Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys buvo priimtas 2019 m. gegužės 10 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, todėl laikytini įteiktais tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. birželio 4 d. pradinis vartojimo kredito davėjas UAB Hallex (buvęs pavadinimas UAB Ferratum) ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB Hallex (buvęs pavadinimas UAB Ferratum) suteikė 579,24 Eur (2 000,00 Lt) vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2014 m. spalio 27 d. pagal sutarties specialioje dalyje nustatytą mokėjimo grafiką, taip pat sumokėti 523,63 Eur (1 807,99 Lt) bendrą vartojimo kredito kainą sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais (e. b. l. 27-39). Pagal sutarties 7.1. punktą, atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą atsakovo mokamą sumą, t. y. kreditą ir bendrą kredito kainą (į kurią įskaičiuojamos ir palūkanos). Remiantis sutarties 5.1. punktu, ieškovė teikia tik tinklalapyje nurodytų dydžių kreditus už tinklalapyje nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą (įskaitant palūkanas) ir tik tinklalapyje nurodytiems kredito terminams. Prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė ir liko skolingas pirminiam kreditoriui UAB Hallex (buvęs pavadinimas UAB Ferratum) 480,84 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai).

2015 m. gegužės 4 d. UAB Hallex (buvęs pavadinimas UAB Ferratum) ir Deneira, UAB sudarė gautinų sumų pirkimo sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą (e. b. l. 9-18).

2015 m. gruodžio 1 d. Deneira, UAB ir Debt Capital Management, AB sudarė skolų pirkimo ir pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą (e. b. l. 21-24).

2018 m. rugpjūčio 23 d. tarp Debt Capital Management, AB ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis (e. b. l. 43-47), t. y. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią kreditorius perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovą Apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta 2018 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu (e. b. l. 49).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą laikytinas informuotu tinkamai.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengė ir vengia grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti kitas sutartimi sulygtas įmokas. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 480,84 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ar ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti paskolą ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog po sutarties nutraukimo atsakovas būtų prievolę įvykdęs, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 480,84 Eur negrąžintos paskolos.

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį susideda iš visų išlaidų, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui.

Šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Vartotojų teisių gynimas nagrinėjamu atveju gali būti užtikrinamas tik tuo, kad teismas patikrina vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą CK 6.228-4 straipsnio pagrindu ir nustatęs, kad sutartimi nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą ar kitu pagrindu, pripažįsta sąlygą negaliojančia. Vien tai, kad viena šalis yra vartotojas, nereiškia, jog visais atvejais teismas turi vienos šalies naudai vertinti susitarimo sąlygas.

Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Ieškovė prašo priteisti 297,68 Eur bendros vartojimo kredito kainos ir 474,88 palūkanas pagal vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas, kuriose šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti bendrą kredito gavėjo mokama suma, t. y. kredito suma ir bendra kredito kaina ir kurių procentinė išraiška sudaro 158,50 proc. Sutarties 10.1 punktu numatyta, kad jeigu atsakovas laiko negrąžina kredito ar jo dalies į ieškovo sąskaitą arba jeigu sutartis yra nutraukiama sutarties bendrosiose sąlygose nustatytais pagrindais, ieškovė per vieną savaitę išsiunčia atsakovui vieną raginimą grąžinti kreditą (jo dalį), mokėtinas palūkanas, kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ir kitus priklausančius mokėjimus pagal sutartį. Tokiu atveju atsakovas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka ieškovui sutarties specialiosiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas už kreditą, t. y. už tolesnį naudojimąsi kreditu, iki faktinio kredito (jo dalies) grąžinimo į ieškovo sąskaitą. Ieškovė nurodo, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 158,50 Eur proc., o metinė palūkanų norma – 98,76 proc. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties įvykdymo termino pabaigimo, ieškovė skaičiuoja taikydama ne sutartyje įtvirtintą 158,50 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 98,76 proc. metinę palūkanų normą. Įvertinus išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 474,88 Eur palūkanų laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2015 m. spalio 27 d., apskaičiuotų taikant formulę: 480,84 x (98,76 / 365) x 365 (e. b. l. 40) ir 297,68 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal sutarties grafiką (e. b. l. 28).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 26,79 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtų palūkanų už kredito terminą sumos, už 180 kalendorinių dienų. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 10.1 punkte nustatyta, kad jeigu suėjus kredito terminui atsakovas vėluoja grąžinti kreditą, palūkanas už kreditą, t. y. palūkanas, mokėtinas iki sutarto kredito termino, ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sutartį, atsakovas įsipareigoja ieškovui už juos mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant, į CK 6.71 straipsnį, nustatantį, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), bei, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), taip pat į sutarties 10.1 punktą, ieškovei priteistina 26,79 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2019 m. vasario 18 d.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (1 280,19 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 29,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (e. b. l. 25) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai 480,84 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 84 ct) negrąžinto kredito, 297,68 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 68 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 474,88 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 88 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, už naudojimosi vartojimo kredito suma po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 26,79 Eur (dvidešimt šešis eurus 79 ct) delspinigių, 5 (penkis) proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (1 280,19 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Išaiškinti atsakovui, jog jis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.