Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą suinteresuotiems asmenims A. K., I. K., antstolei Linai Pužienei dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo, procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta teismo sprendimų vykdymo proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 str.). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją). Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Asmuo, manydamas, jog antstolio veiksmai, vykdant teismo sprendimą, neteisėti, gali juos apskųsti. Skundo padavimas ir jo nagrinėjimas reglamentuojami CPK 510 straipsnyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų paduodamas antstoliui. Jeigu per 5 dienas antstolis nepatenkina skundo, skundas nagrinėti siunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio buveinė.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolis, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos tvarkos. Viena vertus, pareiškėjas pagrįstai teigia, jog CPK 510 straipsnyje nėra aptartas trūkumų šalinimo institutas, kita vertus, vertinant antstolio veiksmus, neturi būti paneigti teisingumo, proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principai bei tikslai, kurių įstatymų leidėjas siekė, nustatydamas tokią skundu nagrinėjimo tvarką. Iš CPK 510 straipsnio turinio, matyti, jog asmuo, ketinantis apskųsti antstolio veiksmus, pirmiausia turi kreiptis į antstolį, kurio veiksmai yra skundžiami. Tokiu teisinių reguliavimu įstatymų leidėjas siekė vykdymo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, kadangi antstoliui sutikus su skunde nurodytomis aplinkybėmis, būtų išvengta teisminio proceso. Tačiau tam, kad antstolis galėtų tinkamai įgyvendinti įstatymo numatytą teisę, tuo pačių ir pareigą (esant pagrindui) – sutikti su skundu, besikreipiantis į antstolį asmuo turi laikytis įstatymo nustatytos tvarkos. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato CPK. CPK numato bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus, kurie dalyvaujantiems byloje asmenims yra privalomi (CPK 110 str., 111 – 114 str.). Taigi, tam, kad antstolis galėtų tinkamai įvertinti savo atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, besikreipiantis į antstolį asmuo turėtų pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus. Priešingu atveju, būtų paneigtas pats tikslas, kurio įstatymo leidėjas siekė bei sudarytos sąlygos pažeisti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, susijusias su procesinių dokumentų trūkumų šalinimu, savo 2010 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010 yra konstatavęs, jog „įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę“. Nors šioje nutartyje yra pasisakyta apie ieškinine tvarka nagrinėtinus procesinius dokumentus, nėra pagrindo manyti, kad šios taisyklės neturėtų būti taikomos ir skundo, kuris pateikiamas per antstolį teismui, nagrinėjimo atveju (CPK 510 str. 2 d.).

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, skundo dėl antstolio veiksmų atveju – skundui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra skunde nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 straipsnyje, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant skundo priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose. Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti skunde. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).Taigi, pagal bendrąją taisyklę, esant tokiems neesminiams skundo trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, trūkumų šalinimo institutas netaikytinas(CPK 115 str. 4 d.). Tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nenurodymas skunde, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, turi esminę reikšmę procesui dėl skundo nagrinėjimo, procesinių dokumentų trūkumų šalinimas galėtų būti taikomas.

2014-02-17 patvarkyme antstolė nurodė, jog pareiškėjas neįtraukė visų suinteresuotų asmenų - išieškotojų, prisijungusių prie vykdomo išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė tiek procesinių dokumentų kopijų, kad tektų po vieną priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, tačiau antstolė nenurodė, kiek konkrečiai yra byloje dalyvaujančių asmenų ir kiek dokumentų trūksta. Įvertinus antstolės 2014-02-17 patvarkyme nurodytus trūkumus ir pareiškėjo 2014-02-12 skundo turinį ir formą, teismas sprendžia, jog antstolė iš esmės pagrįstai pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus skundo su priedais egzempliorius, tačiau ji privalėjo įvardinti konkretų dokumentų kiekį ir tai nebuvo kliūtis skundo nagrinėjimui pagal CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs teismams, jog trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pateikto procesinio dokumento yra neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju 2014-02-12 patvarkyme, kurį pasirašė advokatas, buvo suformuluotas aiškus skundo dalykas (reikalavimas) ir nurodytas jo pagrindas, todėl antstolė privalėjo tą skundą išnagrinėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nes tam nebuvo jokių procesinių kliūčių (CPK 510 str. 2 d.). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolės 2014-02-17 patvarkymas dėl E. K. 2014-02-12 skundo trūkumų šalinimo yra neapgrįstas ir naikintinas (CPK 114 str. 4 d., 513 str. 1 d.).

2014-02-27 pareiškėjas pateikė antstolei dar tris 2014-02-12 skundo dėl antstolės veiksmų egzempliorius, tačiau antstolė nurodė, kad pareiškėjas vis tiek pateikė nepakankamą procesinių dokumentų kiekį, be to prie papildomų skundo egzempliorių nepridėjo nei vieno iš skunde nurodytų priedų, į procesą neįtraukė visų suinteresuotų asmenų, ir 2014-02-28 patvarkymu atsisakė jį priimti bei grąžino padavusiam asmeniui. Teismas sutinka su pareiškėjo E. K. argumentais, kad CPK nenumato antstolio teisės atsisakyti priimti skundą dėl jo trūkumų. CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo CPK 5 str. aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad teisę į teisminę gynybą turi kiekvienas asmuo, kurio konkreti teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. CPK 115 straipsnio nuostatas dėl procesinių dokumentų priėmimo ir trūkumų šalinimo turi teisę tik teismas, įvertinęs skundo turinį. Neesminiai netikslumai, nesudarantys kliūčių proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindu taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.). Pažymėtina, kad pasikeitus civilinio proceso įstatymui dėl procesinių dokumentų įteikimo pagal CPK 175¹ str. 9 d. nuostatas, popierinių procesinių dokumentų su priedais egzempliorių skaičius nebeatitinka byloje dalyvaujančių asmenų skaičiaus ir paprastai yra mažesnis (CPK 113 str. 1-2 d.). Be to, pagal CPK 113 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai procesinių dokumentų pateikiama mažiau, negu yra proceso dalyvių, siunčiant procesinį dokumentą proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais. Teismas įstatyme nustatytais atvejais turi ir teisę leisti nepateikti priedų byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 113 str. 2 d.). Antstolio veiksmai, kuriais dėl nepakankamo dokumentų ir priedų egzempliorių skaičiaus ar ne visų išvardintų vykdymo proceso dalyvių, skundai dėl antstolio veiksmų grąžinami juos padavusiam asmeniui, riboja asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir pasinaudoti teismine savo galimai pažeistų teisių gynyba (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 2 str., 5 str. 1 d.). Tai nėra tokie trūkumai, kurių negalima ištaisyti vėlesnėse skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijose, ir būtų kliūtis skundo išnagrinėjimui. Be to, skundai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, kur teismas yra aktyvus ir gali savo iniciatyva spręsti bylos išnagrinėjimui reikšmingus procesinius klausimus bei įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotus asmenis (CPK 442 str. 6 p., 443 str. 3 ir 8 p.).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė netinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, dėl ko antstolės Linos Pužienės 2014-02-28 patvarkymas atsisakyti priimti skundą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas kaip nepagrįstas (CPK 5 str. 1 d., 113 str. 1-2 d., 115 str. 2-4 d., 513 str. 1 d.). Teismo 2014-03-31 nutartimi iš pareiškėjo E. K. išreikalauti antstolės su 2014-02-28 lydraščiu jo atstovui grąžinti dokumentai kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini)grąžintini antstolei Linai Pužienei, įpareigojant antstolę Liną Pužienę išnagrinėti iš esmės pareiškėjo E. K. 2014-02-12 skundą CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 513 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 291 straipsniu, 510 straipsnio 1 dalimi, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjo E. K. 2014-03-12 skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų.

Panaikinti antstolės Linos Pužienės 2014 m. vasario 17 d. patvarkymą dėl 2014-02-12 E. K. skundo trūkumų šalinimo ir 2014 m. vasario 28 d. patvarkymą atsisakyti priimti 2014-02-12 E. K. skundą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti antstolę Liną Pužienę išnagrinėti iš esmės pareiškėjo E. K. 2014-02-12 skundą dėl 2014-01-22 ir 2014-01-30 patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)kartu pareiškėjo E. K. 2014-02-12 skundu ir priedais ir 2014-02-25 prašymą grąžinti antstolei Linai Pužienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.