- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-25
- Bylos Nr.
- A-662-2652-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02906-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. M. skundu (b. l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atlyginti 1 000 Lt neturtinę žalą.
Paaiškino, kad jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, ir paskirta 100 Lt bauda. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai jį nubaudė nepagrįstai, neatsižvelgė į jo pateiktus dokumentus, įrodančius, kad jis yra II grupės invalidas, turintis rimtų sveikatos problemų dėl stuburo, todėl negali važinėti prisisegęs saugos diržo. Pažymėjo, kad patyrė moralinį bei psichologinį pareigūno spaudimą, todėl dėl patirto streso jam teko naudoti vaistus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija), atsiliepimu į skundą (b. l. 33-34) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad iš pareiškėjo skundo neaišku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo jo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 1 000 Lt. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų apie galimai patirtą nurodytą moralinę žalą, emocinį sukrėtimą bei jo padarinius, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymą atlyginti žalą laikė nepagrįstu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.245-6.255, 6.271 straipsnius. Taip pat tokį prašymą laikė prieštaraujančiu suformuotai teismų praktikai. Pabrėžė, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Tvirtino, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinta pinigais.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, CK 6.271 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 6.246, 6.247, 6.249 straipsnius, byloje nenustatė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės pareiškėjas negali važiuoti automobiliu užsisegęs saugos diržą, ir darė išvadą, kad V. M. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą, įrodyta remiantis administraciniu teisės pažeidimo protokolu, kitais įrodymais, įsiteisėjusia teismo nutartimi.
Konstatavo, kad Institucijos pareigūnas pagrįstai ir teisėtai priėmė nutarimą skirti pareiškėjui nuobaudą už vairavimą neprisisegus saugos diržo. Atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjas nurodė, jog dėl jo atžvilgiu pareigūno naudojamo psichologinio spaudimo patyrė turimų sveikatos problemų paaštrėjimą, šių aplinkybių nepatvirtino jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėjo, kad valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšį, privalo įrodyti pareiškėjas, tačiau nagrinėjamu atveju konstatavo, kad pareiškėjas rėmėsi prielaidomis, nenurodydamas kokius konkrečius sveikatos būklės paaštrėjimus ir kokį laiko tarpą sukėlė pareigūno elgesys, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
Nenustatęs neteisėtos veikos, teismas konstatavo, kad valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos atsiradimo teismas laikė abstrakčiomis, neparemtomis konkrečiais įrodymais.
III.
Pareiškėjas V. M. apeliaciniu skundu (b. l. 58) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Paaiškina, kad daugiau nei du metus kreipėsi į įvairias institucijas (Seimą, Šeškinės polikliniką) dėl pažymėjimo, leidžiančio vairuoti automobilį neprisisegus saugos diržu, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tai ne institucijos, į kurią kreipėsi, kompetencija ar kad pažymėjimų išdavimo tvarka nėra parengta. Mano, kad jis, būdamas neįgalus dėl stuburo susirgimo, turi teisę vairuoti automobilį neprisisegęs saugos diržu kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pabrėžia, kad dėl įvykio patyrė didelį stresą, paaštrėjo jo liga, greitoji pagalba jį išvežė į ligoninę. Nurodo, kad vaistai kainavo 500 Lt, procedūros – 500 Lt. Paaiškina, kad Lietuvoje nėra institucijos, kuri išduotų pažymėjimus, leidžiančius vairuoti automobilį neprisisegus saugos diržu.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 62-63) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pareiškėjo atžvilgiu vykusio proceso metu teisingumą vykdanti institucija nebuvo konstatavusi, kad Institucijos pareigūnai, rinkdami pirminius įrodymus, iškeldami ar nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, veikė neteisėtai, nepagrįstai, pažeidė įstatymų reikalavimus ar neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A4-689/2003.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė moralinį bei psichologinį atsakovo pareigūno spaudimą, todėl prašo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą V. M. vertina 1 000 Lt suma.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6–1286/2006). Panašią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne kartą savo nutartyse įvairių kategorijų bylose akcentuodamas, jog teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių pasiekiama vienokia ar kitokia kompensacijos suma ir motyvai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis ar mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–157/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–393/2008 ir kt.).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog neturtinę žalą sukėlė netinkami atsakovo pareigūno veiksmai, t. y. jam 2010 m. rugpjūčio 4 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą patyrė moralinį bei psichologinį atsakovo pareigūno spaudimą, dėl ko buvo priverstas naudoti vaistus.
Taigi viena iš anksčiau minėtų sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai. Bylos medžiaga rodo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. II–1555–244/2010), kad V. M. atžvilgiu teisėtai ir pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei skirta administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.