Telšių apylinkės teismo sprendimas

2012-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-24-636/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-03
Bylos Nr.
2-24-636/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „M.“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „R.“, uždarajai akcinei bendrovei „R.“
Civilinė byla Nr. 2-24-636/2012Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00996-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos (S) 44.5.1.; 116.1.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 3 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. G.,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei D. J.,dalyvaujant ieškovės UAB „M.“ atstovui advokatui V. J.,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“ atstovui advokato padėjėjui T. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „M.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „R.“ dėl skolos ir delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „M.“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“ 61393,26 Lt skolos, 519,20 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal su atsakove pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei buvo tiekiamos prekės, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė laiku pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo, su atsakove buvo sudarytas įsiskolinimo padengimo grafikas, tačiau atsakovė nustatytų terminų nesilaikė ir skolos nepadengė, nustojo reaguoti į skambučius bei raštus. Pagal sutartį atsakovei buvo skaičiuojami 0,2 % dydžio delspinigiai.

Atsiliepimas

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „R.“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nesąžiningą. Nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį vėlavo apmokėti PVM sąskaitas-faktūras, 2011-03-21 su ieškove buvo suderintas skolos padengimo grafikas, kuriuo buvo nustatytas 50000,00 Lt kredito limitas ir nustatyti skolos grąžinimo terminai, ieškovė į teismą kreipėsi jau 2011-04-19, mokėjimo kvitai patvirtina, kad skola buvo mokama, todėl ieškovės kreipimasis į teismą yra nesąžiningas, ieškovė piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas V. J. teismo posėdžio metu, nurodė, kad iš esmės palaiko ieškinyje nurodytus motyvus. Kadangi po ieškinio padavimo teismui dienos atsakovė sumokėjo dalį skolos, todėl ieškovė mažina savo ieškinio reikalavimą iki 54393,26 Lt skolos, reikalaujamas delspinigių dydis nesikeičia. Pažymėjo, kad delspinigiai yra protingi ir sąžiningi, nes abi šalys sutarė taikyti 0,2 % dydžio delspinigius, palyginus su skolos suma delspinigiai tikrai nėra per dideli. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas T. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nes dalį skolos atsakovė yra padengusi, taip pat nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme atsakovė sumokėjo ieškovei 20000 litų, tačiau pateikti dokumentų neturėjo, jam taip sakė bendrovės vadovas; prašė mažinti delspinigius, kurie yra per dideli.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, taip pat dėl sąžiningo ir tinkamo teisių įgyvendinimo.

Dėl skolos ir ieškovės sąžiningumo

Prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 6.2 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16-0043 (b.l. 8-9), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei užsakytas parduoti prekes, o atsakovė įsipareigojo už šias prekes atsiskaityti, šalys susitarė, kad atsakovė už prekes turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną nuo prekių gavimo dienos.

Iš ieškovės pateiktos atsakovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir atsakovės atliktų mokėjimų suvestinės matyti, kad 2011 m. vasario mėnesį atsakovė už parduotas prekes ieškovei iš viso buvo skolinga 98549,51 Lt (b.l. 89-94).

Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė, įgyvendindama CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą vykdant sutartį bendradarbiauti bei laikydamasi pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų kilusius ginčus iš pradžių spręsti derybų būdu, 2011-03-07 ir 2011-03-16 pranešimais kreipėsi į atsakovę primindama apie susidariusį įsiskolinimą (b.l. 20-21). Ko pasėkoje šalys geranoriškai sudarė skolos grąžinimo grafiką (b.l. 10), kuriuo atsakovė įsipareigojo padengti susidariusį įsiskolinimą daliniais mokėjimais.

Be to, atsakovei papildomai nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2011 m. balandžio 12 d. buvo išrašytos 7 PVM sąskaitos-faktūros už 69962,16 Lt sumą (b.l. 11, 13-19).

2011-04-04 pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų bei nesilaiko mokėjimo grafike nustatytų terminų ir įspėjo atsakovę, kad nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bus kreiptasi į teismą (b.l. 22).

Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad buvo laikomasi visų prisiimtų įsipareigojimų ir buvo atliekami mokėjimai, kuriuos patvirtina pinigų priėmimo kvitai (b.l. 51-75), tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad tuo pačiu metu, kada atsakovė turėjo vykdyti skolos mokėjimo grafike nurodytus mokėjimus, buvo išrašomos naujos PVM sąskaitos-faktūros už atsakovei parduotas prekes, kurias atsakovė taip pat turėjo apmokėti. Kaip matyti iš skolos padengimo grafiko, atsakovė 2011 metų vasario mėnesį papildomai turėjo sumokėti 5000,00 Lt, kovo mėnesį – 28000,00 Lt, balandžio mėnesį – 28000,00 Lt. Iš atsakovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų suvestinės matyti, kad 2011 m. vasario mėnesį atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaitų-faktūrų už 89889,21 Lt sumą, kovo mėnesį – už 54399,67 Lt sumą, balandžio mėnesį už 24744,08 Lt sumą. Taigi, atsakovė ieškovei iš viso vasario mėnesį turėjo sumokėti 94889,21 Lt, kovo mėnesį – 82399,67 Lt, balandžio mėnesį – 52744,08 Lt. Iš atsakovės atliktų mokėjimų suvestinės matyti, kad atsakovė ieškovei 2011 m. vasario mėnesį sumokėjo 86000,00 Lt, kovo mėnesį – 82500,00 Lt, balandžio mėnesį – 40800,00 Lt. Vadinasi, per 2011 metų vasario mėnesį atsakovė ieškovei sumokėjo 8889,21 Lt per mažai, kovo mėnesį – 100,33 Lt per daug, o balandžio mėnesį 11944,08 Lt per mažai.

Iš esmės matyti, kad atsakovė, nors ir atlikdavo mokėjimus pagal sudarytą skolos padengimo grafiką, tačiau ne visiškai apmokėdavo naujai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Toks atsakovės elgesys suteikė ieškovei rimtą pagrindą manyti, jog skola ir toliau gali augti. Įvertinus tai, jog ieškovė iš pradžių atsakovei siuntė rašytinius pranešimus apie susidariusią skolą, sudarė su atsakove skolos dengimo grafiką, vėliau atsakovei ir toliau nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, dar kartą rašytine pretenzija kreipėsi į atsakovę ir tik po to kreipėsi į teismą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė kreipdamasi į teismą elgėsi nesąžiningai ir pažeidė šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis.

Iš pateiktos atsakovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir atsakovės atliktų mokėjimų suvestinės matyti, kad atsakovė yra nesumokėjusi ieškovei 54393,26 Lt, atsakovė teismui nepateikė tokį skolos dydį paneigiančių įrodymų, kaip ir nepateikė įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu būtų sumokėjusi kokią nors dalį skolos, todėl ieškovei, jiems teismo posėdžio metu sumažinus ieškinio reikalavimą, iš atsakovės priteistina 54393,26 Lt skolos.

Dėl delspinigių dydžio

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (LR CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai prievolių užtikrinimo priemonė, skatinanti laiku ir tinkamai vykdyti prievoles.

Šalių pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties 6.6. punktu laiku neatsiskaičius atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Tos pačios sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad už gautas prekes apmokama ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną nuo prekių gavimo dienos.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė sumažinti netesybas yra teismo diskrecinė teisė, kurią teismas įgyvendina siekdamas užtikrinti, kad netesybos nebūtų neprotingai didelės ir nesudarytų pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise. Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutartimi nustatytas netesybas turi būti atsižvelgiama į tai, jog netesybų mažinimas prilygtų šalių sutarties pakeitimui. Todėl mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį privaloma išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nes nepagrįstas netesybų mažinimas paneigtų netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, esmę ir pažeistų sutarčių laisvės principą. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (Lietuvos A. T. 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Šalys, sudarydamos sutartį, įgyvendino sutarties laisvės principą bei laisvai ir savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.), susitardamos būtent dėl 0,2 % dydžio delspinigių, šalių sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), atsižvelgus į tai, jog sutartis sudaryta tarp dviejų privačių juridinių asmenų, užsiimančių ūkine-komercine veikla, turinčių pakankamai patirties sutartiniuose santykiuose bei galinčių numatyti sutartinių prievolių nevykdymo teisines pasekmes, į atsakovės netinkamą elgesį – atsakovė beveik niekada visiškai neapmokėdavo jai pateikiamų PVM sąskaitų-faktūrų iš karto, dėl ko susidarė gana didelė skola, į sąžiningą ir tinkamą ieškovės elgesį siekiant įsiskolinimą pirmiausia išsiieškoti neteismine tvarka, taip pat į tai, jog delspinigių suma, lyginant su visos prievolės suma, nėra per didelė, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 0,2 % dydžio delspinigiai pripažintini protingais ir nemažintini.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė delspinigius skaičiavo pagal 2011-03-08 PVM sąskaitą-faktūrą TVA Nr. 0116851 nuo nesumokėtos 150,01 Lt sumos, pagal 2011-03-08 PVM sąskaitą-faktūrą TVA Nr. 0116838 nuo nesumokėtos 2859,79 Lt sumos, pagal 2011-03-14 PVM sąskaitą-faktūrą TVA Nr. 0117728 nuo nesumokėtos 9009,73 Lt sumos, pagal 2011-03-22 PVM sąskaitą-faktūra DAF Nr. 0110746 nuo nesumokėtos 12211,67 Lt sumos, delspinigiai buvo skaičiuojami ieškinio surašymo dienai. Kadangi atsakovė vėlesnius dalinius mokėjimus atliko jau po ieškinio padavimo dienos, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai ieškovei apskaičiavo bendrą 519,20 Lt delspinigių sumą, kuri priteistina ieškovei iš atsakovės

Dėl procesinių palūkanų

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis numato, jog šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Šis įstatymas taikytinas, apskaičiuojant procesinių palūkanų dydį nagrinėjamoje byloje, kadangi bylos šalys yra ūkio subjektai, sudarę komercinį sandorį, pagal kurį už atlyginimą perduodamos prekės ir atliekami mokėjimai. Minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje palūkanų norma yra apibrėžta kaip vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Palūkanų normos skaičiavimo tvarka yra nustatyta minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad palūkanos apskaičiuojamos pagal tą pusmetį galiojusią tarpbankinę palūkanų normą, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas – pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Ieškovė į teismą kreipėsi 2011 m. pirmąjį pusmetį, kurį galiojo 2010 m. gruodžio 31 d. 1,05 % vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8,05 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teikdama ieškinį atsakovė sumokėjo 1857,00 Lt dydžio žyminį mokestį nuo 61912,46 Lt reikalavimo sumos, sumažinus reikalaujamą priteisti skolą, ieškovei buvo iš viso priteista 54912,46 Lt, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovė dalį skolos ieškovei sumokėjo po to, kai ieškinys jau buvo pareikštas teisme, todėl, vadovaujantis LR CPK 93 str., atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, ieškovei priteistinas visas žyminis mokestis 1857,00 lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), iš atsakovės. Ieškovė taip pat patyrė 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 250,00 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 8 p.). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytiems maksimaliems dydžiams. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina viso 3607,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Be to, nagrinėjant bylą, susidarė 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės Valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „M.“, į.k., buv. T., Mažeikiai, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“, į.k., buv. D.gv., Kaunas:

- 54393,26 Lt (penkiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt tris litus 26 ct) skolos;

- 519,20 Lt (penkis šimtus devyniolika litų 20 ct) delspinigių;

- 8,05 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

- 3607,00 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus septynis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“ 15 Lt (penkiolika litų) pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja S. G.