Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-271-255/2016

Teisėja V. Teišerskienė Proceso Nr. 1-01-1-68516-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.; 1.2.14.1.;1.2.14.1.3.; 2.4. (S)

2016 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2015 m. gruodžio 3 d. vagystė) – areštu 30 (trisdešimčiai) parų; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2016 m. sausio 17 d. vagystė) – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir A. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu A. I. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. I. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. A. I. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirta kardomoji priemonė suėmimas, jį suimant teismo posėdžių salėje. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime nuo nuosprendžio paskelbimo iki įsiteisėjimo dienos išbūtas laikas.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 163,35 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš A. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 163,35 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios I. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 450 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš A. I. nukentėjusiosios I. G. naudai priteista 450 Eur turtinės žalos atlyginimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti iš kaltinamojo A. I. 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. I. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2015 m. gruodžio 3 d. apie 14.24 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės, esančios Šilutės pl. 51, Klaipėdos mieste, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)““ priklausantį 163,35 Eur vertės kampinį šlifuoklį AGV15-125X.

Be to, A. I. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2016 m. sausio 17 d. apie 15 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdos mieste, nuo prekystalio pagrobė I. G. priklausantį 450 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Smart Phone iNew“.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė A. Matiukienė prašo apeliacinį skundą tenkinti, Prokurorė L. Karbauskienė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo A. I. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, paskyrė teisingą bausmę, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, mano, jog paskirta bausmė yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. I. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą, priskiriamą tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Abi nusikalstamos veikos nukreiptos į kito asmens nuosavybę, jomis padaryta turtinė žala, ji nėra atlyginta. Kaltinamasis šešis kartus teistas, penkis kartus už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, nusikalto neišnykus teistumui, neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas, ne kartą baustas ir administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, nedirbo, jam nustatyta priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šie duomenys suteikia pagrindą manyti, kad A. I. reikiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas, linkęs daryti teisės pažeidimus. Teismas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. I. daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. I. anksčiau teistas šešis kartus, penkis kartus iš jų už nusikaltimus nuosavybei. Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas A. I. pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas A. I. už padarytus nusikaltimus skyrė mažesnę nei BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. I. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą apie nuteistojo asmenybės pavojingumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios sumažinti taip pat nėra pagrindo, nes už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apelianto asmenybę, daro išvadą, kad A. I. paskirta bausmė nėra per griežta. Skiriant apeliantui bausmes BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmių paskyrimą, taikytos tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo teisinio pagrindo skirti švelnesnę bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti.