- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 2S-1750-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03094-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6590-775/2014 pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. nuo 2007-08-07 iki 2011-04-04 imtinai faktiškai slaugė namuose neįgalią motiną B. T., kuriai nuo 2007-08-07 iki 2013-08-05 buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Nurodė, jog pareiškėjos motina, mirusi 2012-03-15, sirgo įvairiomis ligomis, kurios trikdė kasdienę veiklą, neleido savarankiškai savimi pasirūpinti. Nuo 2007-08-07 pareiškėjos motinai B. T. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Nuo šios datos pareiškėja nutraukė savarankišką individualią veiklą, nes dirbti dėl motinos slaugos negalėjo. Apskaičiuojant valstybinį pensijų draudimo stažą pareiškėjai buvo nustatytas 15,4160 m. stažas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu ir 6,8139 m. stažas dirbant savarankiškai. Laikotarpis nuo 2007-08-07 iki 2011-04-05, kai pareiškėja faktiškai slaugė savo neįgalią motiną, į valstybinį pensijų draudimo stažą įskaitytas nebuvo. Todėl pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad šiuo laikotarpiu ji namuose slaugė savo neįgalią motiną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-6590-775/2014 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nustatė, jog 2007-07-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyrius priėmė sprendimą B. T. nustatyti specialiuosius poreikius, nurodyta, jog jai reikalinga nuolatinė slauga (b. l. 21). Nuo 2007-08-07 B. T. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 22), 2010-08-06 slaugos poreikis nustatytas pakartotinai (b. l. 24). Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija B. T. paskirta nuo 2007-08-07 (b. l. 14), nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. imtinai B. T. iš viso išmokėta 43 916 Lt kompensacijos suma (b. l. 15-18). 2011-04-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi B. T. buvo nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskirta pareiškėja (b. l. 12-13). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina B. T. mirė (b. l. 26). Pareiškėjos R. S. deklaruota gyvenamoji vieta, kaip ir jos motinos B. T. (b. l. 9), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pareiškėjai 2013-09-05 išduotas neįgaliojo pažymėjimas, nustatytas 50 proc. darbingumas (b. l. 25). 2014-01-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išduota pažyma patvirtina, jog į pareiškėjos valstybinį pensijų draudimo stažą yra įskaičiuotas laikotarpis nuo 2011-04-05 iki 2012-03-15, kai ji slaugė savo neįgalią mamą (b. l. 10). Bendras pareiškėjos įgytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas senatvės pensijai sudaro 22,2299 m. (b. l. 11). Teismas nurodė, kad pareiškėja teisinių pasekmių atsiradimą nustačius juridinę reikšmę turintį faktą siejo su Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo minėtą įstatymo normą aiškinti plečiamai, nes jame numatyta, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos motina jos nurodomu laikotarpiu teismo nebuvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, o pareiškėja atitinkamai teismo nutartimi, t. y. nustatyta tvarka nebuvo paskirta savo motinos globėja ar rūpintoja, todėl teismas sprendė, kad teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė savo motiną, nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Kadangi teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės ir nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl teismas bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Apeliantė nurodo, kad vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 12 p. ir 8 str. 6 d., vienam iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvui (įtėviui) arba asmeniui, nustatyta tvarka paskirtam šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugančiam namuose nurodytą neįgalų asmenį yra skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, prilyginamas įgytam dirbant savarankiškai. Dėl šių priežasčių apeliantė ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 2007-08-07 iki 2011-04-04 imtinai faktiškai slaugė namuose neįgaliąją motiną B. T., kuriai nuo 2007-08-07 iki 2013-08-05 buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad nėra jokio pagrindo įstatymo normas, reglamentuojančias globėjo ar rūpintojo paskyrimą, aiškinti plečiamai, nes tuose teisės aktuose numatyta, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju. Nurodo, kad esant tam tikroms situacijoms, teismai aiškina plečiamai teisės normas, kai formalus jų aiškinimas aiškiai būtų neteisingas, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo principams. Šiuo atveju ji faktiškai, bet ne juridiškai, slaugydama neįgalią motiną, kuriai buvo reikalinga visiška slauga, prarado galimybę dirbti, užsitarnauti atitinkamą stažą senatvės pensijai apskaičiuoti, o valstybė iš tokios situacijos gavo naudos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad neneigia galimybės tam tikras teisės aktų nuostatas aiškinti plečiamai, tačiau toks aiškinimas turi atskleisti tikrąją teisės normos reikšmę, bet negali keisti teisės normos turinio. Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiamų asmenų rato plėtimas prieštarautų įstatymo leidėjo valiai, nes Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostata yra aiški, šios normos tekstas nėra dviprasmiškas ir nesukuria teisės spragos ar kolizijos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su teismo pozicija, kad nėra jokio pagrindo įstatymo normos, reglamentuojančios globėjo ar rūpintojo paskyrimą aiškinti plečiamai, nes LR valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju. Nurodytoje teisės normoje imperatyviai nustatyta, kad tokios garantijos galioja tik asmenims, nustatyta tvarka paskirtiems globėjams ar rūpintojais. Globėjo ar rūpintojo skyrimą reglamentuoja LR CK 3.242 straipsnio 1 dalis, numatanti vienintelį būdą asmenį paskirti rūpintoju/globėju – teismo sprendimu, dėl to apeliantės motyvai dėl faktinės rūpybos nustatymo teisinių pasekmių yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, konstatavęs, jog pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
Pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą prašydama valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis nustatymo, mokėjimo ir skyrimo tikslu, remiantis Lietuvos respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 2007-08-07 iki 2011-04-04 imtinai faktiškai slaugė namuose neįgalią motiną B. T..
Byloje nustatyta, kad 2007-07-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyrius priėmė sprendimą B. T. nustatyti specialiuosius poreikius, nurodyta, jog jai reikalinga nuolatinė slauga (b. l. 21). Nuo 2007-08-07 B. T. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 22), 2010-08-06 slaugos poreikis nustatytas pakartotinai (b. l. 24). Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija B. T. paskirta nuo 2007-08-07 (b. l. 14), nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. imtinai B. T. iš viso išmokėta 43 916 Lt kompensacijos suma (b. l. 15-18). Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-05 nutartimi B. T. buvo nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskirta pareiškėja (b. l. 12-13). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina B. T. mirė (b. l. 26). 2014-01-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išduota pažyma patvirtina, jog į pareiškėjos valstybinį pensijų draudimo stažą yra įskaičiuotas laikotarpis nuo 2011-04-05 iki 2012-03-15, kai ji slaugė savo neįgalią mamą (b. l. 10).
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
Pareiškėja teisinių pasekmių atsiradimą nustačius juridinę reikšmę turintį faktą siejo su Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nėra jokio pagrindo minėtą įstatymo normą aiškinti plečiamai, nes joje imperatyviai nustatyta, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju. CK trečiosios knygos VII dalies ir CPK XXX skyriaus normų teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog globėju ar rūpintoju asmuo gali būti paskirtas tik teismo sprendimu. Išimčių, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia, nei kad minėtose CK ir CPK normose nustatyta tvarka, nėra nurodyta. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja jos nurodomu laikotarpiu 2007-08-07 iki 2011-04-04 teismo sprendimu nebuvo nustatyta tvarka paskirta savo motinos globėja ar rūpintoja. Dėl nurodytos priežasties nepagrįsti apeliantės motyvai dėl faktinės rūpybos nustatymo teisinių pasekmių, kadangi, tai bus tik faktinės situacijos konstatavimas, kuris negali būti prilyginamas teismo procesiniam dokumentui paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, ir, atitinkamai, nebus pagrindu pagal LR valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktą pripažinti apeliantę nurodytu laikotarpiu valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiamu asmeniu. Kadangi teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės ir nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikintina atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.