- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-02
- Bylos Nr.
- e2YT-25528-808/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19570-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Insigma“
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Insigma“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, BUAB „Satra“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Insigma“ pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2019 m. birželio 11 d. patvarkymą Nr. S-19-8-16968 dėl arešto taikymo ir panaikinti 2019 m. birželio 11 d. Turto arešto aktą Nr. S-19-8-16962. Nurodo, kad antstolis priėmė patvarkymą, kurio pagrindu buvo areštuotas pareiškėjos turtas bei lėšos nesuėjus raginimo įvykdyti teismo sprendimą terminui. Papildomai nurodė, kad skundžiamame patvarkyme antstolis jokių argumentų ar duomenų, kurie leistų spręsti, jos pareiškėja ketina paslėpti jai priklausantį turtą ar jį slepia, nėra pateikta. Patvarkymas nėra motyvuotas, todėl pareiškėja daro išvadą, kad jis yra neteisėtas. Panaikinus patvarkymą, turi būti panaikintas ir Turto arešto aktas, kurio pagrindu areštuotas pareiškėjos turtas. Pažymi, kad areštuotas antstolio turtas ženkliai viršija skolos sumą.
Antstolis Irmantas Gaidelis 2019-06-28 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad įvertinęs teismo sprendimo įvykdymo riziką, o būtent, antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, todėl skolininkui buvo žinoma apie pareigą vykdyti sprendimą, tačiau skolininkas skolos nesumokėjo, pagal pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą skola siekė apie 50.000 Eur ir ji kiekvieną dieną vis didėjo dėl priteistų palūkanų bei skolininko mokumas nebuvo aiškus. Pažymi, kad taikomas skolininko turto areštas neapriboja skolininko galimybės bendradarbiauti su antstoliu, teikti prašymus, kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo, atsiskaityti su išieškotoju, susitarti su juo ir pan. Galimybė iš areštuose sąskaitose esančių piniginių lėšų atsiskaityti su išieškotoju, dėl ko atsirastų pagrindas panaikinti taikytus apribojimus, yra nurodyta ir turto arešto akte, tačiau skolininkas savo pareigos nevykdo, o tai leidžia daryti išvadą, kad skolininkas arba vengia savo pareigų išieškotojui, arba neturi tam lėšų. Atkreipia dėmesį, kad turto vertės nustatymo procedūra nebuvo baigta. Areštuojant turtą per raginimo terminą, įvertinus areštuojamo turto specifiškumą, jo vertė nebuvo nustatyta, o buvo nurodyta, jog turto vertė bus nustatyta CPK 681 straipsnio tvarka.
Suinteresuotas asmuo BUAB „Satra“ per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0008/19/00933 matyti, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo 2019-06-10 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą. Vykdant išduotą vykdomąjį dokumentą priimti procesiniai dokumentai, o būtent, 2019-06-10 patvarkymas Nr. S-19-8-16830 priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2019-06-11 raginimas Nr. S-19-8-16959 raginimas įvykdyti sprendimą, 2019-06-11 Nr. S-19-8-16960 vykdymo išlaidų apskaičiavimas, 2019-06-11 patvarkymas Nr. S-19-8-16968 dėl turto arešto per raginimo terminą, 2019-06-11 turto arešto aktas Nr. S-19-8-16962 bei 2019-06-11 patvarkymas Nr. S-19-8-16958 pateikti informaciją apie turimą turtą. Procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkės buveinės adresu (duomenys neskelbtini) bei įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu (E. J., (duomenys neskelbtini)).
CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis). CPK 658 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Arešto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti.
Pažymėtina, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimą gavimo (CPK 657, 658 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis, nepasibaigus 10 dienų terminui įvykdyti sprendimą, tai yra, 2019-06-11 areštavo skolininko turtą. Kaip minėta, antstolio veiksmai, sprendžiant dėl turto arešto, nevaržomi informacijos apie raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimą gavimo, todėl antstolis, priėmęs patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir sprendimą dėl raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo, jo veiksmai – nesuėjus terminui įvykdyti teismo sprendimą areštuoti skolininko turtą – negali būti traktuojami kaip skolininko teisių pažeidimas, todėl darytina išvada, kad antstolis nagrinėjamu atveju CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, kadangi nagrinėjamu atveju antstolis atsižvelgė į skolos dydį ir šia teise pasinaudojo manydamas, kad yra pavojus, jog teismo sprendimas gali būtų neįvykdytas, nes nėra aiški skolininko turtinė padėtis.
Kaip matyti iš 2019-06-11 turto arešto akto, antstolis nenurodė areštuojamų daiktų vertės, o nurodė, kad turto vertė bus nustatyta CPK 681 straipsnio tvarka. Nors pareiškėjas ir tvirtina, kad areštuotų daiktų vertė daug didesnė ir pateikė VšĮ „Emprekis“pažymas, tačiau teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad antstolis areštavo daugiau turto nei reikia skoloms ir vykdymo išlaidoms sumokėti, tai yra, nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi iš pareiškėjo pateiktų pažymų neatsispindi konkrečios tvarnsporto priemonės rinkos vertė, o atsispindi tik tos pačios rūšies automobilių grupei taikoma bendra vidutinė kaina. Todėl spręsti, kokia yra reali nurodyto turto vertė, neapžiūrėjus transporto priemonių, iš esmės neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis VšĮ „Emprekis“ pažymomis.
Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, nes antstolio veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513, 594 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo UAB „Insigma“ skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.