Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-795-227/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-1000/2016 pagal ieškovo A. K. M. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei G. M. ir atsakovės G. M. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas A. K. M. ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės kartu su atsakove esančios nuosavybės jo valdomą ½, o tiksliau 45,64 m² gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, atsakovei paliekant 56,16 m² gyvenamojo namo dalį, pagal teismui pateiktą statinio planą (b. l. 11). Ieškovas nurodė, kad kartu su atsakove jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – statiniai, įregistruoti VĮ „Registrų centras“ registro įrašo Nr. 35/101075. Teismo prašė atidalyti gyvenamojo namo dalis ir jam paskirti plane pažymėtas patalpas Nr. 1-2, 1-5, 1-6, 1-7 ir 1-8, o atsakovei- patalpas Nr. 1-1, 1-3, 1-4, 1-9 bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė nesutiko atsidalinti turto. Atsakovė G. M. priešieškiniu prašė nustatyti minėto gyvenamojo namo patalpomis naudojimosi tvarką pagal 2015 m. spalio 14 d. UAB korporacijos „Matininkai“ atliktą nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų bylos projektą bei 2015 m. spalio 20 d. dalių paskaičiavimo projektą. Nustatyti, kad ieškovas naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis plane pažymėtomis Nr. 1-6, 1-7, 1-5, 1-8, 484/1000 dalių patalpos Nr. 1-4 bei ½ pastogės patalpos, plane pažymėtos 1-9; atsakovė naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis plane pažymėtomis Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 516/1000 dalių patalpos 1-4 bei ½ dalimi pastogės patalpos, plane pažymėtos 1-9, taip pat priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškiniu nurodė, kad šalims be gyvenamojo namo priklauso ir kiti pastatai: pastatas -kiemo rūsys, du pastatai- ūkiniai pastatai, pastatas-pirtis, kiti statiniai (inžineriniai) –kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys). Ieškovas pateikė tik gyvenamojo namo pirmojo aukšto planą, tačiau nenurodė, kaip bus sprendžiami klausimai dėl įėjimo į kiekvienam iš bendraturčių į paskirtas patalpas, patalpų apšildymo, elektros apskaitos prietaisų naudojimo, taip pat kaip bus atliekama rekonstrukcija atskiriant patalpas ir suformuojant du nekilnojamuosius daiktus. Ieškovas prašo jam priskirti geresnę gyvenamojo namo dalį, kadangi ji yra pietų pusėje, toje dalyje stovi malkinis pečius, įrengtas elektros apskaitos prietaisas, taip pat yra laiptai į antrą aukštą, kurio pateiktame plane nenurodo. Atsakovė nesutinka su ieškovo siūloma atidalijimo tvarka ir būdu, nurodo, kad tokiu atveju turėtų būti atidalijamas visas pastatas – gyvenamasis namas, įskaitant ir pastogės (antrojo aukšto) patalpas, taip pat ir kiti ūkiniai pastatai, žemės sklypas, turėtų būti sudaryti du atskiri nekilnojamieji daiktai. Gyvenamojo namo patalpos turėtų būti izoliuotos, taip pat atskirose dalyse įrengti elektros apskaitos prietaisai, krosnys, kad abiem savininkams tektų gyvenamojo namo dalys pietinėje ir šiaurinėje pusėje. Teigia, kad pagal ieškovo siūlomą tvarką nebus sukurti atskiri nuosavybės objektai, todėl tikslinga nustatyti naudojimo gyvenamuoju namu tvarką, pagal kurią kiekvienai iš šalių tektų po 50,90 kv.m. patalpų, bendraturčiai naudotųsi tomis patalpomis, kurios yra visiškai atskirtos, pietinėje gyvenamojo namo pusėje, gali būti šildomos, turi atskirus įėjimus, paliekant šalims bendrai naudotis seklyčia, kuri nešildoma ir yra šiaurinėje pusėje, bei pastogės patalpa.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino ir nustatė naudojimosi tvarką pastatu – gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB korporacijos „Matininkai“ 2015 m. spalio 14 d. parengtą nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų bylos projektą bei 2015 m. spalio 20 d. parengtą dalių paskaičiavimo projektą, nustatant, kad ieškovas A. K. M. naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis plane pažymėtomis Nr. 1-6, 1-7, 1-5, 1-8, 484/1000 dalių patalpos Nr. 1-4 bei ½ pastogės patalpos, plane pažymėtos 1-9; atsakovė naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis plane pažymėtomis Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 516/1000 dalių patalpos 1-4 bei ½ dalimi pastogės patalpos, plane pažymėtos 1-9. Priteisė iš ieškovo 281 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai bei 22,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nustatė, kad šalys lygiomis dalimis yra pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai (b. l. 7-10). Šalims taip pat priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertino, kad be gyvenamojo namo yra ir kitų teisiškai įregistruotų ūkio statinių, taip pat to paties gyvenamojo namo pastogės patalpos, kurie šalims priklauso lygiomis dalimis po ½, bei sprendė, kad patenkinus ieškovo prašymą, šalių bendroji dalinė nuosavybė nebūtų nutraukta, liktų nepadalintas žemės sklypas (kuris nėra kadastriškai pamatuotas ir įregistruotas viešajame registre), ūkiniai pastatai, taip pat gyvenamojo namo antras aukštas – pastogės patalpos. Vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei sprendė, kad bendraturtis turi teisę atsidalyti visą jam priklausančio turto dalį, o ne turto dalies dalį. Įvertino, kad atsakovė, pateikdama gyvenamojo namo naudojimo tvarkos variantą, kelia viso bendraturčiams priklausančio gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos klausimą ir pateikia dalių paskaičiavimo projektą (b. l. 38), tuo tarpu ieškovas ieškinyje sprendžia tik gyvenamojo namo pirmo aukšto atidalijimo klausimą, kuriuo visapusiškai negali būti išspręstas viso gyvenamojo namo atidalijimas (b. l. 2). Pažymėjo, kad ieškovo atidalijimo variantas yra gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymas, kuris nustato naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir negali būti laikomas gyvenamojo namo pertvarkymo planu (b. l. 2). Iš jo namo patalpų atidalijimo projekto matyti, jog pirmojo aukšto plotas sudaro bendrą 101,79 kv. m. plotą; ieškovui priskirtinas patalpų plotas sudaro 45,64 kv. m., o atsakovei priskirtinas patalpų plotas sudaro 56,15 kv. m., atidalijimo planas parengtas 2013 m., jame nėra pažymėta, kur įrengtas elektros įvadas, šildymo sistema, nenurodyta, kokiu būdu bus atliekama rekonstrukcija patalpas atskiriant ir suformuojant du atskirus nekilnojamuosius daiktus, kaip bus išspręstas elektros apskaitos prietaisų naudojimo klausimas kiekvienam iš savininkų, patalpų apšildymo klausimas, nepateikti techniniai atidalijimo sprendimai (techninės sąlygos), planas neatitinka atsakovės pateiktos 2015-10-14 UAB korporacijos „Matininkai“ parengtos nekilnojamojo turto objekto (ginčo pastato) kadastro duomenų bylos duomenų. Pažymėjo, kad ieškovas ir jo atstovas nesutiko su teismo pasiūlymu pateikti naujai parengtą kadastro duomenų bylą ir atidalijimo projektą. Teigė, kad teismui pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo planas yra tinkamas ir teisingas, kitokio projekto pateikti nėra būtinybės; šalys atmetė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, vienai iš šalių paliekant natūra visą gyvenamąjį namą, o kitai šaliai iš priešingos šalies išmokant kompensaciją už nekilnojamąjį turtą. Konstatavo, kad neišsprendus viso gyvenamojo namo padalijimo klausimo, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčių tam tikros dalies padalijimo ir nėra įmanomas turto padalijimas pagal ieškinį. Teismas atsakovės pasiūlytą naudojimosi namu tvarką, su kuria nesutiko ieškovas, vertino kaip priimtiniausią, kuomet atidalijimo tvarka šiuo metu nėra galima, nes nepasiūlyta viso bendrosios dalinės nuosavybės turto atidalijimo tvarka ir būdai. Iš ieškovo, atsakovės atstovės, liudytojų parodymų nustatė, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos šalys gyvenamuoju namu naudojosi bendrai, jokia naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta ir įregistruota. Pažymėjo, kad iš dalių paskaičiavimo projekto nustatyta, jog bendras gyvenamojo namo plotas yra 101,80 kv. m., kurio po 50,90 kv. m. tenka kiekvienam iš bendraturčių, šalims skiriamos naudotis patalpos yra visiškai atskirtos, turi atskirus įėjimus, yra pietinėje gyvenamojo namo pusėje, bendrai šalims paskirta naudotis patalpa (1-4, seklyčia), yra šiaurinėje gyvenamojo namo pusėje, be to, ji nėra šildoma, šalys nurodė nesant kliūčių kiekvienam įsirengti elektros apskaitos prietaisą jiems paskirtoje naudotis patalpoje, taip pat šildymo pečių. Todėl priešieškinį tenkino, iš ieškovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. M. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) priėmė neteisėtą sprendimą, kuris prieštarauja faktinėms aplinkybėms, materialinėms ir procesinėms teisės normoms, teismų praktikai.Teigia, kad klaidinga išvada, jog atidalinus gyvenamąjį namą liks nepadalintas neįregistruotas viešajame registre žemės sklypas, palėpė virš namo, kadangi neregistruotas turtas neturėtų būti dalinamas. Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas turėjo teisę tik pasisakyti dėl atidalijimo būdo, galimai pakoreguodamas šalių reikalavimus, o ne atmesti ieškinį Nepagrįstas motyvas, kad reikia vadovautis korporacijos „Matininkai“ parengta kadastro duomenų byla, o ne ieškovo atidalijimo planu, parengtu UAB „Architektūra ir inžineriniai projektai“. Elektros apskaitos ar patalpų apšildymo klausimai buvo išspręsti teismo posėdyje pasiūlius atsakovei taikos sutarties projektą. Elektros įtaisai priklauso ieškovui. Atsakovės netenkino atidalijimo būdas, o ne pats atidalijimas, todėl reikalavimą reikėjo spręsti pagal pateiktus įrodymus. Atsakovė G. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistu.Nurodo, kad ieškovas formulavo savo reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kiekvienam bendraturčių konkrečias ieškinio reikalavime nurodytas patalpas, tačiau iš pateikto plano ir paties ieškinio reikalavimo akivaizdu, kad reikalavimas yra formuluojamas netinkamai, kadangi iš esmės yra prašoma nustatyti naudojimosi tvarką tik gyvenamojo namo pirmu aukštu .Nenurodyta, kaip atidalijus bendraturčių dalis bus sprendžiamas įėjimo kiekvienam bendraturčių į savo patalpas klausimas, kaip bus atliekama rekonstrukcija patalpas atskiriant ir suformuojant du atskirus nekilnojamuosius daiktus, kaip bus išspręstas elektros apskaitos prietaisų naudojimo klausimas kiekvienam iš savininkų, patalpų apšildymo klausimas ir panašiai. Atidalijus patalpas siūlomu būdu bendroji dalinė nuosavybė nesibaigtų. Ieškovo pateikta schema yra atlikta iš gyvenamojo namo senos kadastro duomenų bylos, ieškinio reikalavimo pateikimo dienai neatitikusios gyvenamojo namo faktinės situacijos, kadangi nebuvo perskaičiuotas gyvenamojo namo bendras plotas, nurodytos patalpos neatitiko faktinės situacijos, nenurodytos palėpės patalpos ir pan. Tai patvirtino liudytoju apklaustas ieškovo sūnus D. M., kuris ir atliko teismui pateiktą planą. Todėl teismas ir negalėjo vadovautis ieškovo pateiktu planu nagrinėjant gyvenamojo namo atidalijimo klausimą.Nesutinka, kad šalys susitarė dėl elektros apskaitos ir šildymo prietaisų naudojimosi, kadangi buvo tariamasi dėl taikos sutarties, kuri nebuvo sudaryta ir tarp šalių patvirtinta. Ieškovas pateikė teismui netinkamą patalpų atidalijimo projektą, kuriuo nėra visiškai išspręstas elektros apskaitos prietaisų ir šildymo prietaisų įrengimo klausimas ir dėl to bendroji dalinė nuosavybė nesibaigtų. Faktas, jog elektros apskaitos prietaisas yra įregistruotas ieškovo vardu, teisiškai nėra reikšminga, kadangi abu savininkai tiek elektros apskaitos, tiek šildymo prietaisais naudojasi bendrai ir už išnaudotą elektros energiją moka pusiau.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo A. K. M. apeliacinis skundas netenkintinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, jį patikslinant (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, jog šalys lygiomis dalimis yra pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai (b. l. 7-10). Šalims taip pat priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, savo reikalavimą suformulavo kaip prašymą atidalinti iš bendrosios dalinės kartu su atsakove esančios nuosavybės jo valdomą ½, o tiksliau 45,64 m² pirmojo aukšto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, atsakovei paliekant 56,16 m² gyvenamojo namo dalį, pagal teismui pateiktą statinio planą. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas jo dalies iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.). Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktą, vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais. Kompensavimo mechanizmas didina absoliutaus atidalijimo galimybę (CK 4.80 str. 2 d). Taigi tam tikrais atvejais, siekiant sumažinti savininko teisių įgyvendinimo ribojimus, kai visiškas atidalijimas neįmanomas dėl teisinių, techninių ar kitokio pobūdžio priežasčių, galimas ne viso turto, o jo dalies atidalijimas.Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-441-378/2015). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. ir kt. v. I. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-620-313/2015).Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką pagal jos pateiktą projektą. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu jo ieškinio netenkinti, argumentų dėl priešieškinio patenkinimo nepateikia. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą (dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo) turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 str.1 d., 4.81 str. 1 d.). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.) taip pat reikalauja, parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomi naudojimosi patalpomis variantai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos: a) teisėtumo kriterijus, - prašoma nustatyti naudojimosi tvarka turi būti teisėta, t.y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito ir pan., be to, teismo pareiga yra siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijų.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovė, pateikdama naudojimosi gyvenamuoju namu projektą, kelia viso bendraturčiams priklausančio gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos klausimą ir pateikia dalių paskaičiavimo projektą (b. l. 38), tuo tarpu ieškovas ieškinyje sprendžia tik gyvenamojo namo pirmo aukšto atidalijimo klausimą, kuriuo visapusiškai negali būti išspręstas viso gyvenamojo namo atidalijimas. Apeliantas nurodo, kad esant viešajame registre neįregistruoto turto (žemės sklypo, palėpės) šis turtas neturėtų būti dalijamas ir tai neturėtų būti kliūtimi sprendžiant dėl turto atidalijimo pagal ieškovo pateiktą siūlymą. Pažymėtina, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą, be to, pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį bendraturtis turi teisę atsidalyti visą jam priklausančią dalį, o ne jos dalies dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2008 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. ir kt. v. I. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-620-313/2015).Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą formulavo siekiu atidalinti jo dalį natūra, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus ir pateikė atidalijimo variantą. Toks pasiūlymas teisėjų kolegijos nuomone vertintinas kaip pasiūlymas dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad pateiktas ieškovo projektas negali būti laikomas gyvenamojo namo pertvarkymo planu (b. l. 2), nes iš jo matyti, jog pirmojo aukšto plotas sudaro bendrą 101,79 kv. m. plotą, kurio 45,64 kv.m prašo ieškovas skirti jam, o atsakovei likusią dalį- 56,15 kv. m., atidalijimo planas parengtas 2013 m., jame nėra pažymėta, kur įrengtas elektros įvadas, šildymo sistema, nenurodyta, kokiu būdu bus atliekama rekonstrukcija patalpas atskiriant ir suformuojant du atskirus nekilnojamuosius daiktus, kaip bus išspręstas elektros apskaitos prietaisų naudojimo klausimas kiekvienam iš savininkų, patalpų apšildymo klausimas, nepateikti techniniai atidalijimo sprendimai (techninės sąlygos), planas neatitinka atsakovės pateiktos 2015-10-14 UAB korporacijos „Matininkai“ parengtos nekilnojamojo turto objekto (ginčo pastato) kadastro duomenų bylos duomenų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamajame name yra palėpė. Nors ši patalpa ir nėra teisiškai įregistruota, palėpės egzistavimo realybėje neginčija ir apeliantas. Todėl turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl jos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ir jo atstovas, teismui pasiūlius, nesutiko pateikti naujai parengtos kadastro duomenų bylos bei atidalijimo projekto, nurodydamas, kad teismui pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo planas yra tinkamas ir teisingas, kitokio projekto pateikti nėra būtinybės. Teisėjų kolegijai, padarius išvadą, kad tokio ieškovo pasiūlymo pateikimas iš esmės atitinka naudojimo patalpomis projektą ir negali būti vertinamas kaip atidalijimo jo dalies iš bendrosios nuosavybės, toks jo reikalavimas dėl atidalijimo ir negalėjo būti patenkintas. Sprendžiant ginčą teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslūs atidalijamo daikto duomenys svarbūs, nustatant atsidalijantiems bendraturčiams teksiančias realias turto dalis, taip pat ir sprendžiant dėl galimybės atidalyti šalių prašomais būdais. Todėl šiuo atveju siekiant atsidalyti natūra, formuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, būtina įvertinti ir faktą dėl viešame registre neįregistruotų patalpų egzistavimo, taip pat, kad į šias patalpas turi būti numatyta patekimo galimybė. Tokia situacija, kai dalis namo vidaus patalpų (šiuo atveju pastogės), kuri neįtraukta į oficialius registrų duomenis, liktų niekam nepriklausanti, yra negalima, nes bendrasavininkai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo visas patalpas (tas pats pasakytina ir apie pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechanines, elektros, sanitarinę – techninę ir kitokią įrangą). Atitinkamai, įvertinus tai, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką bendraturtis turi teisę atsidalyti visą jam priklausančią dalį, o ne jos dalies dalį, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pripažino, kad spręsti tik dėl pirmo gyvenamojo namo aukšto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra galimybės.Pastebėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas nesiekia padalinti kito turto (žemės sklypo, ūkinių pastatų), tačiau ieškinys netenkintas būtent dėl tos aplinkybės, kad nėra galimas pačio gyvenamojo namo atidalijimas pagal tokio pobūdžio ieškovo pasiūlymą, su kuriuo iš esmės nesutiko atsakovė. Todėl dėl skundo motyvų, susijusių su žemės sklypo registracija, plačiau nepasisakoma. Atmestinas apelianto teiginys, kad nėra ginčo dėl elektros apskaitos ir patalpų apšildymo . Nors teismo posėdžio metu šie klausimai buvo svarstomi, tačiau šalys nepasirašė taikos sutarties. Sutiktina su teismo išvada, kad be kitų aukščiau nurodytų aplinkybių atidalijimo plane buvo būtina aptarti, kaip bus išspręstas elektros apskaitos prietaisų naudojimo klausimas kiekvienam iš savininkų, patalpų apšildymo klausimas, tačiau tai nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad apelianto teiginys, jog jis yra elektros įtaisai pagal sutartį su elektros tiekėju priklauso jam, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl turto atidalijimo.Vertinant atsakovės priešieškinyje pasiūlytą naudojimosi tvarką ir ieškovo, įvardintą kaip atidalijimo projektą, nustatyta, kad skundžiamu teismo sprendimu apeliantas iš esmės gavo naudojimuisi tas patalpas, kurių jis siekė, išskyrus patalpą 1-2. Paskiriant pagal atsakovės pasiūlytą projektą kiekvienai iš šalių naudotis po dalį patalpos Nr.1-4, buvo įvertinta tai, jog tai- nekūrenama patalpa, esantį šiaurinėje pusėje. Taip pat naudojimui paskirta po ½ palėpės. Tokiu būdu buvo išsaugotas šalių lygiateisiškumo principas. Teisėjų kolegija, pripažįsta, kad iš esmės sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nes ir apeliantas skunde nenurodo jokių nesutikimo argumentų dėl teismo nustatytos naudojimosi patalpomis tvarkos, išskyrus minėtus dėl jo ieškinio atmetimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtina sprendimą patikslinti nustatant, kad šalys naudojasi palėpės dalimi, esančia virš kiekvienam iš jų paskirtų naudotis patalpų . Šalys įpareigotinas atskirti jiems paskirtas naudojimusi patalpas, įvertinus jų teiktus pasiūlymus: atsakovė – padaryti pertvarą patalpoje Nr.1-4, pagal paskirtas naudotis dalis, atsakovas- užmūryti duris, jungiančias patalpas Nr.1-2 (paskirta atsakovei) ir 1-8 (paskirta ieškovui).Šiuo sprendimu išsaugojami teisėtumo, adekvatumo, proporcingumo ir socialinės taikos kriterijai. Išlaikyta abiejų bendraturčių interesų pusiausvyra, neapribojant nepagrįstai ar neproporcingai nei vienos iš šalių teisių, siekiant išvengti ateity galinčių kilti konfliktų.Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kurias nurodo (CPK 12 str.). Todėl ieškovo pareiga šioje byloje buvo pagrįsti savo ieškinio reikalavimą, kas nepadaryta. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176, 185 str.), sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistu, patikslinant, kad: šalys naudojasi palėpės dalimi, esančia virš kiekvienam iš jų paskirtų naudotis pirmame namo aukšte esančių patalpų; atsakovė įpareigojama padaryti pertvarą patalpoje Nr.1-4, atskiriant kiekvienai iš šalių paskirtą naudotis patalpos dalį; atsakovas įpareigojamas užmūryti duris, jungiančias patalpas Nr.1-2 (paskirta atsakovei) ir 1-8 (paskirta ieškovui).