Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarimo M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnyje, ir nubaustas 60 Eur bauda už tai, kad jis 2016-01-01, apie 0.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,37 promilės girtumas), tyčia alkūne nulaužė automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. G. 20 Eur turtinę žalą.

Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad ištirtų įrodymų pagrindu M. R. kaltė tyčia nulaužus svetimo automobilio veidrodėlį yra įrodyta ir jo veiksmai, įvertinus nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, atitinka ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo požymius.

Skunde taip pat pažymėta, kad teismas, taikydamas administracinę atsakomybę už tyčinius veiksmus, visiškai neatskleidė subjektyviosios pažeidimo pusės, tai yra nenurodė, kokiu būdu tyčia pasireiškė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apelianto neblaivumas yra vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kadangi jis kaltės nepripažino, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, ar girtumas turėjo įtakos jo veiksmams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

ATPK 50³ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Skundžiamu nutarimu M. R. pagal šį straipsnį nubaustas už tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis tyčia alkūne nulaužė K. G. automobilio „VW Sharan“ vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Apeliantas neigia atlikęs minėtus veiksmus ir skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka ne su apeliacinio skundo argumentais, o su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą, faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl M. R. kaltės padarius ATPK 50³ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Nors M. R. nepripažino tyčia nulaužęs nukentėjusiojo automobilio veidrodėlio, tačiau jo kaltė neginčytinai įrodyta nuosekliais ir išsamiais K. G. parodymais, liudytojų Z. G., D. G. ir T. K. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, automobilio fotonuotraukomis ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusiojo ir juos patvirtinusių liudytojų Z. G. ir D. G. parodymai yra patikimi, jais galima vadovautis, nepaisant to, jog o Z. G. yra nukentėjusiojo sesuo, o D. G. jos draugė. Priešingai nei teigiama skunde, šių liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, neprieštarauja vieni kitiems, yra nuoseklūs ir atitinka faktines aplinkybes. Tiek Z. G., tiek D. G. administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nuosekliai teigė mačiusios ir girdėjusios, kaip iš priekio su būriu jaunimo paskutinis einantis jaunuolis, praeidamas pro jų automobilį, alkūne trenkė į šonininį automobilio veidrodėlį ir jį nulaužė. Šie parodymai visiškai atitinka nukentėjusiojo teisme duotus parodymus ir iš karto po įvykio jo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad minėtų liudytojų ir K. G. parodymai dėl to ar jie matė, kaip buvo suduotas smūgis, ar tik girdėjo smūgį, nebuvo nuoseklūs, atmetami kaip nepagrįsti. Liudytojos Z. G. ir D. G. nurodė, kad viskas įvyko staiga, jos išgirdo kažkokį garsą ir atsisukusios matė jaunuolio rankos mostą, matė, kad į veidrodėlį buvo suduota alkūne. Nukentėjusysis K. G. teisme kategoriškai teigė, kad veidrodėlį nulaužė būtent M. R., jis negalėjo dėl to apsirinkti, kadangi gatvė buvo gerai apšviesta, o tuo metu, kai pasigirdo garsas, pro automobilį daugiau niekas nėjo. Be to, jis pastebėjo ant paskutinio nuėjusio vaikino (M. R.) palto alkūnės sniegą, kuris kaip tik buvo nubrauktas nuo apsnigto veidrodėlio, ir pats M. R., sulaikytas ir paklaustas, kodėl taip pasielgė, neneigė savo kaltės, tik nurodė, kad nėra reikalo nukentėjusiajam girtam ant žmonių važinėti. Aplinkybę, kad M. R. nurodė, jog nukentėjusysis buvo neblaivus ir siekė, kad būtų patikrintas jo girtumas, patvirtino ir policijos pareigūnas T. K.. Taigi vien tai, kad nukentėjusysis nematė smūgio sudavimo fakto, šiuo atveju nepaneigia apelianto kaltės dėl numatyto pažeidimo padarymo. Apeliaciniame skunde akcentuojami nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymų neatitikimai dėl to, kad Z. G. ir D. G. nurodė, jog nukentėjusysis iš karto sulaikė veidrodėlį nulaužusį asmenį, o K. G. nurodė, kad prieš tai apžiūrėjo veidrodėlį ir tik po to nuėjo prie šalia stovėjusių jaunuolių, nėra esminiai ir nesudaro pagrindo vertinti jų parodymų kaip nenuoseklių.

Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. keliama versija, kad automobilio veidrodėlio jis nenulaužė, taip pat tai, kad jis prie K. G. automobilio priėjo tik iš smalsumo ir pamatęs nulaužtą veidrodėlį liko laukti policijos pareigūnų, norėdamas patvirtinti, kad veidrodėlis jau buvo prieš tai nulaužtas, pirmosios instancijos teismo motyvuotai paneigta ir M. R. apygardos teismui nenurodė jokių naujų teismo neįvertintų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti skundžiamo nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu. Skundo argumentai dėl to, kad teismas nepasisakė dėl M. R. palankių liudytojų parodymų, taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, teismas analizavo liudytojų V. N., G. B., G. N., Ž. Š. parodymus, juos lygino tarpusavyje ir su M. R. nurodytomis aplinkybėmis bei nukentėjusiojo parodymais. Atlikus išsamų šių duomenų įvertinimą, skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad minėtų liudytojų parodymai dėl jų tarpusavio prieštaravimų, neatitikimo nustatytoms faktinėms aplinkybėms laikytini neobjektyviais ir nepatikimais. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad nei vienas iš apelianto nurodomų liudytojų (V. N., G. B., G. N., Ž. Š.), apklausiami iš karto po įvykio, nepatvirtino, jog aptariamą automobilio veidrodėlį nulaužė ne M. R., o apeliantui palankus aplinkybių dėstymas atsirado tik bylą nagrinėjant teisme. Tačiau iš šių liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusysis nuo pat pradžių kaltino M. R. atlikus inkriminuojamus veiksmus, ir todėl jie, kaip nurodė teisme, tvirtai žinodami, kad jis to nepadarė, šią aplinkybę galėjo objektyviai patvirtinti ir pažeidimo tyrimo metu.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl tyčios turinio M. R. veiksmuose ir teismo nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo. Dėl tokių argumentų pažymėtina, kad aptartais įrodymais faktinė aplinkybė, kad apeliantas suprato, jog savo veiksmais gadina svetimą turtą, numatė žalingas to pasekmes ir jų norėjo, byloje neginčijamai nustatyta. Tuo tarpu duomenų, kad M. R. nukentėjusiojo automobilio veidrodėlį būtų nulaužęs netyčia, byloje nėra surinkta ir tokių aplinkybių, įvertinant tai, kad jis kaltę dėl pažeidimo apskritai neigia, apeliaciniame skunde nėra nurodyta. Taigi apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas dėl kaltės ir veikos kvalifikacijos, taip pat nepadarė pažeidimų, taikydamas ir administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. R. nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus (1,37 promilės girtumas), todėl apylinkės teismas, individualizuodamas administracinę nuobaudą, visiškai pagrįstai šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įstatymas šios aplinkybės pripažinimui nereikalauja nustatyti, kad girtumas turėjo įtakos padarytam administraciniam teisės pažeidimui, todėl pažeidėjo argumentai, kad jis kaltės nepripažino ir todėl neturėtų būti vertinama, ar neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams, teisiškai nėra reikšmingi.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. balandžio 25 d. nutarimą M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarimą nepakeistą ir M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.