- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-410-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36171-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo byloje – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 2011 m. spalio 12 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo savo sutuoktinės, mirusios (duomenys neskelbtini), globėjas. Nurodė, jog šis juridinis faktas reikšmingas nustatant pareiškėjo darbo stažą, reikalingą pensijai gauti. Pareiškėjo sutuoktinei nuo 2011 m. spalio 12 d. neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o ligai progresuojant – nuo 2015 m. vasario 4 d. didelių specialiųjų poreikių lygis. Dėl sutuoktinės ligos pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 11 d. buvo priverstas nutraukti darbinę veiklą. Todėl per šį laikotarpį negavo jokių draudžiamųjų pajamų. Pareiškėjas faktiškai rūpinosi savo sutuoktine, tačiau į teismą dėl globos nustatymo sutuoktinei nesikreipė.
2. Suinteresuotas asmuo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius), nesutiko su prašymu. Nurodė, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, nes jis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo paskirtas savo sutuoktinės globėju ar rūpintoju. Todėl fakto konstatavimas neturės reikšmės pareiškėjo senatvės pensijos dydžiui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė ir grąžino pareiškėjui 19 Eur žyminio mokesčio.
4. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu yra draudžiamas nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį. Globėjo ir rūpintojo paskyrimo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK). Veiksnaus fizinio asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą (CK 3.279 straipsnio 2 dalis). Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (CPK 509 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas padarė išvadą, jog valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet tik tie asmenys, kurie įstatymo (CPK) nustatyta tvarka buvo paskirti neįgalaus asmens globėjais ar rūpintojais. Išimčių, kad neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia, nei minėtose CK ir CPK normose nustatyta tvarka, nėra nurodyta. Tokią išvadą patvirtina teismų praktika, suformuota iš esmės esant tokioms pačioms aplinkybėms, į kurią teismas turi atsižvelgti (Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-194-260/2014; Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1750-259/2014).
6. Pareiškėjo sutuoktinė teismo sprendimu nebuvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, o pareiškėjas teismo nutartimi nebuvo paskirtas savo sutuoktinės globėju ar rūpintoju. Teismo atskiroje byloje nustatomas faktas, jog pareiškėjas faktiškai globojo ir slaugė savo sutuoktinę negalėtų būti prilygintas tokios kategorijoms byloms nagrinėti nustatyta tvarka priimtam teismo procesiniam sprendimui dėl pareiškėjo skyrimo sutuoktinės globėju ar rūpintoju, tai yra juridinio fakto nustatymu negali būti keičiama tokių klausimų išsprendimui įstatymų numatyta speciali tvarka. Todėl teismas nutraukė civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas V. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. VSDFV pareiškėjui savo 2018 m. kovo 26 d. rašte nurodė, jog asmuo, slaugantis neįgalų asmenį draudžiamas valstybės lėšomis pagal jo pateiktą prašymą. Kartu su prašymu būtina pateikti teismo sprendimą (nutartį) dėl globos (rūpybos) nustatymo pilnamečiui asmeniui. Kituose VSDFV raštuose pareiškėjui nurodė, jog teismui nustačius, kad jis buvo faktinis savo sutuoktinės globėjas (rūpintojas) ir konstatavus, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas laikomas sutuoktinės globėju, jis galėtų būti apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis kaip asmuo, slaugęs neįgalų asmenį, tais laikotarpiais, kuriais tenkinamos draudimo valstybės lėšomis sąlygos, o atitinkami laikotarpiai būtų įskaityti į jo pensijų ir nedarbo socialinio draudimo stažą. VSDFV Kauno skyrius nagrinėjamoje byloje nepaneigė šių teiginių.
7.2. Pagal CPK 508 straipsnio 1 dalį pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi. Pareiškėjo sutuoktinė nevaldė nei rankų nei kojų (galūnės sąnarių deformuotos skausmingos praktiškai nejudina), todėl vadintina ribotai veiksnia ir teismas šį klausimą gali išspręsti teismo nutartimi. Be to, pagal 509 straipsnio 8 dalį rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi, bet ne bylos nutraukimu.
7.3. Pagal CPK 137 straipsnį teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Todėl teismas turėjo nutartyje nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis, kai paaiškėjo, kad byla nenagrinėtina teisme.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotasis asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (CPK 509 straipsnio 1 dalis). Todėl veiksniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, rūpintojas skiriamas tik teismo nutartimi. Išimčių, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia nei kad pirmiau nurodyta CK ir CPK nustatyta tvarka, nėra numatyta.
8.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi aukščiau minėtais teisės aktais ir pagrįstai sprendė, kad valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet tik tie asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka buvo paskirti neįgalaus asmens globėjais ar rūpintojais, todėl pareiškėjo pareiškimo išsprendimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių.
8.3. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nesivadovauja pareiškėjo atskirajame skunde minimu CPK 508 straipsnio 1 dalyje ir 509 straipsnio 8 dalyje numatytu teisiniu reglamentavimu, nes tai, jog pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 508 straipsnio 1 dalis), o rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 509 straipsnio 8 dalis), nėra teisiškai reikšminga sprendžiant, ar egzistuoja CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta sąsaja tarp prašomo nustatyti fakto ir asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo atskiroje byloje nustatomas faktas, jog pareiškėjas faktiškai globojo ir slaugė savo sutuoktinę, negalėtų būti prilygintas tokios kategorijos byloms nagrinėti nustatyta tvarka priimtam teismo procesiniam sprendimui dėl pareiškėjo skyrimo sutuoktinės globėju ar rūpintoju, tai yra juridinio fakto nustatymu negali būti keičiama tokių klausimų išsprendimui įstatymų numatyta speciali tvarka.
8.4. Pagal CPK nuostatas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas priklauso teismo kompetencijai, tačiau faktų, kurie nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, nenustatinėja nei teismas, nei jokia kita institucija. Faktai, kurie pagal įstatymą nesukelia teisinių padarinių, nenustatomi (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką bylos nutraukimas, kaip nenagrinėtinas teisme, negali būti laikomas konstitucinės teisės kreiptis į teismą ribojimu ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnio pažeidimu. Tai, kad tam tikro fakto negali nustatyti jokia institucija, nepreziumuoja, jog teismas negali nutraukti nenagrinėtinos teisme civilinio proceso tvarka bylos ir privalo tokį pareiškimą tenkinti. Asmenų draudimą pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis reglamentuoja viešosios teisės normos, kurios skirtos ginti ne tik atskiro subjekto teisę, bet ir užtikrinti viešąjį interesą. Imperatyvios nuostatos, numatančios tam tikras kategorijas asmenų, kurie valstybės lėšomis draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, plėtimas pažeistų viešąjį interesą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė bylą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis nuo 2011 m. spalio 12 d. iki (duomenys neskelbtini) globojo savo sutuoktinę, siekia, jog būtų pripažinta, kad šiuo laikotarpiu jis buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis, kaip asmuo, slaugęs neįgalų asmenį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, tai yra šis laikotarpis būtų įskaitytas į jo pensijų ir nedarbo socialinio draudimo stažą. Tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde pareiškėjas remiasi VSDFV 2018 m. rugsėjo mėnesio raštu, kuriame jam buvo išaiškinta, kad teismui nustačius, jog pareiškėjas buvo faktinis savo sutuoktinės globėjas (rūpintojas) ir konstatuotų, kad nurodytu laikotarpiu jis laikomas savo sutuoktinės globėju, jis galėtų būti apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu (el.b., l. 11).
11. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjui, jog įstatymų taikymo ir aiškinimo teisė yra suteikta tik teismams, todėl nei pareiškėjo teismui pateiktame VSDFV rašte, nei VSDFV Kauno skyriaus nurodyta nuomonė teismui nėra privaloma. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, tiek Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
13. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas rėmėsi teismų suformuota praktika, jog valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet tik tie asmenys, kurie CPK nustatyta tvarka buvo paskirti neįgalaus asmens globėjais ar rūpintojais. Išimčių, kad neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia, nei CK ir CPK normose nustatyta tvarka, nėra nurodyta. Todėl teismai pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjas tam tikru laikotarpiu buvo kito asmens faktinis globėjas ar rūpintojas, nustatymo tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į pensijų ir nedarbo socialinį draudimą, nenagrinėja (Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-194-260/2014; Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1750-259/2014, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-602-198/2018). Jokių argumentų, galinčių paneigti jau egzistuojančią suformuotą teismų praktiką, pareiškėjas nepateikė.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.