- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-22
- Bylos Nr.
- Iv-3762-365/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02906-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Daivai Aranauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. M. (V. M.), atsakovės atstovei Jovitai Gedgaudaitei - Fiodorovienei, vertėjai Teresei Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas atlyginti 1 000 Lt neturtinę žalą (b. l. 1). Skunde paaiškino, kad jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Nutarimu jam buvo paskirta 100 Lt baudą. Pareiškėjo teigimu pareigūnai jį nubaudė nepagrįstai, neatsižvelgė į jo pateiktus dokumentus, įrodančius, kad jis yra II grupės invalidas, turintis rimtų sveikatos problemų dėl stuburo, todėl negali važinėti prisisegęs saugos diržo. Pažymėjo, kad patyrė moralinį bei psichologinį pareigūno spaudimą, todėl dėl patirto streso teko naudoti vaistus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus aps. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus aps. VPK KPV), su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 33-34) nurodė, kad iš pareiškėjo skundo neaišku kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo pareiškėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 1 000 Lt. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų apie galimai patirtą nurodytą moralinę žalą, emocinį sukrėtimą bei jo padarinius, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone, bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas LR CK 6.245-6.255 bei 6.271 straipsnių prasme. Taip pat toks prašymas prieštarauja (2003-12-15 administracinė byla Nr. A-4-689-2003) suformuotai teismų praktikai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t.y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t.y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą trukmę ir kt.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad dėl pažymėjimo, leidžiančio vairuoti neprisisegus saugos diržo, kreipėsi į įvairias valstybines institucijas, į Seimą, Šeškinės polikliniką, tačiau jam buvo paaiškinama, kad tai ne institucijos į kurią kreipiasi kompetencija arba, kad pažymėjimų išdavimo tvarka nėra parengta. Mano, kad jis, būdamas neįgaliu, turi teisę vairuoti automobilį neprisiekęs saugos diržo, kaip tai numatyta KET. Paaiškino, kad dėl minėto įvykio patyrė stresą, ko pasekoje paaštrėjo liga ir teko gultis į ligoninę. Ligos gydymas labai brangus: vaistai kainuoja 500 Lt, procedūros – 500 Lt.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pareigūnai pagrįstai nubaudė pareiškėją, kadangi jis, neturėdamas reikiamo leidimo, vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje yra kilęs dėl pareiškėjo reikalavimo, atlyginti neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais padarytą neturtinę žalą, pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.271 str. 4 d. nustato valdžios institucijai privalomo elgesio, siejamo su atitinkamų įstatymų reikalavimų vykdymu, nesilaikymą. Todėl, sprendžiant klausimą dėl šioje straipsnio dalyje nustatytos (vienos iš būtinų) sąlygos atlyginti žalą buvimo ar jos nebuvimo, būtina taikyti atitinkamas teisės normas, su kurių pažeidimu siejamas tariamai padarytos žalos atsiradimas. Skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Vilniaus aps. VPK KPV pareigūnų neteisėtų veiksmų, pažeidusių jo teisę vairuoti automobilį neprisisegus saugos diržo bei pareigūno jo atžvilgiu naudotu psichologiniu spaudimu, taip paaštrinant jo negalavimą
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Vilniaus aps. VPK KPV 2010 08 20 nutarimu už automobilio vairavimą neprisisegus saugos diržo pagal ATPK 134 str. 1 d. buvo paskirta 100 Lt bauda. Pareiškėjas su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutiko, teigė, kad jo turimi dokumentai apie neįgalumą ir sveikatos problemas dėl stuburo patvirtina, kad jis turi teisę vairuoti automobilį neprisisegęs diržo. Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 10 18 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino dalinai, pakeitė Vilniaus aps. VPK KPV 2010 08 20 nutarimą, taikė ATPK 30¹ str. ir skyrė V. M. administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismas nutartyje konstatavo, kad iš darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 2276 matyti, kad V. M. darbingumo lygis yra tik 40 procentų, jis turi rimtų sveikatos problemų ir teigia, kad negali važiuoti automobiliu užsisegęs saugos diržą. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės jis negali važiuoti automobiliu užsisegęs saugos diržą. Teismas nustatė, kad V. M. 2010 08 04 apie 12.40 val. Vilniuje, Pergalės g., vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo ir nepateikė policijos pareigūnams kompetentingos institucijos išduoto specialaus pažymėjimo, kad jam dėl rimtų medicininių priežasčių leidžiama neužsisegti saugos diržo. Padarė išvadą, kad V. M. kaltė, padarius LR ATPK 134 str. 1 d. nustatytą pažeidimą, įrodyta remiantis administraciniu teisės pažeidimo protokolu ir kitais įrodymais. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus aps. VPK KPV pareigūnas pagrįstai ir teisėtai priėmė nutarimą skirti jam nuobaudą už vairavimą neprisisegus saugos diržo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl jo atžvilgiu pareigūno naudojamo psichologinio spaudimo patyrė turimų sveikatos problemų paaštrėjimą, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšį, privalo įrodyti pareiškėjas, tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjas remiasi prielaidomis, nenurodydamas kokius konkrečius sveikatos būklės paaštrėjimus ir kokį laiko tarpą, sukėlė pareigūno elgesys bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstrakčios , neparemtos konkrečiais įrodymais.
Byloje nustatytų aplinkybių bei išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.