- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- 1A-16-177/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Viktoras Kažys, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- E. V., R. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. V. ir R. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda;
R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 150 MGL (9 100 Eur) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta 390 MGL dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė R. D. paskirta 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš E. V. ir R. D. kaip nusikalstamos veikos rezultatas solidariai konfiskuota 10 000 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. V. bei R. D. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su Ž. L., R. Š., G. R. ir kitais nenustatytais asmenimis, 2012 m. rugsėjo mėn. Ž. L. įvykdžius R. Š. nurodymus surasti asmenis, galinčius R. Š. parduoti cigaretes, bei surasti vairuotoją, reikalingą gabenti įgytas cigaretes į nurodytą vietą, susitarė su Ž. L. neteisėtai įgyti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, neteisėtai gabenti jas Lietuvos Respublikos teritorijoje, turint tikslą jas perduoti Ž. L. ir R. Š. Vykdydamas šį susitarimą, E. V., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2012 m. ne vėliau kaip rugsėjo 6 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 50 dėžių su 24 970 pakelių cigarečių „Fest 7“ be lietuviškų banderolių, kurių vertė viršijo 250 MGL ir sudarė 50 551,83 Eur, jas nuo įgijimo momento laikė tiksliai nenustatytose patalpose (duomenys neskelbtini), kol 2012 m. rugsėjo 6 d. apie 18.30 val. kartu su R. D. sukrovė minėtas dėžes su cigaretėmis į G. R. vairuojamą mikroautobusą „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to pastarasis pagal R. Š. parengtą nusikalstamos veikos planą ir paskirtą vaidmenį, vykdydamas R. Š. nurodymus bei pastarajam kartu su Ž. L. transporto priemonėmis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lydint jo vairuojamą transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno nurodytas cigaretes iki Naujųjų Valkininkų gyvenvietės, kur kelyje E 128 apie 20.05 val. muitinės pareigūnams pradėjus stabdyti G. R. vairuojamą „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis, nepaklusęs reikalavimui sustoti, pabėgo, o tą pačią dieną apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini) rastame nuo kelio nuvažiavusiame mikroautobuse „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta 50 dėžių su 24 970 pakelių cigarečių „Fest 7“ be lietuviškų banderolių, kurių vertė viršijo 250 MGL ir sudarė 50 551,83 Eur.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.
2.1. Teismas pažeidė nuosprendžio priėmimui ir surašymui keliamus reikalavimus. Nuosprendis visiškai nemotyvuotas, įrodymai išdėstyti, neatlikus jokios jų analizės, atskleidžiančios kiekvieno iš jų turinį bei tarpusavio ryšį, nenurodžius, kokias faktines aplinkybes jie patvirtina, kokį nusikaltimo sudėties požymį įrodo. Nuosprendyje nėra jokių aiškiai apibrėžtų išvadų, paaiškinančių, kodėl ir kokiais duomenimis teismas vadovavosi. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra jokių motyvų, paremtų argumentuota įrodymų viseto analize, o padarytos išvados dėl apelianto kaltės nepagrįstos faktiniais duomenimis, ištirtais teisiamajame posėdyje. Nuosprendyje nėra jokių aiškiai suformuluotų išvadų dėl veikos, tiesiog pakartotos nuosprendžio įžanginėje dalyje išdėstytos aplinkybės, pridedant teismų praktikos išaiškinimų. Priimdamas tokį nuosprendį, teismas šiurkščiai pažeidė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus, numatytus BPK 305–307 straipsniuose.
2.2. Teismas taip pat pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Nuosprendyje išdėstė duomenis, kurie arba nesusiję su apeliantui inkriminuota nusikalstama veika, arba nepatvirtina, kad apeliantas prisidėjo prie inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teismas nenurodė, kuo remdamasis atmetė apelianto parodymus, o kiti šioje byloje esantys duomenys jų nepaneigia. Kaltinamojo parodymų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės gali būti pripažįstamas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, jei šių parodymų turinys nebuvo paneigtas, įvertinus kitų byloje ištirtų įrodymų visumą. Teismas apeliantą teisinančių įrodymų net nenagrinėjo, nepašalino prieštaravimų Ž. L. parodymuose, nevertino G. R. parodymų. Be to, grįsdamas nuosprendį pastarojo parodymais, kurie net nebuvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, teismas nesilaikė BPK 271–292 straipsniuose nustatytos tvarkos ir tuo pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytas apelianto procesines teises.
2.3. Teismas taip pat nepatikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Byloje sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo akivaizdžiai nepaisyta operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo bei jų ribų, kadangi leistas plačiausios įmanomos apimties slaptas elektroninių ryšių kontroliavimas dėl kitų asmenų, bet ne dėl apelianto. Dėl to taikant šią procesinės prievartos priemonę surinkti duomenys prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms ir negali būti laikomi įrodymu byloje.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Teismas konstatavo, kad apelianto kaltę įrodo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. baudžiamajame įsakyme bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendyje, pakeistame Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, nustatytos faktinės aplinkybės, turinčios prejudicinę galią. Tačiau kitose baudžiamosiose bylose nustatytoms aplinkybėms, kurios neva įrodo apelianto kaltę, teismas suteikė prejudicinę galią, šių aplinkybių papildomai netikrindamas ir jų net konkrečiai nenurodydamas.
2.5. Tuo šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo vykdymo principai, asmens teisės bei laisvės, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta kaltinamojo teisė į teisinga teismo procesą, paneigta nekaltumo prezumpcija ir kitos esminės baudžiamojo proceso nuostatos, todėl padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai (pažeistos BPK 1, 22, 44, 297 straipsnių nuostatos).
2.6. Teisėsaugos pareigūnai šioje byloje įtariamųjų sulaikymo veiksmų ėmėsi tik cigarečių gabenimo metu, t. y. po menamo cigarečių įgijimo ir laikymo, nors iš bylos duomenų matyti, kad teisėsaugos pareigūnai turėjo tam tikrus (nežinomus) duomenis, kuriais remdamiesi atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus. Neaišku, kodėl sulaikymo veiksmai pradėti vykdyti, tik pradėjus daryti trečią iš alternatyvių BK 199² straipsnyje numatytų veikų – gabenimą, kai įgijimas ir laikymas jau buvo galbūt padaryti, t. y. buvo baigtos dvi atskiros alternatyvios veikos. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstamos veikos požymiai paaiškėjo daug anksčiau, nei teisėsaugos pareigūnai ėmėsi sulaikymo veiksmų, o to priežastis galbūt buvo siekis „dirbtinai sukonstruoti“ papildomus epizodus – laikymą ir gabenimą.
2.7. Teismas nedetalizavo, kuriais surinktais, ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais grindžiamas kiekvienos iš alternatyvių veikų padarymas, neatskleistas šių veikų padarymo būdas, kiti objektyvieji požymiai, o įgijimas ir laikymas iš viso yra preziumuojami, t. y. teismas neatskleidė nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių pasireiškimo apelianto veikoje. Teismas net neužsiminė apie subjektyviuosius požymius – kaltę, kuri šiuo atveju pasireiškia tiesiogine tyčia. Norint nuteisti pagal nurodytą straipsnį, remiantis konkrečiais įrodymais privalėjo būti nustatyta, jog apeliantas suvokė, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė, gabeno akcizais apmokestinamas cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir norėjo taip veikti. To nebuvo padaryta.
2.8. Teismas niekaip nepagrindė ir bendrininkavimo subjektyviųjų požymių, neanalizavo apelianto, kaip nusikalstamos veikos bendrininko, indėlio į jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, neatskleidė susitarimo aplinkybių, atskirai nevertino kiekvieno iš atsakomybėn patrauktų asmenų atliktų veiksmų sudėties ir esmės, nenustatinėjo svarbių aplinkybių, ar be šių asmenų indėlio apskritai būtų galima padaryti nusikalstamą veiką, ir pan. Dėl to teismo išvada, jog apeliantas veikė organizuota grupe, to niekaip neatskleidžiant, laikytina spėjamojo pobūdžio.
2.9. Nors apeliantas nuteistas nepagrįstai, tačiau teismas, skirdamas jam bausmę, nesilaikė bausmių skyrimo taisyklių bei jų išaiškinimų ir skyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę.
Šalies argumentai
2.10. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.
3. Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį dėl jo nuteisimo panaikinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo, padarant inkriminuotą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistųjų E. V. ir R. D. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
6. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų E. V. ir R. D. kaltė gabenus akcizais apmokestinamas prekes įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė tinkamas bausmes, tačiau padarė nepagrįstą išvadą dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų apimties, t. y. akcizais apmokestinamų prekių įgijimo ir laikymo. Dėl to nuosprendis keičiamas.
Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų
7. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
8. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus nuteistasis E. V. pirmiausia sieja su įrodymų vertinimu ir nuosprendžio surašymui skirtų reikalavimų pažeidimu.
8.1. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-21-511/2017 ir kt.). Tokie patys reikalavimai taikomi ir bylas nagrinėjant apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių.
8.1.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo priimto sprendimo vien dėl to, jog apeliantas ir teismas skirtingai vertino įrodymus.
8.1.2. Nepagrįstas nuteistojo E. V. apeliacinio skundo argumentas, kad duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, negali būti pripažinti įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, nes teismas nepatikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus.
8.1.2.1. Byloje yra Vilniaus apygardos teismo l. e. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi sankcionuota slapta Ž. L. ir R. F. piliečio S. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, taip pat techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant šių asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (t. 1, b. l. 193). Būtent turimi duomenys apie šių asmenų galimą cigarečių kontrabandos organizavimą ir vykdymą buvo nurodyti kaip faktinis pagrindas, dėl kurio minėta teismo nutartimi leista slapta jų telefoninių pokalbių kontrolė. Be to, leidimą atlikti kriminalinius žvalgybos veiksmus suteikė teismas. Tai yra pakankama garantija, jog buvo įstatyme numatytas teisinis pagrindas šiuos veiksmus atlikti, todėl baudžiamojo proceso įstatymas nenumato papildomai tikrinti duomenų.
8.1.2.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog buvo nepaisyta operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo bei jų ribų, kadangi leistas plačiausios įmanomos apimties slaptas elektroninių ryšių kontroliavimas dėl kitų asmenų, bet ne dėl apelianto. Vertinant minėtos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarties turinį, akivaizdu, kad yra leidimas kontroliuoti informaciją, perduodamą Ž. L. ir S. M. naudojamais telefonais. Tai reiškia, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš apeliantą nebuvo sankcionuoti. Taigi duomenys, gauti kontroliuojant telekomunikacijų tikslais perduodamą informaciją Ž. L. telefonais, gauti teisėtu būdu ir laikytini tinkamu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.
Žemesnės instancijos teismas
8.1.3. Atmetamas nuteistojo E. V. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisėtai rėmėsi liudytojo G. R. parodymais, kurie nebuvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, dėl to pažeistos apelianto teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje.
8.1.3.1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti reikšmingi, teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus parodymus ir kitus bylos duomenis. Tokią galimybę numato BPK 276 straipsnio 4 dalis. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas, jų analizė kartu su kitais bylos duomenimis yra priemonė, leidžianti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, o tai yra vienas iš esminių įrodinėjimui baudžiamajame procese keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-222/2017).
8.1.3.2. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėjo visas pastangas surasti liudytoją G. R. bei apklausti jį teismo posėdyje, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių (jis nebegyvena Lietuvoje). Šioje situacijoje teismas pasinaudojo baudžiamojo proceso įstatymo suteikta teise perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus G. R. parodymus, kurie reikalingi patikrinti byloje surinktus kitus duomenis. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visetu, patvirtinusiu G. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, leidusiu padaryti išvadą, jog jie yra teisingi. Be to, nuteistojo E. V. kaltė grindžiama ne konkrečiai liudytojo G. R. parodymais, bet visų byloje surinktų įrodymų visetu.
8.1.4. Apeliantas skunde teigia, jog teismas nepašalino prieštaravimų Ž. L. parodymuose, tačiau nenurodė, kokius konkrečiai prieštaravimus įžvelgė jo parodymuose. Kita vertus, parodymuose esantys prieštaravimai savaime nepašalina galimybės jais remtis teismo nuosprendyje. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai ir byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Joks esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant ne esminėse detalėse prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors apeliantui ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).
8.2. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė BPK 305–307 straipsnių reikalavimus, nes nuosprendžio visiškai nemotyvavo.
8.2.1. Apeliantas teisus, jog teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi ne tik išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, bet taip pat ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
8.2.2. Reikia pripažinti, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepakankamai dėmesio skyrė įrodymų vertinimui ir apelianto veikų kvalifikavimo motyvavimui. Tai galima laikyti BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimu, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, t. y. nulėmęs neteisėto nuosprendžio priėmimą.
8.2.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ir nepakankamai išsamiai, tačiau apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados motyvuotos nurodant, kokiais įrodymais remiantis ir kodėl konstatuotos aplinkybės, kuriomis remiantis E. V. pripažintas kaltu.
8.2.4. BPK 307 straipsnyje išdėstyti reikalavimai nuosprendžio rezoliucinei daliai. Nuteistasis E. V. savo skunde nenurodė, kuo pasireiškė minėto straipsnio pažeidimai, todėl toks skundo argumentas laikomas deklaratyviu, į jį negali būti argumentuotai atsakyta.
8.2.5. Apeliaciniame skunde nenurodyti konkretūs BPK 1 (baudžiamojo proceso paskirtis), 22 (kaltinamojo teisės), 44 (asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu), 297 (nuosprendžio priėmimas Lietuvos Respublikos vardu) straipsnių pažeidimai. Šie straipsniai nurodyti deklaratyviai, apeliantas nedetalizavo, kuri, jo nuomone, straipsnio dalis pažeista, ir nenurodė jokių motyvų, todėl nėra galimybės įvertinti, ar iš tiesų padaryti atitinkami teisės pažeidimai.
9. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.
Dėl nuteistųjų kaltės
10. Apeliantai skunduose teigia, kad nuteisti nepagrįstai, nes jų kaltė neįrodyta, ir prašo juos išteisinti. Apeliaciniai skundai pagrįsti tik iš dalies.
10.1. Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Vadinasi, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 199² straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma, ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. V. ir R. D., pažeisdami nustatytą tvarką, įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
10.2.1. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog E. V. ir R. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 50 dėžių su 24 970 pakelių cigarečių „Fest 7“ be lietuviškų banderolių, kurių vertė viršijo 250 MGL, jas nuo įgijimo momento laikė tiksliai nenustatytose patalpose (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas šių veikų nepagrindė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisme išnagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nenustatyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu nuteistieji įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes. Akcizais apmokestinamų prekių įgijimo ir laikymo faktą teismas preziumavo, remdamasis byloje nustatytu akcizais apmokestinamų prekių gabenimo faktu.
10.2.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinimas E. V. ir R. D. pažeidžiant nustatytą tvarką įgijus ir laikius akcizais apmokestinamas prekes nepagrįstas jokiais neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Toks kaltinimas dėl akcizais apmokestinamų prekių įgijimo ir laikymo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis. Dėl to šioje dalyje nuosprendis keičiamas.
10.2.3. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tvirtina, kad byloje yra įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas E. V. ir R. D. pagrįstai pripažino kaltais ir nuteisė už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą.
10.3. Nuteistųjų E. V. ir R. D. operatyvinį sekimą, jų susitikimą su Ž. L. bei R. Š. degalinės teritorijoje, pastarųjų įsėdimą į apeliantų automobilį, jų važiavimą atskirais automobiliais iš degalinės Vilniuje iki (duomenys neskelbtini) kaimo, po to Ž. L., R. Š. ir G. R. važiavimą nuo Vilniaus link Daugų, automobilio ,,VW Transporter“ sulaikymą, jo apžiūros ir akcizais apmokestinamų prekių suradimo automobilyje aplinkybes patvirtina liudytojo D. F. parodymai.
10.3.1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje vaizdo konferencijos metu liudytojas D. F. parodė, kad jis atliko paminėtų asmenų sekimą ir surašė žvalgybinių veiksmų atlikimo protokolą. Buvo kriminalinės žvalgybos duomenys, jog Ž. L. ir R. Š. galbūt tuo metu disponavo ar ketino įsigyti kontrabandines prekes, tai buvo kriminalinės žvalgybos informacija apie jų galbūt neteisėtą veiką. Būtent tą dieną jis ir sekė Ž. L. su R. Š., kai jie susitiko su E. V. Sekami asmenys buvo atpažinti sugretinus jų nuotraukas, užfiksuotas sekimo metu, su nuotraukomis, esančiomis Muitinės kriminalinės tarnybos duomenų bazėje (t. 3, b. l. 218–219).
10.3.2. Nuteistojo E. V. gynėjas apeliacinės instancijos teisme bandė sumenkinti liudytojo D. F. parodymus motyvuodamas tuo, kad tuo metu E. V. buvo ilgaplaukis, o nuotraukoje prie sekimo protokolo asmuo trumpais plaukais. Atkreipiamas gynėjo dėmesys, jog E. V. kaltė grindžiama ne vien tik liudytojo D. F. parodymais, bet byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Kita vertus, gynėjas šią aplinkybę nurodė, tik išgirdęs liudytojo D. F. parodymus, todėl teisėjų kolegija ją vertina kaip pasirinktą gynybos būdą.
10.3.3. Liudytojo D. F. parodymus patvirtina pokalbių telefonu suvestinių duomenys.
10.3.3.1. Iš byloje esančio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir suvestinės (t. 2, b. l. 1–29) matyti, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. 15:12:10 val. E. V. informuoja Ž. L., jog ,,<...> aš turiu surinkęs tiktai ant penkiasdešimt procentų tų <...>“, susitaria susitikti, E. V. sako, kad Ž. L. jau gali važiuoti link sostinės. 15:59:22 val. Ž. L. informuoja E. V.: ,,Šitą, tai už kokių dviejų valandų jau turėčiau būt tenai, tai gal prie Gariūnų, prie Statoilo?“. Ž. L. dar klausia: ,,Kaip dar ten tą pem procentų <...>?“, į tai E. V. atsako: ,,<...> penkiasdešimt procentų sumokėčiau, supranti, aš tiek turiu, penkiasdešimt procentų“.
10.3.3.2. Šių E. V. ir Ž. L. pokalbių telefonu turinys patvirtina liudytojo D. F. parodymus, jog būtent E. V. tarėsi su Ž. L. dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo aplinkybių.
10.3.3.3. Tiesa, E. V. ir Ž. L. savo pokalbiuose tiesiogiai neįvardija cigarečių, nes kalba atsargiai, užkoduotais terminais. Tačiau pokalbių turinį susiejus su kitais byloje esančiais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais bei įvertintais įrodymais, daroma neabejotina išvada, kad kalbama ne apie automobilio pirkimą, bet apie cigarečių gabenimą.
10.3.3.4. Beje, po liudytojo D. F. apklausos apeliacinės instancijos teisme nuteistojo E. V. gynėjas ėmė teigti, kad tuo metu E. V. ieškojo automobilio ir netrukus tėvas jį nusipirko. Kaip įrodymą apeliacinės instancijos teismui jis pateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopiją (t. 3, b. l. 217). Teisėjų kolegija šią gynėjo versiją atmeta, nes ji atsirado tik po liudytojo apklausos, kuriai iš anksto buvo rengiamasi ir apie kurią buvo žinoma nuteistajam bei jo gynėjui, o pateikta dokumento kopija nepaneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų viseto.
10.3.3.5. Nuteistasis E. V., bandydamas sumenkinti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir suvestinės kaip įrodymo teisėtumą bei patikimumą, teigė negalintis patvirtinti, kad minėtuose pokalbiuose telefonu užfiksuotas būtent jo balsas. Siekdamas patvirtinti arba paneigti nuteistojo argumentus, apeliacinės instancijos teismas paskyrė teismo fonoskopinę ekspertizę. Ekspertizės akte Nr. 11-426 (17) vienareikšmiškai nurodyta, jog garso įrašuose, padarytuose 2012 m. rugsėjo 6 d. 15:12:10 ir 15:59:22 val., užfiksuoti E. V. balsas ir kalba (t. 3, b. l. 188–192).
10.3.4. Be jau aptartų įrodymų, nuteistųjų E. V. ir R. D. kaltę patvirtina Ž. L. bei E. Š. teisme duoti parodymai, taip pat G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti Ž. L., E. Š. ir G. R. parodymai, todėl jie nekartojami.
10.4. Nepagrįstas nuteistojo E. V. apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teismo išvadą, jog jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė, veikdamas organizuota grupe. Priešingai, tokios grupės egzistavimą šioje byloje patvirtina surinkti įrodymai.
10.4.1. Tai, kad E. V. ir R. D. kartu su Ž. L., R. Š., G. R. bei nenustatytais asmenimis, pažeisdami nustatytą tvarką, akcizais apmokestinamas prekes gabeno, veikdami organizuota grupe, patvirtina sekimo suvestinės, pokalbiai telefonu, liudytojo D. F. ir Ž. L. bei R. Š. parodymai. Vertindamas šiuos įrodymus akcizais apmokestinamų prekių gabenimo faktų kontekste, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą tiek dėl nuteistųjų veiklos, tiek dėl jų tyčios, gabenant akcizais apmokestinamas prekes.
10.4.2. Bendrininkų veiksmų suderinimo pobūdis, būtent tai, jog darydami nusikaltimą jie buvo pasiskirstę užduotis (E. V. surado akcizais apmokestinamas prekes, kartu su R. D. sukrovė dėžes į mikroautobusą, Ž. L. surado vairuotoją, G. R. mikroautobusu gabeno akcizais apmokestinamas prekes, R. Š. mokėjo pinigus, Ž. L. ir R. Š. lydėjo mikroautobusą su cigaretėmis), rodo kiekvieną nusikaltimo vykdytoją supratus, kad dalyvauja organizuotos grupės veikloje, siekus bendrų tikslų, žinojus ir supratus apie grupės narių nusikalstamus veiksmus.
10.4.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kruopščiai apgalvotas nusikalstamos veikos darymo mechanizmas, pasiskirstymas vaidmenimis ir kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas, turint bendrą tikslą – gabenti akcizais apmokestinamas prekes, rodo organizuotos grupės egzistavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius veikus organizuota grupe.
10.5. Skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje išdėstyti bei aptarti įrodymai patvirtina, kad E. V. ir R. D., pažeisdami nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Dėl to teismas pagrįstai juos pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmių
11. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą abiem kaltininkams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais. Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl paskirtos bausmės, o nuteistasis E. V. skunde tik deklaratyviai nurodė teismą nesilaikius bausmių skyrimo taisyklių ir išaiškinimų, tačiau nedetalizavo, kokių aplinkybių, jo nuomone, teismas neįvertino, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad, apeliacinės instancijos teismui sumažinus inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtį, E. V. ir R. D. paliekamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nuteistiesiems paskirta švelnesnė bausmės rūšis – bauda. Veikos padarymo metu galiojęs įstatymas numatė, jog už sunkų nusikaltimą gali būti nustatyta iki 1 500 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Nuteistiesiems paskirtos daug mažesnės negu vidutinės bausmės, todėl, net sumažinus inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtį, paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
12. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti:
iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad E. V. ir R. D., veikdami organizuota grupe, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 50 dėžių su 24 970 pakelių cigarečių „Fest 7“ be lietuviškų banderolių bei jas nuo įgijimo momento laikė tiksliai nenustatytose patalpose Vilniaus rajone, Liepiškio kaime.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.