- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-371-290/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Advokatai
- Aivaras Alimas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant D. K. atsakomybei pagal laidavimą su 700 Eur užstatu, ir baudžiamoji byla R. K. atžvilgiu nutraukta. Laidavimo terminas nustatytas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, R. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimi, R. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškoti iš R. K. automobilio „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 1 588 Eur (tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. pripažintas padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 8 d., apie 1.30 val. Kaune, K. Donelaičio g. 27 namo, „Park Inn by Radisson“ viešbučio, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, tuo kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija (mažiausia koncentracija – 2,52 promilės etilo alkoholio), susidūrė su stovėjusiu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, ir nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas pagal laidavimą su užstatu.
Šalies argumentai
2. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas advokatas Aivaras Alimas apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti: atleisi R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato; netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių – konfiskuotino turto vertę atitinkančios 1 588 Eur pinigų sumos išieškojimo, 500 Eur įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienų) metų.
2.1. Skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas laiduotojai D. K. 700 Eur užstatą, neatsižvelgė į tai, kad ji yra pensinio amžiaus, kad senatvės pensija, kurią sudaro tik 330 Eur, yra vienintelės per mėnesį gaunamos pajamos, todėl nustatytas užstatas laiduotojai yra nepakeliama našta. R. K. ir laiduotojos D. K. ryšys yra labai artimas, jis dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, todėl prašo taikyti laidavimą be užstato.
2.2. Skunde taip pat nurodo, kad transporto priemonės vertės pinigais konfiskavimo taikymas yra akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu, R. K. nurodė, jog nustatyta transporto priemonės vertė neatitinka realaus automobilio stovio pinigų sumos, kuri būtų gauta pardavus transporto priemonę. Nėra pagrindo pripažinti, kad atleidžiant R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, draudimas naudotis specialia teise, panaikinus kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, neatitiktų valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
2.3. Apeliantas teigia, kad specialiosios nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos tikslas – užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo įstatymą. Šiuo atveju, R. K. padarė nesunkų, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą, todėl jau vien tai yra nesuderinama su paties fondo tikslais. Apelianto manymu, baudžiamojo poveikio priemonė – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas, turi būti taikomas asmenims, padariusiems tik smurtinio pobūdžio nusikaltimą.
2.4. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nenustatė R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis neteistas, neįrašytas į narkologo įskaitą. Nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (pvz., minimalų) terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė būtų veiksminga ir proporcinga ir visiškai padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokuroras Osvaldas Stadalius prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, prašoma sumažinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat, taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, prašoma neskirti užstato, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.
6. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Tačiau, sprendžiant šį klausimą, taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei ją padariusio asmens savybes. Užstato dydžio ribų baudžiamasis įstatymas nenurodo, todėl teismas pats nustato konkretų užstato dydį. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. K. vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio, turi dvi galiojančias nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus – greičio viršijimą, ir paskyrė laidavimą su 700 Eur užstatu, kuris, aukštesniojo teismo nuomone, nėra akivaizdžiai per didelis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja D. K. nurodė, jog jei reikėtų, laiduodama sumokėtų užstatą.
7. Skunde apeliantas prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių – konfiskuotino turto vertę atitinkančios 1 588 Eur pinigų sumos išieškojimo, 500 Eur įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienų) metų.
8. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ir t. t. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
9. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones), tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).
10. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jo trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones dvejiems metams, ir prašoma taikyti minimalų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Paskiriant tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonę buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios R. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jos kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (2,52 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), dėl to jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), bet pagal BK nuostatas. Už analogišką, tik mažesnio masto pažeidimą – transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai (ANK 422 straipsnis), be nuobaudos taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, R. K., kuriam už jo veiksmus kyla baudžiamoji atsakomybė, skirtos analogiškos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė (2 metai) nėra per griežta ir individualizuota tinkamai. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. K. pripažino visiškai, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga uždrausti R. K. naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Pagrindo dviejų metų šios teisės atėmimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą nėra. Aukštesniojo teismo nuomone, prieš pažeisdamas Kelių eismo taisykles, teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats R. K., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusikaltimo, riziką.
12. BK 71 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apelianto manymu, ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti taikoma asmenims, padariusiems tik smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas neišskiria nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Apygardos teismas konstatuoja, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas padės pasiekti jai keliamus tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kt.
13. BK 72 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
14. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilis „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. Ž. (b. l. 20). Taigi, nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko pagrįstai nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal VšĮ ,,Emprekis“ pateiktus duomenis, yra 1 588 Eur (b. l. 24). Apeliantas nurodo, kad nustatyta transporto priemonės vertė neatitinka realaus automobilio stovio pinigų sumos, kuri būtų gauta pardavus transporto priemonę. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamuoju atveju buvo pagrįstai vadovautasi byloje esančiais VšĮ ,,Emprekis“ pateiktais duomenimis apie automobilio vertę, o duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie mažesnę faktinę automobilio „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, byloje pateikta nebuvo.
15. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y., pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas R. K. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės individualizuotos teisingai.
16. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti, apeliacinio skundo motyvais, įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą atmesti.