Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei O. S. dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį ir jo reikalavimus, prašė pilnai jį tenkinti.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad šiuo metu ji negali prižiūrėti ir auginti dukters. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atstovaujamosios poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė O. S. yra nepilnametės K. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina, tėvystė mergaitei nenustatyta (e.b. II tomas, l. 6). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-2974 K. S. buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinais globėjais paskirta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras (e. b. II tomas, l. 53). Laikinos globos metu atsakovė dukrą lankė nereguliariai, išlaikymo dukrai neteikė (e. b. II tomas, l. 55); O. S. yra bedarbė (e. b. II tomas, b. l. 56-57); Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis ne kartą bausta administracine ir baudžiamąja tvarka už įvairius pažeidimus: vagystes, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (e. b. II tomas, l. 67-69), važiavimą viešuoju transportu be bilieto (e. b. II tomas, l. 73-95). Atsakovei O. S. diagnozuoti psichikos sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (e. b. II tomas, l. 71). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 30-1069/18(2.1.18-TD2) K. S. globėjais paskirti fiziniai asmenys.

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą, siekdamas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnametės K. S. atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas tokiems tėvams taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus (2014 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 60092/12 Z. J. v. Lietuva; 2012 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 4547/10 Y. C. v. Jungtinė Karalystė), todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų, teismo posėdžio metu duotų atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė neturi socialinių įgūdžių auginti savo nepilnametį vaiką, nesirūpina vaiko auklėjimu, neišlaiko bei šiuo metu neturi galimybės auklėti ir rūpintis vaiku.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu sutiko ieškiniu.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad atsakovė nesiekė pakeisti situacijos, todėl teismas sprendžia, kad atsakovei sutinkant su ieškiniu, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnametės dukters K. S. atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo, nesudaro nepilnametei dukrai tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų. Taip pat teismui nėra pagrindo manyti, jog aplinkybės gali pasikeisti ir atsakovė norės, galės bei sugebės tinkamai rūpintis vaiku. Todėl atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vaiko interesus, siekdamas sudaryti jam galimybę augti šeimose, saugioje aplinkoje, teismas tenkina ieškinį ir sprendžia, kad būtina neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečio vaiko K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri šiuo metu yra 380 Eurų per mėnesį) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė niekur nedirba (b. l. 79), nekilnojamojo turto neturi (b. l. 81). Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, įvertinęs, kad duomenų apie atsakovės ribotą darbingumą byloje nėra, atsižvelgdamas į vaiko amžių (6 metai), sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo K. S. išlaikymui po 150 Eur kas mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis yra būtina suma vaiko poreikiams patenkinti ir proporcinga atsakovės turtinei padėčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu ir nuo šio orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta tik nustačius esmines aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2353-619/2016).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės O. S. valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, taip pat 54 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 5,12 Eur, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo teisme dienos 2018 m. vasario 7 d. iki jos pilnametystės.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos įsiteisėjimo, K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 30-1269 paskirtais laikinaisiais globėjais.

Priteisti iš atsakovės O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 129,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,12 Eur (penkis eurus dvylika euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.