Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-698-656/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-04-04
Bylos Nr.: 2A-698-656/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-07410-2010-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
Ieškovas: UAB „Nuostolių valdymas“
Atsakovas: UAB „Contraforma“, UAB „Swedbank lizingas“

Kategorijos

121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-698-656/2012Proceso Nr. 2-02-3-07410-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 121.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjos Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „Nuostolių valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nuostolių valdymas“ ieškinį atsakovams UAB „Contraforma“ ir UAB „Swedbank lizingas“ dėl skolos priteisimo,

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“, 8006,24 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009-02-20, 2010-04-30, 2010-05-06 ieškovas UAB „Nuostolių valdymas“ išrašė atsakovui UAB „Contraforma“ PVM sąskaitas-faktūras už lizingo sutarčių su UAB „Swedbank lizingas“ pagrindu valdomų automobilių remontus pagal kurias atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 8088,72 Lt. Už suteiktas paslaugas atsakovas turėjo atsiskaityti per 7 dienas nuo sąskaitų-faktūrų išrašymo dienos tačiau atsakovas UAB „Contraforma“ skolos neapmokėjo. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ gavo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 6295,45 Lt išmoką, be to, yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), savininkas. 2006-01-12 Lizingo sutarties LT027468, kurios pagrindu UAB „Contraforma“ valdo automobilį, 8.2.3 p. yra numatyta, kad „iš draudimo išmokos sumos, kurią Draudikas išmokės pavogus, žuvus ar sugedus Turtui (Draudikui ar nepriklausomam ekspertui pripažinus Turtą neremontuotinu), pirmiausia turi būti apmokėtos draudimo išmokos gavimo dienai Kliento nesumokėtos Turto išpirkimo įmokos, netesybos, kiti Kliento nesumokėti mokėjimai (mokesčiai)". Taigi, atsakovas „Swedbank lizingas" UAB, išskaičiuoti iš draudimo išmokos sumos, jam priklausančias sumas gali, tik kartu esant dviem sąlygom: pirma- automobilis turi būti pavogtas, žuvęs ar sugedęs taip, kad Draudiko ar nepriklausomo eksperto pripažintas neremontuotinas; antra- atsakovas UAB „Contraforma" turi turėti einamųjų mokėjimų atsakovui „Swedbank lizingas", UAB. Vienos sąlygos nėra, nes automobilį ieškovas suremontavo ir jis gali būti eksploatuojamas. Kadangi automobilis nebuvo pavogtas, žuvęs ar sugedęs taip, kad Draudiko ar nepriklausomo eksperto pripažintas neremontuotinu, tai draudimo išmoka dėl žalos atlyginimo priklausė atsakovui UAB „Contraforma". Antra paminėta sąlyga (mokėjimai) tampa nereikšminga, nes abi sąlygos turi galioti kartu. Lizingo sutarties 8.4 punktas suponuoja išvada, kad tik tuo atveju, jeigu draudimo kompanija atsisako mokėti draudimo išmoką, atsakovas UAB „Contraforma" privalo „savo sąskaita suremontuoti turtą" (Lizingo sutarties 8.4.3.1 punktas). Toks atsakovo ,,Swedbank lizingas", UAB, lizingo sutarties aiškinimas yra nesąžiningas. Atsakovas UAB „Contraforma" turi ne savo sąskaita remontuoti automobilį, bet turi teisę į draudimo išmoką, nes draudimo kompanija mokėjo draudimo išmoką už eismo įvykį. Teisėtai gautiną draudimo išmoką atsakovas UAB „Contraforma". Atsakovas „Swedbank lizingas" UAB, neturi teisės į draudimo išmoką, ji priklauso ieškovui.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad yra netinkamas atsakovas. Pagal CK 6.571 str. 1 ir 2 dalis lizingo gavėjui UAB „Contraforma“ tenka visos daikto išlaikymo ir remonto išlaidos. Pagal lizingo sutarties sąlygas lizingo gavėjas iki faktinio turto grąžinimo lizingo davėjui arba perdavimo-priėmimo akto pasirašymo atsako už turto išsaugojimą ir remontą. Atsakovas UAB „Contraforma“ su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ nederino remonto darbų ir su ieškovu sudarė sutartį dėl remonto darbų atlikimo, o vėliau priėmė remonto darbus, todėl atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ nėra sutarties dėl remonto drabų atlikimo šalis. Taip pat negali būti taikomos CK XIX skyriaus normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą (CK 6.235 str.). Ieškovo ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ pasirašytas perdavimo priėmimo aktas teisinių pasekmių, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ patvirtino sandorį dėl remonto, nesukelia. 2011-02-03 PVM sąskaita faktūra atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ išrašyta nepagrįstai, nes šis atsakovas darbų neužsakė. Pagal atsakovo UAB „Contraforma“ ir draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ sudarytą draudimo sutartį naudos (draudimo) išmokos gavėjas yra draudimo bendrovė. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ draudimo išmoką įskaitė į atsakovo UAB „Contraforma“ draudimo mokėjimus ir gavo tiek lėšų, kiek buvo sutarta pagal lizingo sutartį. Naudą gavo atsakovas UAB „Contraforma“, nes sumažėjo jo mokėtinos pagal draudimo sutartį sumos. Pirmos ir apeliacinių instancijų teismai suformavo precedentus, kad tokio pabūdžio ieškiniai lizingo gavėjui atmetami.

Atsakovas UAB „Contraforma“ su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su 2009-02-20 d. PVM sąskaitos faktūros skola - 82,48 Lt, 2010-04-30 d. PVM sąskaitos -faktūros skola - 300,00 Lt, iš dalies sutiko su 2010-05-06 d. PVM sąskaitos faktūros skola- 1410,79 Lt. Atsakovas nesutiko su likusia 2010-05-06 d. PVM sąskaitos- faktūros skola - 6295,45 Lt dėl dviejų priežasčių: 1)draudimo išmoką už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kuri sudarė 6295,45 Lt, draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialas pervedė ne į UAB „Nuostolių valdymas" atsiskaitomąją sąskaitą, o į UAB „Svvedbank lizingas" sąskaitą banke, nors „Swedbank lizingui" tokios skolos nebuvo. Dėl to atsakovas neteko galimybės pilnai atsiskaityti su ieškovu. Kadangi UAB „Nuostolių valdymas" iki šiol negrąžina atsakovui transporto priemonės, atsakovas buvo priverstas naudotis transporto įmonių paslaugomis, ko pasėkoje patyrė nuostolius bei pritrūko apyvartinių lėšų atsiskaitymams.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė visiškai ir nurodė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui - UAB „Swedbank lizingas“.

Teismas nurodė, kad pagal Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.2.1, 8.3.1 p. UAB „Contraforma" įsipareigojo apdrausti turtą „Swedbank lizingas", UAB, naudai ir užtikrinti, kad draudiminė turto apsauga galiotų visu lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu. UAB „Contraforma" apdraudė turtą AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filiale ir polise nurodė draudimo išmokos gavėju turto savininką UAB „Swedbank lizingas“, UAB. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.1.1.2. p. nustatyta, kad „sudaręs turto draudimo sutartį, Klientas, veikdamas kaip draudėjas, įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas), o Draudikas įsipareigoja atsitikus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką Lizingo bendrovei kaip naudos gavėjui ". Draudimo įstatymo 81 str. numato, kad teisę gauti draudimo išmoką turi draudėjas, draudimo sutartyje numatytu atveju-naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo, t.y. aplinkybė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) draudimo polise naudos gavėju nurodytas atsakovas UAB „Swedbank lizingas“, įstatymams neprieštarauja. Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 8.2. p. nustatyta, kad klientui sudarant turto draudimo sutartį, draudikas draudėju nustato klientą, o naudos (draudimo išmokos) gavėju-lizingo bendrovę. Draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialas pagal UAB „Swedbank lizingas“ prašymą 2010-06-14 pervedė į UAB „Swedbank lizingas“ sąskaitą banke 6295,45 Lt.

CK 6.987 str. numato, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką, įvykus draudiminiam įvykiui, sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. UAB „Swedbank lizingas“ remdamasi Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.2.3 p., iš gautos draudimo išmokos „Swedbank lizingas", UAB, padengė UAB „Contraforma" įsiskolinimą „Swedbank lizingas", UAB, t.y. visą 6295,45 Lt sumą.

2010-05-06 UAB „Contraforma“ bei UAB „Nuostolių valdymas“ pasirašė atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovas UAB „Contraforma“ sutiko pervesti 6295,45 Lt draudimo išmoką bei 1337,45 Lt PVM ieškovui UAB „Nuostolių valdymas“ už apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini), nes tokios pačios praktikos buvo laikomasi ir dėl kitų automobilių apgadinimo. UAB „Nuostolių valdymas“ turėjo turtinių reikalavimų, nurodytų 2009-02-20 PVM sąskaitoje-faktūroje NAV Nr. 104610 -82,48 Lt dėl automobilio (duomenys neskelbtini) 2010-04-30 d. sąskaitoje-faktūroje NAV Nr.105762 -300 Lt dėl automobilio (duomenys neskelbtini); 2010-05-06 d. sąskaitoje-faktūroje NAV Nr.105775 -7706,24 Lt dėl automobilio. (duomenys neskelbtini) remonto, viso 8088,72 Lt, o vėliau turi tik dėl automobilio (duomenys neskelbtini) remonto 300 Lt bei 7706,24 Lt, viso 8006,24 Lt, nes 82,48 Lt suma ieškovui apmokėta 2010-07-21. Nurodytos sąskaitos-faktūros išrašytos atsakovui UAB „Contraforma“, kuri darbus bei sąskaitas-faktūras priėmė, tačiau atsakovas už atliktus darbus neatsiskaitė. Teismas vertino remonto darbus, kaip rangos darbus, kuriuos reguliuoja LR CK 6.644 str. Pagal LR CK 6.644 str. 1 d. rangovas (ieškovas UAB „Nuostolių valdymas“) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo (atsakovo UAB „Contraforma“) užduotį ir perduoti šio arbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti, todėl UAB „Nuostolių valdymas“ turi teisę reikšti turtinius reikalavimus, kylančius iš sutartinių rangos santykių, atsakovui UAB „Contraforma“, tačiau patikslintu ieškiniu jokie turtiniai reikalavimai UAB „Contraforma“ nėra reiškiami. Ieškovo ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ prievoliniai santykiai dėl automobilio (duomenys neskelbtini) remonto nesieja. Pagal LR CK 6.571 str. 2 d. Lizingo gavėjui, t.y. nagrinėjamu atveju UAB „Contraforma“, tenka visos daikto išlaikymo ir remonto išlaidos. Be to, Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 3.11 p., 5.1.6. p., 5.1.6.2. p., 5.1.6.1. p., 5.1.8. p. UAB „Swedbank lizingas“ bei UAB „Contraforma“ susitarė, kad lizingo gavėjas atsako už lizinguojamo turto išsaugojimą, einamąjį ir kapitalinį remontą.

Byloje nenustatyta atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ deliktinės atsakomybės sąlygų, nes ieškovas turtinį reikalavimą atsiskaityti už lizinguojamo automobilio remontą kildina iš sutartinių santykių su UAB „Contraforma“, o ne su UAB „Swedbank lizingas“, kuri nėra šių santykių dalyvis ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Atsakovo argumentas, kad 6295,45 Lt draudimo išmoką turėjo būti pervesta ieškovui yra nepagrįstas, nes LR Draudimo įstatymai nei kiti teisės aktai nenumato, kad draudimo išmoka turi būti pervesta bendrovei, kuri suremontavo automobilį, apdraustą nuo nelaimingų atsitikimų. Byloje esantis 2010-05-06 d. UAB „Contraforma“ bei UAB „Nuostolių valdymas“ pasirašytas atsiskaitymų suderinimo aktas neįpareigojo draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialą pervesti šią draudimo išmoką UAB „Contraforma“, nes šio akto nepasirašė ir nebuvo šalimi, be to, draudimo polise naudos gavėju buvo nurodytas UAB „Swedbank lizingas“.

Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.2.3. p. numato, kad iš draudimo išmokos sumos, kurią Draudikas išmokėjo pavogus, žuvus ar sugedus turtui, pirmiausia turi būti apmokėtos draudimo išmokos gavimo dienai Kliento turto išpirkimo įmokos, netesybos, kiti kliento nesumokėti mokėjimai, palūkanos už einamąjį mėnesį ir tik po to Lizingo bendrovė perves likusias pinigines lėšas į Kliento nurodytą banko sąskaitą. Jei visi Kliento įsipareigojimai yra tinkamai įvykdyti, sutartis laikoma pasibaigusia. Ieškovas nurodė, kad Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.2.3. p. nagrinėjamu atveju netaikomas, nes turtas - automobilis (duomenys neskelbtini) nebuvo nei pavogtas, nei žuvęs nei nepataisomai sugedęs, todėl atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ turėjo 6295,45 Lt draudimo išmoką pervesti UAB „Contraforma“, o pastaroji- ieškovui atsiskaityti už atliktą apdrausto automobilio remontą. Iš ieškovo atstovo baigiamųjų kalbų, jo nuomone, draudimo išmokos sumokėjimo dienai -2010-06-14 d. UAB „Contraforma“ pagal pridedamą įmokų mokėjimo grafiką buvo skolinga UAB „Swedbank lizingas“ tik 1798,92 Lt (21716,67 Lt turto išpirkimo įmokų bei 82,25 Lt palūkanų), o likusi suma įskaityta kaip pradelstos įmokos pagal kitas Lizingo sutartis. Teismas nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ įskaitydamas draudimo įmokas į UAB „Contraforma“ pradelstus mokėjimus pagal lizingo sutartis, sau naudos neturėjo, nes gavo tiek lėšų, kiek buvo sutarta su UAB „Contraforma“ pagal lizingo sutartis, o naudos turėjo tik UAB „Contraforma“, kuri sumokėjo mažesnes įmokas lizingo davėjui UAB „Sweddbank lizingas“ ir neatsiskaitė su ieškovu už lizinguojamo automobilio remontą. Pagal Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 2.9. p. numatyta, kad laiku nesumokėjus sutartinės išmokos, iš įplaukusių sumų, nepriklausomai nuo to, kas nurodyta pavedime, bendrovė pirmiausia dengia netesybas, o iš likusių piniginių lėšų dengiamos sutartinės įmokos, kas yra taikoma nagrinėjamu atveju. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad UAB „Contraforma“ UAB „Swedbank lizingas“ sprendimo įskaityti į draudimo išmoką įsiskolinimus pagal Lizingo sutartis neginčijo.

Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad sandoris dėl lizinguojamo automobilio remonto sudarytas su atsakovu UAB „Contraforma“ turi būti vertinamas kaip sandoris sudarytas kito asmens vardu ir interesais, t.y. UAB „Swedbank lizingas“ vardu ir interesais (LR CK 6.235 str.), nes UAB „Swedbank lizingas“ šio sandorio netvirtino, sandoris buvo sudarytas UAB „Contraforma“ vardu vykdant prisiimtą įsipareigojimą remontuoti ir prižiūrėti lizinguojamą turtą pagal Lizingo sutartį, nes šiuo automobiliu naudojosi ir ketino ateityje išpirkti, po išpirkimo perimti savo nuosavybėn. Taigi, nėra pagrindo vertinti atsakovo UAB „Contraforma“ veiksmus pagal LR CK 6.229 str. kaip asmens, tvarkančio kito asmens reikalus.

Nėra pagrindo konstatuoti aplinkybės, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ praturtėjo UAB „Nuostolių valdymas“ sąskaita LR CK 6.237 str. pagrindu, nes lizinguojamas automobilis (duomenys neskelbtini) lizingo davėjui buvo grąžintas tokios būklės, kokią jis turėjo iki avarijos, kadangi nutraukus lizingo sutartį, UAB „Contraforma“ turtą privalėjo grąžinti tokios būklės, kokios gavo (LR CK 6.574 str., Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3. p.), lizinguojamo turto pagerinimas atliktas nebuvo, o į gautą draudimo išmoką buvo įskaitytas UAB „Contraforma“ mokėjimų įsiskolinimas pagal Lizingo sutartis, t.y. tiek, kiek buvo sutarta pagal sutartį. Teismas taip pat atsižvelgė ir į teismų formuojamą praktiką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Teismas neįvertino visumos byloje reikšmingų aplinkybių. Nepagrįstai taikė Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.1.1.2. ir 8.2. punktus, bei netaikė specialios normos Lizingo sutarties 8.2.3. punkto, kuriame numatyta, kad „iš draudimo išmokos sumos, kurią Draudikas išmokės pavogus, žuvus ar sugedus Turtui (Draudikui ar nepriklausomam ekspertui pripažinus Turtą neremontuotinu), pirmiausia turi būti apmokėtos draudimo išmokos gavimo dienai Kliento nesumokėtos Turto išpirkimo įmokos, netesybos, kiti Kliento nesumokėti mokėjimai (mokesčiai)". Lizingo šalys susitarė, kad paneigiant bendrą šalių susitarimą pagal lizingo sutartį, kad naudos gavėjas pagal lizingo sutartį yra lizingo davėjas, šalys lizingo sutarties 8.2.3. punktu susitarė, kad nesant šiame punkte nurodytų dviejų sąlygų draudimo išmoka mokama lizingo gavėjui. Automobilis (duomenys neskelbtini) nebuvo pavogtas, žuvęs ar sugedęs taip, kad draudiko ar nepriklausomo eksperto pripažintas neremontuotinu. Automobilis tiko eksploatacijai ir buvo perduotas atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovui. UAB „Contraforma“ atsiliepime teigė, kad nėra skolinga ir negavęs draudimo išmokos neteko galimybės atsiskaityti su UAB „Swedbank lizingas“.

2.Atsakovas UAB „Contraforma“, būdamas teisėtas draudimo išmokos gavėjas, teisę į išmoką 2010-05-06 atsiskaitymo suderinimo aktu perleido iki draudimo išmokos išmokėjimo perleido ieškovui. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ be pagrindo gavęs draudimo išmoką privalėjo grąžinti ją ieškovui.

3.Teismas sprendime pažymi, kad pagal CK 6.571 str. 2 d. ir Lizingo sutarties sąlygas lizingo gavėjas atsako už einamąjį ir kapitalinį lizinguojamo turto remontą, tačiau tsakovas UAB „Contraforma“ savo sąskaitą buvo apdraudęs lizinguojamą turtą ir tuo pačiu apsaugodamas savo turtinį interesą, kad įvykus draudžiamajam įvykiui iš draudimo išmokos būtų atlyginta žala ją patyrusiam asmeniui, t.y. UAB „Contraforma“ ar UAB „Swedbank lizingas“, nes priešingu atveju tektų savo sąskaita remontuoti automobilį. Tik draudimo įmonei atsisakius atlyginti žalą UAB „Contraforma“ tektų savo sąskaita atlikti remontą. UAB „Contraforma“ einamąjį ir kapitalinį remontą privalėjo atlikti tik esant agregatų gedimui, o ne dėl draudžiamojo įvykio atsiradusios žalos.

4.Pagal CK 4.86 str. 1 d. bedraturčiai privalo solidariai apmokėti išlaidas automobiliui išlaikyti. UAB „Swedbank lizingas“ kaip savininkas privalo apmokėti išlaidas automobiliui išlaikyti. Tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ darbuotojų vykstant deryboms dėl automobilio perdavimo UAB „Swedbank lizingas“, atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovas sutiko, kad už remonto metu panaudotas detales ir medžiagas turi apmokėti UAB „Swedbank lizingas“. Demontavus detales, už remonto darbus tektų mokėti pačiam atsakovui UAB „Swedbank lizingas“. Šie atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ veiksmai parodo, kad atsakovas pripažino automobilio pagerinimą po draudžiamojo įvykio. Ieškovas iki automobilio perdavimo atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ buvo teisėtu ir sąžiningu automobilio valdytoju, tai jam turi būti atlygintos už teisėtai perduoto daikto pagerinimą patirtos išlaidos (CK 4.10 str. 3 d., 4.34 str. 3 d. ir 6.233 str.). Atsakovas perėmęs remonto darbus ir automobilį 2011-01-25 turto priėmimo-perdavimo aktu patvirtino savo prievolę. Atsakovams UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Contraforma“ nutraukus lizingo sutartį, ankstesnė atsakovo prievolė atlyginti remonto išlaidas baigėsi, nes UAB „Swedbank lizingas“ turi kitą prievolės dalyką, t.y. atlyginti ieškovo išlaidas už turto pagerinimą (novacija) (CK 6.141 str. 1 dalis). UAB „Swedbank lizingas“ atsisakymas apmokėti remonto išlaidas yra nesąžiningas ieškovo atžvilgiu.

5.Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos, t.y. ar iš tikro atsakovas UAB „Contraforma“ draudimo išmokos dieną turėjo nesumokėtų įsiskolinimų ir netesybų atsakovui UAB „Swedbank lizingas“. Teismas klaidingai rėmėsi Lizingo sutarties 2.9 punktu ir klaidingai nurodė, kad įskaitydamas draudimo įmokas gavo tiek lėšų, kiek buvo sutarta su UAB „Contraforma“ pagal lizingo sutartį.

6.Teismas sprendime nurodė, kad atsižvelgia į teismų praktiką analogiškose bylose, nes teismo nurodytose precedentinėse bylose buvo priešinga situacija – po draudimo išmokų gavimo lizingo bendrovės įskaitydavo lizingo įmokas ir lizinguojamą turtą perduodavo lizingo gavėjui. Lizingo gavėjas turėjo naudą, nes turėjo mažiau mokėti lizingo įmokų. Nagrinėjamoje byloje yra priešingai – lizinguojamą turtą perėmė lizingo bendrovė atsakovas UAB „Swedbank lizingas“.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1.Apeliantas nepagrįstai remiasi CK 4.86 str. nustato bendraturčių tarpusavio pareigas tvarkant bendrąją nuosavybę ir nenumato, kad turto savininkas gali savo pareigą išlaikyti turtą perleisti kitiems asmenims. Pagal CK 6.571 str. 1, 2 dalių bei Lizingo sutarties nuostatose numatyta, kad lizingo gavėjui tenka visos daikto išlaikymo ir remonto išlaidos. Tarp ieškovo ir UAB „Contraforma“ susiklostė rangos santykiai ir UAB „Swedbank lizingas“ nėra rangos sutarties šalis, todėl neatsirado nei sutartinės, nei deliktinė atsakomybė. Apeliantas nurodo, kad prievolės atsiranda ne tik iš sandorių bet ir kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Apeliantas nenurodė tokio juridinio fakto. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ perimdamas iš ieškovo automobilį savo prievolės sumokėti ieškovui už atliktus darbus nepatvirtino tik patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl darbų kokybės. Nepagrįstas atsakovo tvirtinimas, kad įvyko novacija, nes novacija nepreziumuojama. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis reikšdamas nepagrįstą ieškinį, pateikia įrodymus, numatančius į kokį asmenį yra pagrindas reikšti reikalavimą. Ieškovas, suprasdamas, kad vienintelio tinkamo atsakovo pagal šį ieškinį UAB „Contraforma“ finansinė padėtis ribotų ieškovo reikalavimo patenkinimą, reiškia nepagrįsta reikalavimą savo veiklą neribotai vykdančiam atsakovui UAB „Swedbank lizingas“.

2.Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad egzistuoja Lizingo sutarties sąlygų neaiškumai. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.2. ir 8.1.1.2. punktuose lizingo davėjas įvardintas kaip naudos (draudimo išmokos) gavėjas. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad lizingo sutarties 8.2.3. punkte susitarta kitaip. Šia nuostata susitarta, kad tik automobilį pavogus, jam žuvus ar sugedus taip, kad jis pripažįstamas neremontuotinu – turtui tapus netinkamu naudoti ir negalint būti lizingo dalyku, lizingo davėjas iš draudimo išmokos padengs lizingo gavėjo mokėtinas sumas pagal lizingo sutartį, o likusią draudimo išmokos dalį grąžins lizingo gavėjui. 8.2.3. nėra specialioji norma 8.2. ir 8.1.1.2. punktų atžvilgiu. UAB „Swedbank lizingas“ lizingas yra naudos gavėjas, todėl į draudimo išmoką jis gali pretenduoti visais atvejais. Draudimo išmoka priklausė atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, todėl UAB „Contraforma“ reikalavimo teisės į šią išmoką negalėjo perleisti ieškovui.

3.Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.6.1. punkte aiškiai nurodyta, kad lizingo gavėjas visais atvejais privalo savo sąskaita atlikti remontą nepriklausomai nuo to, ar sudaryta draudimo sutartis. Lizingo sutarties sąlygose aiškiai nurodyta, kad lizingo davėjas yra naudos pagal draudimo sutartį gavėjas. Jei UAB „Contraforma“ nebūtų turėjusi įsiskolinimo pagal lizingo sutartį, lizingo davėjas, įvertinęs pradelstus lizingo gavėjo įsiskolinimus, būtų davęs nurodymą draudimo išmoką pervesti tiesiai ieškovui. Nei lizingo sutartis, nei teisės aktai nenustato, kad draudimo išmoka turi būti išmokama asmeniui, kuris remontuoja apdraustą automobilį.

4.Apeliantas nepagrįstai prašo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Draudimo išmoką ir suremontuotą turtą UAB „Swedbank lizingas“ gavo esant teisiniam pagrindui - UAB „Swedbank lizingas“ nutraukus lizingo sutartį turėjo teisę perimti turtą bei UAB „Swedbank lizingas“ buvo naudos gavėjas pagal draudimo sutartį. Turto pagerinimo darbai buvo neatlikti, nes turto būklė buvo atstatyta į būklę, kuri buvo iki avarijos buvusią padėtį. Papildomą naudą gavo UAB „Contraforma“, nes sumažėjo UAB „Contraforma“ lizingo bendrovei mokėtinas skirtumas tarp automobilio neišpirktos ir rinkos verčių.

5.Teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikos precedentais. Precedentinių bylų faktinės aplinkybės, kad turtas buvo grąžintas lizingo gavėjams, reikšmės neturi, nes nagrinėjamoje byloje, jei UAB „Contraforma“ būtų turėjusi įsiskolinimo pagal lizingo sutartį UAB „Swedbank lizingas“, tai lizingo davėjas būtų nurodęs draudimo išmoką pervesti tiesiai ieškovui.

Atsakovas UAB „Contraforma“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Draudimo įstatymo 95 str. nustato: „Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Kai išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus.“ Naudos gavėjo ir draudėjo atskyrimo galimybė įtvirtinta ir CK 6.987 str. Šalys neteikė teismui rašytinio įrodymo - draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialą automobilio (duomenys neskelbtini) draudimo poliso. Draudimo sutarties nuostatos dėl naudos gavėjo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarkos turi esminę reikšmę. Be to, byloje spręstinas klausimas dėl - draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic" įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nes gali būti vertinamas ir draudiko veiksmų teisėtumas.

Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į pirmos ir apeliacinės instancijos teismų formuojamą teismo praktiką (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-555-171/2007;Vilniaus apygardos teismo 2007-10-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-973/2007;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-626-541/2008;Vilniaus apygardos teismo 2008-10-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-876-345/2008 (b.l.56-70), nes kasacine tvarka nėra išnagrinėta bylų, kurių ratio decidendi atitiktų nagrinėjamą bylą, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tik tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytų precedentinių bylų teisiškai reikšmingos yra iš esmės panašios. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad minėtose precedentinėse bylose lizinguojamas turtas buvo grąžintas ne lizingo davėjui, bet lizingo gavėjui, nėra teisiškai reikšminga.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad, jo nuomone, draudimo išmokos sumokėjimo dienai (2010-06-14). UAB „Contraforma“ pagal pridedamą įmokų mokėjimo grafiką buvo skolinga UAB „Swedbank lizingas“ tik 1798,92 Lt (21716,67 Lt turto išpirkimo įmokų bei 82,25 Lt palūkanų) (b.l.48), o likusi suma įskaityta kaip pradelstos įmokos pagal kitas Lizingo sutartis. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ įskaitydamas draudimo išmokas į UAB „Contraforma“ pradelstus mokėjimus pagal lizingo sutartis, sau naudos neturėjo, nes gavo tiek lėšų, kiek buvo sutarta su UAB „Contraforma“ pagal visas lizingo sutartis. Naudos turėjo tik UAB „Contraforma“, kuri sumokėjo mažesnes įmokas lizingo davėjui UAB „Sweddbank lizingas“ ir neatsiskaitė su ieškovu už lizinguojamo automobilio remontą. Teisėju kolegija su tokia išvada nesutinka ir konstatuoja, kad UAB„Swedbank lizingas“ turėjo teisę automobilio (duomenys neskelbtini) draudimo išmoką įskaityti tik UAB „Contraforma“ įsiskolinimo už nurodytą konkretų automobilį dengimui, o ne įsiskolinimų pagal kitas lizingo sutartis dengimui. UAB „Swedbank lizingas“ kaip naudos gavėjo teisė į draudimo išmoką kyla iš konkrečios lizingo sutarties ir su ja susijusios lizinguojamo turto draudimo sutarties, todėl UAB„Swedbank lizingas“ neturėjo teisės įmokų paskirstyti dengiant įsiskolinimus pagal kitas sutartis (CK 6.987 str.).

UAB„Swedbank lizingas“ 2010-06-14 pažymoje nurodyta, kad 6295,45 Lt įsiskolinimas atlyginamas draudimo išmoka (b.l.55). UAB „Contraforma“ nepatvirtino įsiskolinimo atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ sumos. Pirmos instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir nesiūlė šalims pateikti įrodymų, kokie UAB „Contraforma“ mokėjimai atlikti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, kokia buvo įmokų pagal automobilio (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį LT027468 mokėjimo ir įsiskolinimo istorija. Įsiskolinimo dydis draudimo išmokos mokėjimo dieną lemia tai, ar kokia draudimo išmokos dalį UAB „Swedbank lizingas“ turėjo grąžinti UAB „Contraforma“, ar reikalavimo teisės į draudimo išmoką perėmėjui UAB „Nuostolių valdymas“.

Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais ir išvadomis, todėl jų nekartoja.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėjo patikslinti ir pasiūlyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p.). CPK 179 str. 1 d. nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, tačiau nustatyta, kad teismas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neištyrė esminę reikšmę turinčių įrodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą patenkina iš dalies ir panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas. Konstatavus, kad neištirti esminę reikšmę turintys įrodymai, bylą perduoda tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Priešingu atveju, būtų pažeista įstatyme įtvirtinta viena esminių asmens teisių, kad apeliacine tvarka būtų patikrintas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. pasinaudoti teise į apeliacinį procesą (teismų sprendimų kontrolės forma, o tuo pačiu ir instancine teismų sistema) (CPK 301 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Asta RadzevičienėVilija Mikuckienė