Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. A. ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Neringai Čėsnaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. liepos 27 d. įmonėje dirbo vairuotoju A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau apie jo įdarbinimą buvo nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tuo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 27 d. sudarė rašytinę darbo sutartį su darbuotoju A. L., tuo pagrindu A. L. 2020 m. birželio 16 d. pradėjo dirbti įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2020 m. birželio 16 d. A. L. realiai ir atlygintinai atliko darbo funkcijas darbdavio naudai. Minėta, kad įstatymas numato pareigą darbdaviui ne tik sudaryti su nauju darbuotoju rašytinę darbo sutartį, bet ir informuoti apie jo įdarbinimą VSDFV teritorinį skyrių mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Byloje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo A. L. priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai buvo pranešta tik 2020 m. liepos 27 d., nors A. L. darbo pradžia, kaip minėta, buvo 2020 m. birželio 16 d., taigi, darbdavys nevykdė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikia ir yra vienasmenis jos atstovas bendrovės vadovė A. A. (b. l. 15–17), taigi, jai tenka pareiga įgyvendinti darbdavio teises ir pareigas darbuotojui (Darbo kodekso 21 straipsnio 5 dalis). A. A. paaiškinimai, kad pranešti apie A. L. įdarbinimą Sodrai privalėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė D. K., neturi teisinės reikšmės. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek ir neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. N575-3284/2011). Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis byloje Nr. AN2-326-485/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo dėl nelegalaus darbo teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai šiam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus. Kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. AN2-478-574/2019). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. A. buvo pavedusi kitam asmeniui spręsti darbuotojų priėmimo į darbą klausimus. A. A., būdama įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga, nes nevykdė darbdavio pareigos įsitikinti, kad yra nustatyta tvarka pranešta VSDFV apie darbuotojo A. L. priėmimą į darbą. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. A. A. nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Šios nuostatos A. A., kaip įmonės vadovei, neabejotinai buvo žinomos, tačiau jų nebuvo laikytasi.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad A. L. dirbo nelegalų darbą, todėl darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. A., kuri privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, ir užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, kuris pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas nuobaudos parinkimo klausimą, įvertina padaryto nusižengimo pobūdį, trukmę – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vieno asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, bet nelegalus darbas truko gana ilgą laiką, t. y. daugiau nei mėnesį, Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad A. A. su nusižengimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. A. padarytas nusižengimas nebuvo tyčinis, iš anksto suplanuotas. Taigi, šiuo atveju nenustatyta A. A. tyčia piktybiškai nuslėpti mokesčius, sąmoningai išvengti iš darbo sutarties kylančių pareigų darbuotojui. Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, tai, kad A. A. anksčiau nebuvo bausta už analogiško pobūdžio nusižengimus, sprendžia, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje nustatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

A. A. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.