo 20,00 Eur (b. l. 7). Įvertinus tai, kad administraciniu teisės pažeidimu nukentėjusiajam padarytas turtinis nuostolis yra neatlygintas, kaltu pripažintas M. R. įpareigotinas per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos atlyginti padarytą turtinį nuostolį 20,00 Eur sumai (ATPK 37 str. 1 d., 341 str.). K. G. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą netenkintinas. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.), šiuo atveju ATPK nenumato, kad gali būti atlyginta administraciniu teisės pažeidimu padaryta neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 37 str., 286 str., 287 str., teisėja

nutaria:

M. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str., skirti 60 Eur (šešiasdešimt eurų) baudą.

Įpareigoti M. R. ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas - ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos atlyginti K. G. padarytą turtinį nuostolį 20,00 Eur (dvidešimt eurų). Išaiškinti, kad neįvykdžius šios pareigos nustatytu terminu, nutarimas bus siunčiamas antstoliui išieškoti Lietuvos Respublikos CPK numatyta vykdymo proceso tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė UrbanavičienėPapildoma informacija: baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001 ir bylos Nr. A2.2.-140-297/2016.Jeigu asmuo dėl savo turtinės padėties ar kitų reikšmingų aplinkybių negali sumokėti baudos iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.