- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- I-7655-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02235-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. S. su skundu ir patikslintu skundu (1 t., b. l. 1–28; 4 t., b. l. 1–34) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) priteisti 30 000 Eur piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad kompensacija jam priteistina dėl laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2016-05-27 Lukiškių TI-K patirto kankinimo, žiauraus elgesio, sveikatos sutrikdymo, nepatogumų, išgyvenimų, pažeminto orumo. Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį pareiškėjas atsižvelgia į savo patirtus išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką, į tai, kad atsakovas nuo 2009 metų nesiėmė jokių priemonių iš esmės pakeisti kalinimo sąlygas, kas rodo sąmoningą tyčią jo veiksmuose. Pareiškėjas ieškojo psichologinės pagalbos, ne kartą kreipėsi, kad jam būtų atlikta regos operacija, nes pablogėjo jo regėjimas, jis galėjo apakti.
2.1. Dėl ieškinio senaties termino paaiškina, kad teismas, vertindamas ieškinio senaties terminą turi atsižvelgti į tokias aplinkybes, kaip pareiškėjo nesupažindinimas su vidaus tvarka bei pareiškėjo psichologinę – emocinę būseną bausmės atlikimo metu. Teismų praktikoje laikoma, kad pareiškėjas apie savo teises ir pareigas sužino nuo jo supažindinimo su vidaus tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su vidaus tvarka, jo teisėmis, todėl manė, kad atsakovės atstovo žiaurus, žeminantis elgesys jo atžvilgiu buvo adekvati priemonė prieš suimtuosius ir nuteistuosius ir nesuprato, kad kalinimo sąlygomis gali ginti savo teises. Atsakovės atstovo padaryti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimai yra susiję su nusikaltimais žmoniškumui, kuriems ieškinio senaties terminas netaikomas. Lietuvos nacionalinė teisė įtvirtina tarptautinės teisės pirmumo principą. Pareiškėjas prašo teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Be to, nurodo, kad teismui nėra pagrindo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
2.2. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K 983 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Be to, kamerose buvo inventoriaus ir baldų, kurių plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendro ploto, apskaičiuojant gyvenamąjį plotą. Pareiškėjo teigimu, baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto eliminavimą nustato Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimai, kuriuose nurodyta, kad geromis sąlygomis laikoma praktika, kai vienam asmeniui vienvietėse kamerose tenka 5 kv. m., o daugiavietėse – 4 kv. m. gyvenamojo ploto. Aplinkybę, kad kamerų plotas yra užstatytas baldais ir kitais įrenginiais prašo pripažinti visiems žinoma, kurios nereikia įrodinėti. Pareiškėjo manymu, tiksliausias skaičiavimas galimas tik pagal miegamųjų vietų skaičių kamerose, nustatant, kad visais atvejais buvo pažeistas gyvenamojo ploto reikalavimas. Atsakovės atstovo pateikti duomenys apie kamerose laikomų asmenų skaičių yra netikslūs, nes jo pateikiami rytinio ir vakarinio patikrinimo duomenys neparodo visos dienos kalinamųjų judėjimo tvarkos. Atsakovės atstovas piktnaudžiauja tuo, per patikrinimus dirbtinai mažina asmenų skaičių. Laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2016-03-01 kameroje Nr. 404 buvo laikomi ne 7 asmenys, kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, bet 8 asmenys. Dėl ploto trūkumo pareiškėjui tirpo kūno dalys. Lukiškių TI-K administracija sąmoningai tyčia neteisėtai įrenginėja perteklines miegamąsias vietas vienvietėse kamerose.
2.3. Dėl baldų ir kito inventoriaus trūkumo jam teko valgyti lovoje nepatogiai, todėl sutriko jo virškinimas, skaudėdavo kaklą. Neretai tekdavo valgyti stovint, prie tualeto, pasidėjus maistą ant sanitarinio mazgo pertvaros. Pareiškėjas kęsdavo blogus kvapus. Kameros baldai buvo nepatogūs, valgant, skaitant, rašant sėdėdamas prie stalo jis jausdavo skausmą. Skaitymas gulimoje vietoje kenkė jo akims dėl prasto apšvietimo. Lukiškių TI-K suteikė pareiškėjui netinkamą naudojimui gultą (pasenusią, netvarkingą metalinę lovą) su pasibaigusiu naudojimo terminu. Pareiškėjui nuolat skaudėjo nugarą, šonus, lovos skleidžiami garsai trukdė miegui, pareiškėjas jautė nuolatinę įtampą, kad lova gali sulūžti, kai buvo naudojamas antras lovos aukštas. Dėl miego trūkumo pareiškėją kankino nuovargis, jis jautė organizmo išsekimą, skaudėjo nugaros ir kaklo sritis. Taigi jis buvo laikomas kankinimo sąlygomis.
2.4. Lukiškių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Bet koks sanitarinio mazgo atitveriamos sienelės aukštis, kuris neizoliuoja sanitarinio mazgo nuo likusios kameros dalies, turi būti konstatuojamas kaip grubus pažeidimas, kadangi atsakovas turi galimybę sanitarinį mazgą įrengti tinkamai. Pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas privatumas. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo sklido nemalonūs kvapai. Dėl to buvo pažeista pareiškėjo garbė, orumas, tai jam sukėlė didelių nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmą. Tualetas įrengtas taip, kad pareigūnai atidarydami duris ar žiūrėdami per langelį duryse jį mato pirmiausiai. Pamainoje kartais dirba ir pareigūnės moterys. Tualetu pareiškėjas naudojosi jausdamas baimę, nepasitikėjimą. Apatinių ir viršutinių drabužių skalbimas praustuvėje, kurioje plaunami indai, veidas, pažemino jo orumą.
2.5. Pareiškėjui buvo suteikiama teisė vieną kartą per savaitę per 15 minučių nusiprausti po dušu šiltu vandeniu. Pareiškėjo teigimu, pusę jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu prausimuisi buvo suteiktas ne šiltas, bet šaltas vanduo. Tokiu būdu buvo pažemintas jo orumas, jis buvo verčiamas gyventi antisanitarinėje, nehigieniškoje aplinkoje, jam kilo pavojus susirgti infekcinėmis ligomis, dėl prausimosi šaltu vandeniu jis jautė sąnarių gėlimą, stuburo skausmus.
2.6. Lukiškių TI-K tinkamai nepasirūpino draudimo rūkyti gyvenamojoje patalpoje įgyvendinimu, todėl atsako už tai, kad pareiškėjas buvo priverstas periodiškai apie 300 dienų per visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį kvėpuoti tabako dūmais. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją. Jis negali tiksliai nurodyti, kada ir kokioje kameroje buvo rūkoma, nes tikslios apskaitos nevedė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad visur iškabino informaciją apie draudimą rūkyti. Nėra įrengta specialių patalpų rūkantiems asmenims su tinkamu vėdinimu. Lukiškių TI-K parduotuvėje yra parduodamos cigaretės ir tabako gaminiai. Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų apie paskirtas nuobaudas, susijusias su rūkymu netinkamoje vietoje. Tabako dūmai pareiškėjui sukėlė kosulį, plaučių pabrinkimą, lengvą dusulį, perštėjo akis, nusilpo jo imuninė sistema, tabako dūmai įsigėrė į drabužius, susidarė antisanitarinės sąlygos, pareiškėjui pasireiškė nepilnavertiškumo jausmas.
2.7. Dėl antisanitarinių sąlygų paaiškina, kad kamerose buvo drėgna, kadangi nebuvo įrengtos papildomos vėdinimo sistemos, o žiemos metu buvo netinkamai apšildomos kameros. Dėl to vasarą sienos buvo drėgnos, žiemą apšerkšniję, nuolat buvo pelėsis, byrėjo tinkas, kurio dulkėmis buvo kvėpuojama. Kamerose buvo neatitvertas sanitarinis mazgas, neturintis atskiros vėdinimo sistemos. Vandens šildymas prausimuisi ir skalbimui dar labiau padidino drėgmę. Kadangi vėdinant langai būna atidaryti, šaltuoju metų laiku, temperatūra yra žemesnė, nei nustatyta. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai temperatūrą vertina neatsižvelgę į būtinybę nuolat vėdinti kameras per langus. Dėl labai prastos kamerų būklės pareiškėjui teko kreiptis pagalbos į psichologą. Sienų pelėsis, grybelis, drėgmė kėlė pareiškėjui kosulį, dusulį, gerklės perštėjimą. Nuo drėgmės pareiškėjui raukšlėjosi oda, žydėjo nagai, šaltis neigiamai veikė sąnarius. Be to, pareiškėjas kentė nepatogumus, pašalinius kvapus, šaltį, buvo pažemintas jo orumas. Pareiškėjas nuo vaikystės buvo pratinamas laikytis tvarkos, todėl kamerai tvarkyti naudodavo savo asmenines lėšas, drabužius, nes atsakovės atstovas arba atsisakydavo jas suteikti, arba jų tekdavo laukti 2–3 savaites ir per tą laiką jis būdavo perkeliamas į kitą kamerą. Dėl dvigubos metalinių grotų apsaugos, nebūdavo įmanoma išvalyti šiukšlių ant palangės.
2.8. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad atsakovas jį kalino netinkamomis sąlygomis laikino sulaikymo kamerų patalpose. Šios kameros yra rūsyje, mažos, perpildytos, todėl jose laikomi asmenys stovėdavo susispaudę. Jose pareiškėjas išbūdavo iki 4–5 val., nors pagal teisės aktus galėjo būti laikomas ne ilgiau kaip 2 valandas. Jose buvo nuolat rūkoma, netinkamai vėdinama. Dėl pareigūnų užimtumo jie negalėdavo jose laikomų asmenų nuvesti į tualetą. Dėl šių kankinimui prilyginamų sąlygų pareiškėjas patyrė nervinį šoką, orumo pažeminimą, labai didelį nuovargį, jautė organizmo išsekimą.
2.9. Nuolatinis pareiškėjo kilnojimas iš vienos kameros į kitą dėl adaptavimosi naujoje aplinkoje sukėlė jam daug nepatogumų, sunkumų, pažemino orumą, sukėlė stresą, psichologinę įtampą, nervinį išsekimą, atsirado fobijos, kankino nemiga, dažnai skaudėjo galvą, pareiškėjas pasidarė agresyvus ir dirglus, sutriko jo sveikata. Dėl stuburo skausmų jam būdavo sunku persinešti daiktus, tačiau pareigūnai į tai nekreipė dėmesio. Tai jam kėlė dideles kančias. Todėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmus pareiškėjas laiko sąmoningais, tyčiniais, siekiant pabloginti pareiškėjo kalinimo sąlygas, išskiriant jį iš kitų.
2.10. Pareiškėjui nesuteikti trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai su šeima, todėl kilo didelė tikimybė, kad šeima iširs, be to, tuo yra pažeidžiamos žmonos teisės ir kenkiama jos psichinei ir fizinei sveikatai. Tokiais Lukiškių TI-K veiksmais pareiškėjas be to yra diskriminuojamas, nes jis dar nėra nuteistas, o jam taikomi didesni suvaržymai ir draudimai nei nuteistiesiems. Pagal EŽTT praktiką tarp šeimos narių jokiomis sąlygomis negali būti apriboti pasimatymai. Minėti pasimatymai ir netinkamas pasimatymų tvarkos įgyvendinimas yra prilyginamas žmogaus teisių ir šeimos narių teisių pažeidimui. Dėl atsakovės atstovo veiksmų, kuriais draudė ir sąmoningai sudarė kliūtis pareiškėjo pasimatymams, pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą, stresą, prarado ilgalaikius santykius su mylimu žmogumi, išsiskyrė su žmona. Nervinė įtampa sukėlė nemigą, tiką, rytais pagreitėdavo širdies ritmas, atsirado nepilnavertiškumo kompleksas, apatiškas požiūris į aplinką, atimta teisė turėti lytinius santykius neigiamai paveikė jo sveikatą. Pareiškėjo teigimu, atsakovės atstovas tikslingai ir sąmoningai siekia išardyti pareiškėjo šeimą.
2.11. Buvo neužtikrintos ugdymo ir užimtumo sąlygos. Paaiškina, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – Komitetas) bei EŽTT praktiką, suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti už kameros ribų, o vidutinis vienam asmeniui skirtas pasivaikščioti plotas turi būti ne mažesnis nei 8 kv. m. Lukiškių TI-K skyrė vos 1 valandą pasivaikščioti kiemeliuose, 1,6 valandos per mėnesį būti už kameros ribų. Pasivaikščiojimo kiemelių plotas beveik visada neatitiko normos. Tuo pareiškėjas patyrė kankinimo požymius, jam trūko gryno oro, erdvės, suvaržyta jo judėjimo laisvė, pažemintas jo orumas.
2.12. Kalinami asmenys privalo būti aprūpinami darbinėmis pajamomis arba jiems privalo būti mokamos pašalpos. Tokiu atveju materialinį aprūpinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai nebūtų taip ženkliai pažeidę pareiškėjo teises. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nesilaiko teisės aktų reikalavimų, neišduoda nei tualetinio popieriaus, nei dantų šepetėlių ir pastos, nei skutimosi peiliukų, neišduodamas muilas prieš einant į dušą, priemonės indams plauti. Indų plovimas šaltu vandeniu, nenaudojant plovimo priemonių, sudaro sąlygas užkrečiamoms žarnyno ligoms plisti. Neaprūpinimas tualetiniu popieriumi ypatingai žemina žmogaus orumą. Čiužiniai ir antklodės naudojami be užvalkalų, antra paklodė, antras pagalvės užvalkalas ir antras rankšluostis niekada neišduodami, retai išduodamas vienas rankšluostis. Atvykusiems asmenims liepiama pasirašyti tuščioje armatūrinėje kortelėje, neaiškinant už ką jie pasirašo ir neišduodant jiems priklausančio inventoriaus. Atsakovės atstovas net neslepia, kad paklodės ir pagalvių užvalkalai atvykusiems asmenims išduodami tik pateikus rašytinį prašymą, kas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Kol svarstomas prašymas, asmuo yra priverstas naudotis netvarkingu, mechaniškai pažeistu, nešvariu minkštuoju lovos inventoriumi be paklodės, pagalvės užvalkalo, apsieiti be rankšluosčio. Asmenų turimi pledai, lovatiesės, dideli rankšluosčiai kratos metu atimami ir grąžinami tik išvykstant. Tai rodo Lukiškių TI-K tyčią sudaryti nežmoniškas sąlygas. Čiužinys, antklodė, pagalvė negali būti skalbiami, sauso valymo galimybių Lukiškių TI-K nėra, jie tik dezinfekuojami. Dezinfekavimas nepašalina prakaito, kūno riebalų, purvo.
2.13. Gyvenamojoje zonoje buvo naudojamas asbestas. Pats atsakovės atstovas patvirtino, kad gyvenamuosiuose pastatuose, pasivaikščiojimo kiemeliuose yra asbesto šiferiniuose stogo lakštuose. Pareiškėjo teigimu, konstrukcijos turinčios asbesto bet kuriuo momentu gali būti pažeistos, o asbesto plaušeliams patekus į organizmą per ilgą inkubacinį periodą gali būti sukelti mirtini vėžiniai susirgimai. Nuteistieji yra priskiriami didelės rizikos neprognozuojamų veiksmų asmenims, taigi jie patys gali pradėti laužyti asbestinius lakštus, nors pagal teisės aktus nuteistiesiems draudžiama turėti daiktus, kurie gali žaloti sveikatą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) išvados dėl asbesto ir jo gaminių yra nepatikimos, nes šios institucijos bando nuslėpti pažeidimą ir jų atstovai nė karto neatliko tyrimo dėl asbesto plaušelių koncentracijos ore nustatymo, o vizualinė apžiūra negali būti vertinama kaip tinkama identifikavimo priemonė. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nuolat bijojo, pasidarė apatiškas aplinkai, prarado ir nebevertina gyvybės, prarado savisaugos jausmą, yra tikimybė jam susirgti nepagydoma liga.
2.14. Skunde taip pat nurodo, kad: Lukiškių TI-K tiekė netinkamą maitinimą; teikė netinkamą gydymą; pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, grasino, veikė psichologiškai; Lukiškių TI-K neįrengti evakuaciniai išėjimai; kamerose netinkamai sudaromos sąlygos drabužių skalbimui ir džiovinimui; pareiškėjo gyvenamosiose patalpose neatlikti remonto ir grybelio pašalinimo darbai.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovės atstovas pateikė tik vienos dienos duomenis apie maisto kokybę, kitomis dienomis maisto kokybė nebuvo užtikrinta. Dėl Lukiškių TI-K nesuteiktų pasimatymų jis išsiskyrė su žmona.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose (2 t., b. l. 1–13; 4 t., b. l. 54–84) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo: 1) pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų senaties terminą; 2) pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą; 3) priteisti iš pareiškėjo 20,52 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Lukiškių TI-K teikia teismui tikslius duomenis apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, jo judėjimą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis.
3.2. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktų numatytas inventorius.
3.3. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.
3.4. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
3.5. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Reikalavimo skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą eliminuoti baldų užimamą plotą nenumato nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai.
3.6. Laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate. Jos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji (nuteitieji) gali atsisėsti. Jose laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio reikalavimų. Teisės aktuose nenustatytas laikino laikymo kamerų plotas, tenkantis vienam asmeniui. Lukiškių TI-K nevedama apskaita, kiek asmenų yra laikoma šiose kamerose. Laikino laikymo patalpose draudžiama rūkyti. Tiek trumpalaikių laikymo kamerų patalpose, tiek jų išorėje yra iškabinti ženklai, draudžiantys rūkyti. Asmeniui paprašius, visada suteikiama galimybė jam pasinaudoti tualetu. Tardymo izoliatorių patalpos, įrenginiai, inventorius eksploatuojami laikantis teisės aktų reikalavimų. Bendro naudojimo patalpų valymo darbai atliekami pagal poreikį. Valymo darbus atlieka nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus bei paskirti į valytojo pareigas, Ūkio skyriaus valytojai. Valymo darbus gali vykdyti nuteistieji suderinus su Apsaugos ir priežiūros skyriumi.
3.7 Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių įrengimo nenumato teisės aktai. Pareigūnai, paskirstydami asmenis į gyvenamąsias patalpas, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų. Priėmimo – paskirstymo skyriaus patalpose yra iškabinti įspėjamieji ženklai, draudžiantys rūkyti. Šiame skyriuje pareigūnai kontroliuoja, kad asmenys, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerūkytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių. Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgus į jų prašymą laikyti atskirai nuo rūkančiųjų. Pareiškėjas A. S. 2013-05-24 užpildė anketą, kurioje nurodė, kad nesutinka būti laikomas su rūkančiais, todėl Lukiškių TI-K jis buvo laikomas su nerūkančiais.
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K teigimu, Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tiek Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) taikomos tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems pastatams. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Stebėjimo akutės duryse įrengtos laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Teisės aktai nenumato sanitarinių mazgų atitvėrimų nuo stebėjimo akučių. Pareigūnai tarnybos metu su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi etikos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
3.9. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
3.10. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti po dušu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
3.11. Pagal teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K vyrams tualetinis popierius, muilas išduodamas du kartus per mėnesį, dantų pasta, šepetėlis ir vienkartiniai skustuvai išduodami kas mėnesį.
3.12. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už paslaugą. Naudojimasis šia paslauga yra nuteistųjų (suimtųjų) teisė, bet ne pareiga. Jei asmuo neturi pinigų, jis gali raštu kreiptis dėl galimybės išsiskalbti nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami sausi.
3.13. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo.
3.14. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų (nuteistųjų) teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengtos rakinamos kameros. Pasivaikščiojimo kiemų plotis: I korpuse – nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m; II korpuse – nuo 34,16 kv. m iki 37,40 kv. m; III korpuse – nuo 15,55 kv. m iki 31,05 kv. m. Teisės aktuose nenustatytas pasivaikščiojimo kiemelių plotas, tenkantis vienam asmeniui. Visi vienoje kameroje esantys asmenys pasivaikščioti vedami kartu.
3.15. Lukiškių TI-K statinių, kuriuose apgyvendinti visi suimtieji ir nuteistieji konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti dar prieš įsigaliojant nutarimui dėl asbesto gaminių naudojimo ribojimo. Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius įmanoma pasiekti tik pastačius pakylą ar kopėčias. III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrų šiferio padengimas visiškai pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokšte. Šiferio padengimas baigiamas keisti ir I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose.
3.16. Lukiškių TI-K kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą į metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visose gyvenamuosiuose korpusuose kiekviename aukšte. Vidaus gaisrinis vandentiekis tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl evakuacinių išėjimų paaiškina, kad kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Žmonių evakavimo planai statiniuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Elektros instaliacijos įrengimas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose ir kitose patalpose atitinka „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimus. Elektros instaliaciniai laidai nėra seni, nes dėl nuolatinio gadinimo (sąmoningai gadina suimtieji) instaliacija remontuojama. Apsaugant elektros instaliaciją nuo galimų perkrovų ant elektros įvado į kameras sumontuoti automatiniai išjungėjai, kurie apsaugo nuo trumpo jungimo, dėl to nuteistųjų (suimtųjų) skaičius perkrovoms įtakos neturi.
3.17. Norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Lukiškių TI-K suimtieji asmenys dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos šv. mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽLV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti.
3.18. Suimtieji, nuteistieji, atvykdami į įstaigą supažindinanti su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir jų nepažeidinėti. Pareiškėjas A. S., atvykęs į įstaigą taip pat buvo supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis, bei draudimais. A. S. buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimą. Tai patvirtina jo asmeninis parašas, kuris turi būti ant blanko „Supažindinimas“, kuris įsiuvamas į asmens bylą.
3.19. Tiriantis baudžiamąją bylą pareigūnas ar nagrinėjantis baudžiamąją bylą teisėjas suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikia teisę į pasimatymą o Lukiškių TI-K privalo užtikrinti tą teisę, neribojant pasimatymų skaičiaus. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-89 patvirtintą Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašą, asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą laiką trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte yra teigiama, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Taip pat, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 108 punkte yra teigiama, kad trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (išskyrus nepilnamečių nuteistųjų). Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymą su jais atvykusius asmenis. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje, kuriame yra kalbama apie pasimatymų patalpų įrengimą yra numatyta tik trumpalaikių pasimatymu su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra numatytas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų. Įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, kurios buvo išvardintos aukščiau, bei tinkamai ir teisėtai veikia, nepažeisdami teisėtumo.
3.20. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl vykdomų perkėlimų į kitas kameras atsakovės atstovas paaiškina, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, atlieka savo pavestas darbo funkcijas nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo. Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje bei siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį, atvykusį miegamąją vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto tik griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas A. S. Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis aukščiau paminėtų įstatymų reikalavimais.
3.21. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos darbų įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus.
3.22. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 20,52 Eur, kurių dydį apskaičiavo remdamasi Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29.
3.23. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Lukiškių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 30 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2016-05-27 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Dėl ieškinio senaties ir nesupažindinimo su vidaus tvarka
5. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2016-05-27. Lukiškių TI-K atsiliepime pareiškėjo skundo daliai teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį.
5.1. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nagrinėjamoje situacijoje numato bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. CK taip pat numatyta, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
5.2. Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų teismui padavė tik 2016-05-27 (1 t., b. l. 152), t. y. praėjus daugiau nei 8 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo pradžios. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šiuos 8 metų būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.
5.3. Atmestini pareiškėjo argumentai dėl ieškinio senaties netaikymo remiantis Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutu, kadangi minėtas tarptautinis teisės aktas šioje byloje netaikytinas. Konvencijos 3 straipsnio, kuriuo remiasi pareiškėjas, taikymo praktiką formuoja EŽTT. Remiantis EŽTT formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimą Golder prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996-10-22 sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
5.4. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A52-858/2015). Pareiškėjas prašo teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi jis nebuvo tinkamai supažindintas su vidaus tvarka, jo teisėmis, todėl manė, kad atsakovės atstovo žiaurus, žeminantis elgesys jo atžvilgiu buvo adekvati priemonė prieš suimtuosius ir nuteistuosius ir nesuprato, kad kalinimo sąlygomis gali ginti savo teises. Laisvės atėmimo vietų prievolė nuteistuosius pasirašytinai supažindinti su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais yra įtvirtinta BVK 54 straipsnio 3 dalyje (areštinių vidaus tvarka) ir 116 straipsnyje (pataisos įstaigų vidaus tvarka). Analogiška pareiga suimtųjų (kalinamųjų) atžvilgiu yra įtvirtinta SVĮ 11 straipsnio 5 dalyje (tardymo izoliatorių vidaus tvarka). Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad šios savo pareigos nepažeidė ir pareiškėjas A. S., atvykęs į Lukiškių TI-K, buvo supažindintas su dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teises ir pareigas reglamentuojančiais teisės aktais ir tai patvirtino savo parašu (4 t., b. l. 54–84). Tai patvirtina byloje esantys įrodymai (2 t., b. l. 32). Todėl teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su vidaus tvarka ir jo teisėmis. Be to, pagal LVAT praktiką (žr. pvz., 2016-11-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2385-662/2016), pareiga suimtuosius (nuteistuosius) pasirašytinai supažindinti su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais neturi būti aiškinama kaip apimanti pareigą juos supažindinti su visais teisės aktais, kurie suimtajam (nuteistajam) galbūt kada nors bus aktualūs. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu jam turėjo būti sudaryta galimybė susipažinti su jo pageidaujamais teisės aktais. Pažymėtina, kad skundo padavimo teismui terminus ir tvarką reglamentuojantys teisės aktai yra skelbiami viešai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo atstovai ar kiti asmenys pareiškėjui būtų sudarę kliūtis su šiais aktais susipažinti arba gauti teisinę pagalbą. Pareiškėjas nenurodė pats ėmęsis aktyvių veiksmų šiems teisės aktams gauti (pvz., atlikęs paiešką bibliotekoje, teikęs prašymus) arba kad šie prašymai nebuvo patenkinti. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
5.5. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiškėjas teigia, kad kalinimo sąlygos buvo žeminančios jo orumą ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus. Taigi, jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2007-10-04 iki 2013-05-26, atmestina.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
8. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2013-05-27 buvo laikomas kameroje Nr. 368, kurios plotas – 6,50 m², kurioje buvo ryte – 1, vakare – 2 asmenys; 2013-05-28 buvo laikomas kameroje Nr. 268, kurioje buvo ryte – 2, vakare – 2 asmenys; 2013-05-29 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją; 2013-08-30 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurio plotas – 7,45 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-08-31 – 2013-09-01 buvo laikomas kameroje Nr. 111, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-09-02 perkeltas į kamerą Nr. 314, kurios plotas – 7,58 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-09-03 buvo laikomas kameroje Nr. 314, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-09-04 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją 3-ąjį sektorių; 2013-09-11 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas – 7,42 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-09-12 buvo laikomas kameroje Nr. 123, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-09-13 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją 3-ąjį sektorių; 2013-09-20 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas – 7,48 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-09-21 buvo perkeltas į kamerą Nr. 268, kurios plotas – 7,30 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2013-09-22 – 2013-09-24 buvo laikomas kameroje Nr. 268, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-09-25 buvo laikomas kameroje Nr. 268, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-09-26 buvo perkeltas į kamerą Nr. 322, kurios plotas – 7,77 m², kurioje buvo 3 asmenys; 2013-09-27 buvo laikomas kameroje Nr. 322, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-09-28 perkeltas į kamerą Nr. 268, kurios plotas – 7,30 m², kurioje buvo 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m², kurioje buvo 4 asmenys; 2013-09-29 buvo laikomas kameroje Nr. 112, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-09-30 buvo perkeltas į kamerą Nr. 358, kurios plotas – 7,77 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-10-01-2013-10-02 buvo laikomas kameroje Nr. 358, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-10-03 buvo laikomas kameroje Nr. 358, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-10-04 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją 3-ąjį sektorių; 2013-10-18 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-10-19 buvo perkeltas į kamerą Nr. 322, kurios plotas – 7,77 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2013-10-20 buvo laikomas kameroje Nr. 322, kurioje 3 asmenys; 2013-10-21 buvo laikomas kameroje Nr. 322, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-10-22 buvo laikomas kameroje Nr. 322, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-10-23 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją 3-ąjį sektorių; 2013-11-13 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-11-14 buvo perkeltas į kamerą Nr. 397, kurios plotas – 20,14 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-11-15 buvo laikomas kameroje Nr. 397, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-11-16 – 2013-11-20 buvo laikomas kameroje Nr. 397, kurioje buvo 4 asmenys; 2013-11-21 buvo laikomas kameroje Nr. 397, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-11-22 buvo laikomas kameroje Nr. 397, kurioje buvo 1 asmuo; 2013-11-23 – 2013-11-25 buvo laikomas kameroje Nr. 397, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-11-26 buvo laikomas kameroje Nr. 397, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-11-27 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją 3-ąjį sektorių; 2014-01-08 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-01-09 perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas – 32,33 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-01-10 perkeltas į kamerą Nr. 386, kurios plotas – 26,81 m², kurioje buvo 3 asmenys; 2014-01-11 perkeltas į kamerą Nr. 390, kurios plotas – 36,51 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2014-01-12 – 2014-01-15 buvo laikomas kameroje Nr. 390, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-01-16 buvo laikomas kameroje Nr. 390, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-01-17 buvo laikomas kameroje Nr. 390, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-01-18 – 2014-01-20 buvo laikomas kameroje Nr. 390, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-01-21 buvo laikomas kameroje Nr. 390, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-01-22 buvo laikomas kameroje Nr. 390, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-01-23 buvo laikomas kameroje Nr. 390, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-01-24 perkeltas į kamerą Nr. 388, kurios plotas – 26,96 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2014-01-25 buvo laikomas kameroje Nr. 388, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-01-26 – 2014-01-29 buvo laikomas kameroje Nr. 388, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-01-30 buvo laikomas kameroje Nr. 388, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-01-31 – 2014-02-05 buvo laikomas kameroje Nr. 388, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-02-06 – 2014-02-07 buvo laikomas kameroje Nr. 388, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-02-08 – 2014-02-10 buvo laikomas kameroje Nr. 388, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-02-11 buvo laikomas kameroje Nr. 388, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-02-12 perkeltas į kamerą Nr. 320, kurios plotas – 7,76 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2014-02-13 – 2014-02-14 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-02-15 – 2014-02-21 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-02-22 – 2014-02-24 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-02-25 – 2014-02-27 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-02-28 – 2014-03-03 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-03-04 – 2014-03-05 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-03-06 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-03-07 – 2014-03-13 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-03-14 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-03-15 – 2014-03-19 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-03-20 – 2014-03-21 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-03-22 – 2014-03-30 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-03-31 – 2014-04-02 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-04-03 – 2014-04-12 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-04-13 – 2014-04-18 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-04-19 – 2014-04-21 buvo laikomas kameroje Nr. 320, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-04-22 perkeltas į kamerą Nr. 271, kurios plotas – 7,76 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2014-04-23 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-04-24 – 2014-05-02 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-05-03 – 2014-05-07 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-05-08 – 2014-05-15 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-05-16 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-05-17 -2014-05-21 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-05-22 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 1 asmuo; 2014-05-23 – 2014-06-05 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-06-06 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-06-07 – 2014-06-10 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-06-11 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-06-12 – 2014-06-19 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-06-20 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-06-21 – 2014-06-26 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-06-27 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 1 asmuo; 2014-06-28 – 2014-07-02 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-07-03 – 2014-07-10 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-07-11 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-07-12 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-07-13 – 2014-07-16 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-07-17 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-07-18 – 2014-07-23 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-07-24 – 2014-08-02 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-08-03 – 2014-08-05 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-08-06 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-08-07 – 2014-08-08 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-08-09 – 2014-08-21 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-08-22 – 2014-08-26 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-08-27 buvo perkeltas į kamerą Nr. 269, kurios plotas – 7,68 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-08-28 buvo laikomas kameroje Nr. 269, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-08-29 buvo laikomas kameroje Nr. 269, kurioje buvo 1 asmuo; 2014-08-30 buvo laikomas kameroje Nr. 269, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-08-31 – 2014-09-03 buvo laikomas kameroje Nr. 269, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-09-04 buvo perkeltas į kamerą Nr. 271, kurios plotas – 7,76 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-09-05 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-09-06 – 2014-09-08 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-09-09 – 2014-09-26 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-09-27 – 2014-09-29 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-09-30 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-10-01 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-10-02 – 2014-10-06 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-10-07 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-10-08-2014-10-11 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-10-12 – 2014-10-13 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-10-14-2014-10-15 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-10-16 buvo laikomas kameroje Nr. 271, kurioje buvo 1 asmuo; 2014-10-17 buvo perkeltas į kamerą Nr. 386, kurios plotas – 26,81 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2014-10-18 – 2014-11-02 buvo laikomas kameroje Nr. 386, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-11-03 buvo laikomas kameroje Nr. 386, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-11-04-2014-11-14 buvo laikomas kameroje Nr. 386, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-11-15 – 2014-11-16 buvo laikomas kameroje Nr. 386, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-11-17 buvo laikomas kameroje Nr. 386, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-11-18 – 2014-11-23 buvo laikomas kameroje Nr. 386, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-11-24 buvo laikomas kameroje Nr. 386, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-11-25 buvo laikomas kameroje Nr. 386, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-11-26 buvo laikomas kameroje Nr. 386, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-11-27 buvo laikomas kameroje Nr. 386, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-11-28 – 2014-12-05 buvo laikomas kameroje Nr. 386, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-12-06 buvo perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas – 17,02 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-12-07 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-12-08 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-12-09 – 2014-12-11 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-12-12 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-12-13 – 2014-12-14 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-12-15 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-12-16-2014-12-17 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-12-18 – 2015-01-02 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-01-03 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-01-04 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-05 – 2015-01-08 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-01-09 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-01-10 – 2015-01-12 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-01-13 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-01-14 – 2015-01-15 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-01-16 buvo perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas – 32,33 m², kurioje buvo 4 asmenys; 2015-01-17-2015-01-23 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-01-24 – 2015-01-29 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-01-30 2015-02-04 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-02-05 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-02-06-2015-02-18 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-02-19 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-02-20 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-02-21 buvo laikomas kamera Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-02-22 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-02-23 – 2015-02-26 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-02-27 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-02-28 – 2015-03-09 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-03-10 – 2015-03-13 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-03-14 – 2015-03-17 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-03-18 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-03-19 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-03-20 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-03-21 – 2015-03-25 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-03-26 – 2015-04-03 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-04-04 – 2015-04-14 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-04-15-2015-04-17 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-04-18 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-04-19 – 2015-04-23 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-04-24 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-04-25 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-04-26 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-04-27 – 2015-04-30 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-05-01 – 2015-05-08 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-05-09 – 2015-05-14 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-05-15 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-05-16 – 2015-05-20 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-05-21 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-05-22 – 2015-05-27 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-05-28 – 2015-06-01 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-06-02 – 2015-06-17 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-06-18 – 2015-06-19 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-06-20 – 2015-06-26 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-06-27 – 2015-07-15 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-07-16 – 2015-07-21 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-07-22 – 2015-07-24 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-07-25 – 2015-07-29 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-07-30 – 2015-08-04 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-08-05 – 2015-08-07 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-08-08 – 2015-09-15 buvo laikomas kameroje Nr. 398, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-09-16 buvo perkeltas į kamerą Nr. 386, kurios plotas – 26,81 m², kurioje buvo 4 asmenys; 2015-09-17 – 2015-09-24 buvo laikomas kameroje Nr. 386, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-09-25 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas – 31,61 m², kurioje buvo 4 asmenys; 2015-09-26 – 2015-10-06 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys; 2015-10-07 -2015-10-08 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 7 asmenys; 2015-10-09 – 2015-10-14 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys; 2015-10-15 buvo perkeltas į kamerą Nr. 274, kurios plotas – 7,84 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-16 – 2015-11-08 buvo laikomas kameroje Nr. 274, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-11-09 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas – 31,61 m², kurioje buvo 7 asmenys; 2015-11-10 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2015-11-11 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys; 2015-11-12 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2015-11-13 -2015-11-16 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 10 asmenų; 2015-11-17 – 2015-11-20 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2015-11-21-2015-11-23 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 10 asmenų; 2015-11-24 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2015-11-25 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 10 asmenų; 2015-11-26 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2015-11-27 – 2015-11-29 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 10 asmenų; 2015-11-30 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys; 2015-12-01 – 2015-12-02 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2015-12-03 – 2015-12-08 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 10 asmenų; 2015-12-09 -2015-12-10 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2015-12-11 -2015-12-15 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 10 asmenų; 2015-12-16 2015-12-18 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2015-12-19 -2015-12-23 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 10 asmenų; 2015-12-24 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2015-12-25 -2015-12-27 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 10 asmenų; 2015-12-28 – 2015-12-29 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2015-12-30-2016-01-04 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 10 asmenų; 2016-01-05 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2016-01-06 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 10 asmenų; 2016-01-07 – 2016-01-12 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2016-01-13 – 2016-01-14 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-01-15 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2016-01-16 — 2016-01-20 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-01-21 -2016-01-22 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 7 asmenys; 2016-01-23 – 2016-01-25 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-01-26 – 2016-01-27 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 10 asmenų; 2016-01-28 – 2016-01-30 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2016-01-31 -2016-02-01 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 10 asmenų; 2016-02-02 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2016-02-03 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-02-04 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 7 asmenys; 2016-02-05 – 2016-02-08 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-02-09 – 2016-02-10 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2016-02-11 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-02-12 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2016-02-13 – 2016-02-16 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-02-17 – 2016-02-18 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 7 asmenys; 2016-02-19 – 2016-02-22 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-02-23 buvo laikomas kameroje Nr. 399, kurioje buvo 9 asmenys; 2016-02-24 buvo perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas – 17,02 m², kurioje buvo 8 asmenys; 2016-02-25 – 2016-02-26 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 5 asmenys; 2016-02-27 – 2016-03-01 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 7 asmenys; 2016-03-02 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-03-03 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 7 asmenys; 2016-03-04 – 2016-03-09 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-03-10 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 7 asmenys; 2016-03-11 – 2016-03-16 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-03-17 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 7 asmenys; 2016-03-18 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 6 asmenys; 2016-03-19 – 2016-03-20 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-03-21 – 2016-03-22 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 7 asmenys; 2016-03-23 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-03-24 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 7 asmenys; 2016-03-25 – 2016-03-29 buvo laikomas kameroje Nr. 404, kurioje buvo 8 asmenys; 2016-03-30 buvo perkeltas į kamerą Nr. 323, kurios plotas – 7,75 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2016-03-31 – 2016-05-03 buvo laikomas kameroje Nr. 323, kurioje buvo 2 asmenys; 2016-05-04 buvo perkeltas į kamerą Nr. 208, kurios plotas – 7,03 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2016-05-05 – 2016-05-27 buvo laikomas kameroje Nr. 208, kurioje buvo 1 asmuo.
8.1. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2013-05-27 iki 2016-05-27) Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 912 dienų.
8.2. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
8.3. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 652 dienas, vadinasi, 260 dienų Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą. Pažymėtina, kad apskaičiuodamas minėtus dydžius, teismas laikė, kad 2013-05-27 pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista visą dieną, kadangi nėra žinoma tiksli jo laikymo teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis trukmė tą dieną (pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis jo laikymo sąlygos neatitiko minimalaus ploto reikalavimų tik vakare). Be to, pareiškėjo teisės į minimalų gyvenamąjį plotą laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2016-03-01 kameroje Nr. 404 pažeidimas yra pripažintinas ir šis laikotarpis įskaičiuotinas į nurodytą 260 dienų skaičių, nepriklausomai nuo to ar minėtoje kameroje buvo laikomi 7 asmenys, kaip teigia atsakovės atstovas, ar 8 asmenys, kaip teigia pareiškėjas.
8.4. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
8.5. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 260 dienų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
8.6. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
8.7. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
8.8. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.
9. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas, sklido nemalonūs kvapai; drabužiai skalbiami praustuvėje, kurioje plaunami indai.
9.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.
9.2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-06-08 pažyma Nr. 24-5078 (t. 2, b. l. 122–124) patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.
9.3. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Konstatavęs, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su sanitarinio mazgo veikimu, naudojimusi.
10. Pareiškėjas skundžiasi, kad jam buvo suteikiama teisė tik vieną kartą per savaitę 15 minučių nusiprausti po dušu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. LVAT 2016-05-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-556/2016 pabrėžiama, kad iš EŽTT praktikos matyti, kad kai kuriais atvejais pareiškėjo kalinimo sąlygas pablogina ir ta aplinkybė, jog jis negalėjo naudotis dušu pakankamai dažnai (pareiškėjas dušu galėjo naudotis kartą per savaitę) (žr. 2012-07-10 sprendimą EŽTT Vartic prieš Rumuniją, 2012-03-13 sprendimą Onaca prieš Rumuniją). Tačiau 2001 m. EŽTT, Valašino byloje nustatęs, kad pareiškėjas dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, tokią situaciją apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas dušu negalėjo naudotis neribotai, nepablogino jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. 2001-07-24 sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą). Vis dėlto LVAT 2016-05-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-556/2016 konstatavo, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu taip pat būtų vertinama, kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Taigi ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir vertinant visumą pareiškėjo nurodytų konstatuotų neteisėtų veiksmų ir sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo. Pareiškėjo teiginiai, kad jam naudojantis dušu vanduo kartais būdavo ne šiltas, bet šaltas, paneigti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-01-16 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-65 (3 t., b. l. 76–78), kuriuo konstatuota, kad dušai patikrinimo metu buvo tvarkingi, grindys ir sienos padengtos lygia, drėgmei atsparia danga; patiesti guminiai kilimėliai; nusiprausti po šiltu dušu galima ne rečiau kaip kartą per savaitę. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės pasinaudoti teise nusiprausti po dušu, byloje nėra. Taigi pareiškėjo nurodytas maudymosi po dušu dažnumas atitinka nacionalinį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis būtų nespėjęs nusiprausti po dušu tam skirtu metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi dušu sąlygų ir tvarkos atmestini, kaip nepagrįsti.
11. Pareiškėjas taip pat skundžiasi dėl kamerų netinkamo įrengimo, aprūpinimo baldais, lovos būklės. Pagal Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, tardymo izoliatorių, kalėjimų kamerų tipo patalpose turi būti: metalinė lova (1 vnt. 1 asmeniui); spintelė (1 vnt.), stalas (1 vnt.), taburetė (1 vnt.) arba stalo ilgio suoliukas (2 vnt.); maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt.). Pagal Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Baldų, virtuvės ir kito inventoriaus, būtino laisvės atėmimo vietų bendrabučiuose, specialiose patalpose, kamerose, komunalinės ir buitinės paskirties objektuose, naudojimo laiko normas (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) lovos naudojimo laikas yra 10 metų. Pareiškėjo teiginius dėl netinkamų kamerų aprūpinimo baldais paneigia Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-06-08 pažyma Nr. 24-5078 (2 t., b. l. 122–124), pagal kurią: Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis; atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos; kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Nurodyti teisės aktai numato, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų kamerų tipo patalpose lovos yra metalinės. Į bylą nepateikta įrodymų, kad lova buvo naudojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (per ilgai, sugadinta ar pan.). Iš skundo turinio matyti, kad teisės aktais numatyta metalinė lova buvo nepatogi pareiškėjui, skleidė garsus. Tačiau pagal LVAT praktiką, papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigų vykdymas (žr., pvz., LVAT 2016-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016; 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016). Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl kamerų netinkamo įrengimo, aprūpinimo baldais, lovos būklės, atmestini.
12. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K neišduoda nei tualetinio popieriaus, nei dantų šepetėlio, nei pastos, nei skutimosi peiliukų, priemonių indams plauti, prieš einant į dušą neišduodamas muilas. Pagal Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose – kalėjimuose, turi būti išduodama: 200 g. skalbiamojo muilo vienam mėnesiui; 100 g. tualetinio muilo vienam mėnesiui; 1 rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui; kiekvienam nuteistajam (suimtajam) einančiam praustis duše kiekvieną kartą po 30 g. muilo; priemonės indams plauti pagal jų vartojimo instrukcijose nustatytas normas; suimtiesiems kas mėnesį išduodama dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-06-08 pažyma Nr. 24-5078 (2 t., b. l. 122–124) patvirtina, kad: tualetinis muilas, ūkiškas muilas, tualetinis popierius, geriamoji soda, kalcinuota soda išduodama pagal nustatytą tvarką – du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje); skutimosi peiliukai, dantų pasta 50 ml., dantų šepetukas išduodami kartą per mėnesį, prireikus antrajam kartui – pateikus raštišką prašymą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad skunde nurodytas prekes (valymo priemones, higienos priemones ir pan.) yra įsigijęs už savo asmeninius pinigus, todėl laikytina, kad jokių nuostolių jis neturėjo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo materialinio aprūpinimo Lukiškių TI-K atmestini kaip nepagrįsti.
13. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl darbinių pajamų ir pašalpos jam neskyrimo atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam priklausė išmokėti darbines pajamas. Nuteistiesiems bei suimtiesiems gali būti mokama ir pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Vyriausybės 2003-04-14 nutarimu Nr. 475 patvirtintame Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Iš nurodyto teisės akto nuostatų matyti, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į jose nurodytą pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo ir sąlygų, nustatytų Aprašo 7 punkte (nuteistiesiems ir suimtiesiems), buvimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atitiko nurodytus kriterijus ir kad teikė prašymus dėl pašalpos skyrimo. Be to, nurodytose teisės normose yra kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti šią pašalpą.
14. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K čiužiniai ir antklodė naudojami be užvalkalų, antra paklodė, antras pagalvės užvalkalas ir antras rankšluostis neišduodamas; čiužiniai, antklodės, pagalvės tinkamai neišvalomos; kamerose netinkamos sąlygos drabužių skalbimui ir džiovinimui.
14.1. Pagal Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose – kalėjimuose, turi būti išduodama: kartą per trejus metus antklodė (1 vnt.); kartą per 4 metus čiužinys (1 vnt.); kartą per dvejus metus pagalvė (1 vnt.); 2 užvalkalai pagalvei metams, 4 paklodės metams, 2 rankšluosčiai metams. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (63 punktas); laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (64 punktas); draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (65 punktas); lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 punktas); lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (67 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatas: laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais (40 punktas); čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (41 punktas); draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 punktas); lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (43 punktas).
14.2. Pareiškėjo skundo treiginius dėl netinkamai valomo minkštojo inventoriaus, netinkamo aprūpinimo patalyne, rankšluosčiais, sąlygų skalbti ir džiovinti skalbinius neužtikrinimo, paneigia Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-06-08 pažyma Nr. 24-5078 (2 t., b. l. 122–124), kurioje nurodyta, kad: valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę; suimtieji (nuteistieji) asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, apmokėdami už paslaugas, arba neturint pinigų kartą per mėnesį skalbdami nemokamai; drabužiai ir patalynė iš skalbyklos tą pačią dieną grąžinami sausi; Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-523 (3 t., b. l. 13–14) ir 2013-11-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-1363 (3 t., b. l. 29–31), kuriais konstatuota, kad Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių drabužių skalbimas organizuojamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis; minkštasis inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale, įrašomi duomenys iš kur paimti nukenksminti daiktai, dezinfekavimo data, atsakingo darbuotojo parašas; patalynę numatyta keisti kas 7 dienas; dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“; Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-11-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-1363 (3 t., b. l. 29–31), kuriuo konstatuota, kad kameroje Nr. 110, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, patalynė buvo vizualia švari; Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-01-16 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-65 (3 t., b. l. 76–78), kuriuo konstatuota, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, gyventojams išvykus; minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) buvo tvarkingas, iš audinių tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose; lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir gyventojų asmeniniai drabužiai yra skalbiami skalbykloje; patalynė ir rankšluosčiai skalbiami vieną kartą per savaitę.
14.3. Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl draudimo su savimi turėti pledus, kadangi pagal Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.16 punktą nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigyta ar perduota patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako BVK 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-06-08 pažymoje Nr. 24-5078 (2 t., b. l. 122–124) nurodyta suimtieji (nuteistieji), kurie naudojasi nuosava patalyne, valdišką patalynę turi grąžinti.
14.4. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K patalynės ir minkštojo inventoriaus neišdavimo ir išduotų antisanitarinės būklės bei sąlygų skalbti nesudarymo atmestini kaip nepagrįsti.
15. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo antisanitarinės sąlygos: drėgna, šalta, pelėsis, byrėjo tinkas, nešvaru, atsakovės atstovas netinkamai vykdė pareigą išduoti valymo priemones.
15.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis: laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė drėgmė turi būti 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku – 35-60 proc. (26 punktas); oro temperatūra turi būti šiltuoju metų laiku 18–28 °C, šaltuoju metų laiku – 18–22 °C; visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (54 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas); laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose; tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas). Tokie patys reikalavimai nustatyti ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015.
15.2. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamente nuo 2009-01-01 buvo gautas vienas pareiškėjo skundas dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K (1 t., b. l. 159–160). 2016-03-23 pareiškėjas skundėsi Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl antisanitarinių sąlygų, triukšmo, dulkių koncentracijos ore, ir netinkamai atliekamos dezinfekcijos (b. l. 161). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas atliko patikrinimą Lukiškių TI-K kameroje Nr. 404 ir nustatė, kad: oro temperatūra buvo 20,3°C, santykinė oro drėgmė – 58,4 proc., kas atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 p. reikalavimus; patikrinimo metu pelėsių vizualiai nenustatyta, kas atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 p. reikalavimus (1 t., b. l. 169–175, 176–177).
15.3. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo nustatyti šie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimų pažeidimai: kameroje Nr. 398 nuo sienų vietomis nusilupę dažai ir tinkas, grindų danga nelygi, grindų ir sienų paviršiai nelygūs, nepritaikyti lengvam valymui (2013-09-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1055, 3 t., b. l. 3–4; 2013-09-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-1073, 3 t., b. l. 5–6; 2014-02-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-71, 3 t., b. l. 49–53); kamerose Nr. 399, Nr. 388, Nr. 404 buvo nusilupusių sienų ir lubų dažų, vietomis trūko grindų dangos, sienų, lubų, grindų paviršiai vietomis buvo nelygūs (2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-24, 3 t., b. l. 99–100; 2015-10-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2205, 3 t., b. l. 83–84; 2015-06-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1348, 3 t., b. l. 87–88); kameroje Nr. 399 sanitariniuose mazguose buvo vizualiai nešvaru, ant sienų ir lubų buvo voratinklių (2015-06-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1348, 3 t., b. l. 87–88); kameroje Nr. 397 vietomis nukritęs sienų tinkas, dažai, sienų paviršius nelygus, vietomis nebuvo grindų dangos, grindų paviršius buvo nelygus (2013-06-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16, 3 t., b. l. 41; 2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2483, 3 t., b. l. 101–102); kameroje Nr. 388 oro temperatūra siekė 14,7 °C (2013 m. vasario mėn. patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-54, 3 t., b. l. 9); kameroje Nr. 112 langas vėdinimui nepritaikytas (sulaužytas lango rėmas) langas, ant sienų ir lubų vietomis buvo dėmių, atšokusio tinko ir dažų plotų (2013-03-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-152, 3 t., b. l. 35–36); kameroje Nr. 111 sienelės, skiriančios gyvenamąjį plotą nuo sanitarinio mazgo, nuskilęs plytelės kampas, sienos dalyje prie įėjimo vietomis suskilusios plytelės (2015-05-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1068, 3 t., b. l. 80–81);kameroje Nr. 390 nuo lubų ir sienų vietomis nubyrėję dažai, lubos vietomis pajuodę (2014-04-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-471, 3 t., b. l. 61–62); kameroje Nr. 368 ant sienų vizualiai nustatyti pelėsiai, buvo atsilupusių sienos dažų, vietomis trūko grindų dangos (2015-01-16 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-65 (3 t., b. l. 76–78).
15.4. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų antisanitarinių sąlygų (t.y. oro temperatūros, santykinės drėgmės, vėdinimo, švaros kamerose neatitikimo teisės aktų reikalavimams) teismas pažeidimų nenustatė, kadangi Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais buvo konstatuotas jų atitikimas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimams: oro temperatūra kameroje Nr. 314 – 18,1-20°C, kameroje Nr. 390 – 18,1 °C (2014-04-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-471, 3 t., b. l. 61–62; 2016-02-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-127, 3 t., b. l. 107–108); kameroje Nr. 399 – 18,7 °C (2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-24, 3 t., b. l. 99–100); kamerose Nr. 386 – 19°C, Nr. 398 – 19°C; Nr. 404 – 18,0 – 24,3 °C (2016-02-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-127, 3 t., b. l. 107–108; 2016-03-14 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-360, 3 t., b. l. 130; 2016-03-14 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-364, 3 t., b. l. 131; 2013-05-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-523, 3 t., b. l. 13–14; 2014-03-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-231, 3 t., b. l. 67–68; 2016-02-09 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-124, 3 t., b. l. 105–106); kameroje Nr. 112 – 18,0-18,2 °C (2013-03-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-152, 3 t., b. l. 35–36; 2013-03-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-179, 3 t., b. l. 37; 2013-08-26 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-983, 3 t., b. l. 38); kameroje Nr. 110 – 19,4-20,9 °C (2013-05-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-523, 3 t., b. l. 13–14; 2013-11-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-1363, 3 t., b. l. 29–31); kameroje Nr. 322 – 18,4°C, Nr. 386 – 18,0°C, Nr. 397 – 18,1 °C, Nr. 398 – 18,4 °C (2013-03-20 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-213, 3 t., b. l. 32–34); kameroje Nr. 119 – 18,5 °C (2014-02-10 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-96, 3 t., b. l. 44–45); kameroje Nr. 123 – 18,2-18,9 °C (2013-03-20 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-214, 3 t., b. l. 18–19; 2013-04-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-345, 3 t., b. l. 20–22; 2013-09-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1012, 3 t., b. l. 24; 2013-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-1677, 3 t., b. l. 25–28); kameroje Nr. 111 – 18,1°C (2014-02-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-71, 3 t., b. l. 49–53); santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 314 – 41,5-47 proc., kameroje Nr. 390 – 39,3 proc. (2014-04-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-471, 3 t., b. l. 61–62; 2016-02-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-127, 3 t., b. l. 107–108); kameroje Nr. 399 – 44,7 proc. (2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-24, 3 t., b. l. 99–100); Nr. 386 – 49 proc., 398 – 51 proc., 404 – 47,9 – 64,8 proc. (2016-02-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-127, 3 t., b. l. 107-108; 2016-03-14 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-360, 3 t., b. l. 130; 2016-03-14 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-364, 3 t., b. l. 132–133; 2013-05-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-523, 3 t., b. l. 13–14; 2014-03-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-231, 3 t., b. l. 67–68; 2016-02-09 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-124, 3 t., b. l. 105–106); kameroje Nr. 112– 36,7 proc. (2013-03-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-152, b. l. 35–36; 2013-03-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-179, 3 t., b. l. 37; 2013-08-26 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-983, 3 t., b. l. 38); kameroje Nr. 110– 43-63,5 proc. (2013-05-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-523, 3 t., b. l. 13–14; 2013-11-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-1363, 3 t., b. l. 29–31); kameroje Nr. 322 – 37,8 proc., Nr. 386 – 35,5 proc., Nr. 397 – 52,2 proc., Nr. 398 – 38,9 proc. (2013-03-20 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-213, 3 t., b. l. 32–34); kameroje Nr. 123 – 35,6-52,1 proc. (2013-03-20 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-214, 3 t., b. l. 18–19; 2013-04-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-345, 3 t., b. l. 20–22; 2013-09-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1012, 3 t., b. l. 24; 2013-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-1677, 3 t., b. l. 25–28); kameroje Nr. 119 – 51 proc. (2014-02-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-96, 3 t., b. l. 44–45; 2013-06-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-657, 3 t., b. l. 17; 2014-04-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-471, 3 t., b. l. 61–62; 2013-03-20 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-214, 3 t., b. l. 18–19; 2013-04-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-345, 3 t., b. l. 20-22; 2013-09-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1012, 3 t., b. l. 24; 2013-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-1677, 3 t., b. l. 25–28); kameros Nr. 322, Nr. 386, Nr. 397, Nr. 398, Nr. 271, Nr. 314, Nr. 390, Nr. 123 vėdinamos per langą (2013-03-20 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-213, 3 t., b. l. 32–34); kamerose Nr. 271, Nr. 314, Nr. 404, Nr. 119, Nr. 123, Nr. 399, Nr. 397 pelėsio vizualiai nenustatyta (2013-06-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-657, 3 t., b. l. 17, 2014-03-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-231, 3 t., b. l. 67–68; 2014-05-27 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-833, 3 t., b. l. 71; 2014-02-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-96, 3 t., b. l. 44–45; 2013-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-1677, 3 t., b. l. 25–28; 2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-24, 3 t., b. l. 99–100; 2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2483, 3 t., b .l. 101-102); kamerose Nr. 119, Nr. 399 vizualiai švaru (2014-02-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-96, 3 t., b. l. 44–45; 2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-24, 3 t., b. l. 99–100).
15.5. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-01-16 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-65 (3 t., b. l. 76–78) konstatuota, kad Lukiškių TI-K buvo atliekami remonto darbai III korpuso penkiose kamerose ir dušinėje, ūkio skyriaus bendrojo naudojimo patalpose, I korpuse buvo naujai suremontuotos 25 kameros. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K administracijos sąmoningų tyčinių veiksmų, neremontuojant laisvės atėmimo įstaigos patalpų.
15.6. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-01-16 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-65 (3 t., b. l. 76–78) konstatuota, kad Lukiškių TI-K buitinės atliekos surenkamos gyvenamosiose patalpose į talpas, skirtas jų surinkimui ir kartą per dieną išnešamos; švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose rūpinasi jose esantys asmenys, išskyrus I korpuso (čia tvarko tam paskirti asmenys); valymo inventorius ir priemonės išduodamos. Taigi atmestini pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamo aprūpinimo valymo priemonėmis ir inventoriumi.
15.7. Teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais nustatyti tam tikri Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimų pažeidimai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir vertinant visumą pareiškėjo nurodytų konstatuotų neteisėtų veiksmų ir sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo.
16. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore jis galėdavo tik 1 valandą per dieną ir 1,6 valandos per mėnesį būti už kameros ribų, o pasivaikščiojimo kiemeliuose jam trūko vietos, nebuvo užtikrintos ugdymo ir užimtumo sąlygos.
16.1. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-01-16 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-65 (3 t., b. l. 76–78) konstatuota, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sąlygos pabūti gryname ore sudarytos; pasivaikščiojimo kiemeliai yra tvarkingi. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto.
16.2. Atsakovės atstovas atsiliepime (4 t., b. l. 54–84) paaiškino, kad: norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką; Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos; koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos šv. mišios, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija; organizuojami profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai; veikia biblioteka; suimtieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽLV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti. Pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrintos ugdymo ir užimtumo sąlygos yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai jo atžvilgiu buvo neužtikrintos užimtumo ir ugdymo sąlygos, kaip pasireiškė šis neužtikrinimas, todėl laikytina, kad šių aplinkybių pareiškėjas nepagrindė.
17. Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K tinkamai nepasirūpino draudimo rūkyti gyvenamojoje patalpoje įgyvendinimu.
17.1. HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas tabako gaminių vartojimo ribojimas. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru įtvirtintas HN 76:2010 14 punkte. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi Lukiškių TI-K administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, jog nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
17.2. Atsakovės atstovė Lukiškių TI-K atsiliepime (4 t., b. l. 54–84) nurodė, kad: pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras užtikrina nerūkančiųjų laikymą atskirai nuo rūkančių. Priėmimo – paskirstymo skyriaus patalpose yra iškabinti įspėjamieji ženklai, draudžiantys rūkyti; šiame skyriuje pareigūnai kontroliuoja, kad asmenys, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerūkytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių; suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgus į jų prašymą laikyti atskirai nuo rūkančiųjų.
17.3. Pareiškėjas A. S. 2013-05-24 užpildė Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketą Nr. 93-647 (t. 2, b. l. 34), kurioje nurodė, kad nesutinka būti laikomas su rūkančiais. Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016-06-15 pažyma Nr. 24-5261 (t. 2, b. l. 33) patvirtina, kad A. S. Lukiškių TI-K buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, ginčui aktualiu laikotarpiu patikrinę kameros Nr. 123, kurioje buvo laikomas ir pareiškėjas, būklę 2013-09-03 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-13.16-1012 konstatavo, kad kameroje nebuvo rūkoma (3 t., b. l. 24). Atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina atsiliepimo teiginius, kad trumpalaikių laikymo kamerų patalpose yra iškabinti įspėjamieji ženklai, draudžiantys rūkyti (4 t., b. l. 86, 89, 92, 93, 95, 97).
17.4. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo atsiliepimo teiginiais ir pateiktais įrodymais. Pagal LVAT formuojamą praktiką (žr. pvz., 2016-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2016) pareiga sudaryti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru kyla nepriklausomai nuo to, ar nerūkantis asmuo atitinkamu būdu (žodiniu ar rašytiniu pareiškimu, skundu) primena įstaigos administracijai šią pareigą, ar ne, tačiau šis aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar apie įpareigojimų nesilaikymą žinant administracijai ji ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Taigi vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2013-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A1⁸⁰⁸-858/2015).
17.5. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, asmenys rūkė. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis, galbūt žinodamas, kad rūkyti yra draudžiama, jog jis yra nepagrįstai verčiamas kvėpuoti dūmais, nenurodė, kad yra nesilaikoma numatytų reikalavimų, ar raštu nesiprašė perkeliamas į kitą kamerą. Iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-06-09 pažymos Nr. 24-5135 matyti, kad A. S. teikė skundus įvairiais klausimais, tačiau dėl rūkymo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Atsižvelgus į tai, sutiktina su tuo, kad Lukiškių TI-K ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose ir šiuo aspektu nekonstatuotinas Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumas ir pareiškėjo teisių pažeidimas.
18. Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo laikomas netinkamomis sąlygomis laikino sulaikymo ir paskirstymo (karantino) patalpose. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Taigi teisės aktai nenustato vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto laikino sulaikymo kameroje. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ir Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims apgyvendinti skirtoms patalpoms įrengti, o trumpalaikio laikymo ir paskirstymo patalpos nėra į izoliatorių priimtiems asmenims apgyvendinti skirtos patalpos. Atsakovė atsiliepime (4 t., b. l. 54–84) nurodė, kad: priėmimo – paskirstymo skyriaus patalpose yra iškabinti įspėjamieji ženklai, draudžiantys rūkyti; šiame skyriuje pareigūnai kontroliuoja, kad asmenys, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerūkytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių. Atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina atsiliepimo teiginius, kad trumpalaikio laikymo kamerų patalpose yra iškabinti įspėjamieji ženklai, draudžiantys rūkyti (4 t., b. l. 86, 89, 92, 93, 95, 97). Atsakovės teigimu, asmenims, norintiems pasinaudoti tualetu laikino laikymo kameroje, visada jų prašymu yra nuvedami į laikino laikymo patalpose esantį tualetą. Iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-06-09 pažymos Nr. 24-5135 matyti, kad A. S. teikė skundus įvairiais klausimais, tačiau dėl sąlygų, dėl pareiškėjo laikymo ilgiau nei dvi valandas, rūkymo ar neišvedimo į tualetą laikino sulaikymo ir paskirstymo (karantino) patalpose į Lukiškių TI-K administraciją jis nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo laikino sulaikymo ir paskirstymo (karantino) patalpose, atmestini.
19. Pareiškėjas skundžiasi teismui dėl Lukiškių TI-K dažnai vykdomų perkėlimų į kitas kameras. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl vykdomų perkėlimų į kitas kameras, teismas pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras turi būti laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo sunkios adaptacijos naujoje kameroje, nesudaro pagrindo išvadai, jog jo perkėlimas iš vienos kameros į kitą yra negalimas, o Lukiškių TI-K darbuotojai pažeidė teisės aktų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2016-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1505-552/2016).
20. Pareiškėjas skundžiasi, kad gyvenamojoje zonoje buvo naudojamas asbestas. Vyriausybė 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu (2002-01-24 nutarimo Nr. 102 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002-01-27) uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Lukiškių TI-K atsiliepime (4 t., b. l. 54–84) patvirtino, kad gyvenamųjų korpusų konstrukcijose asbesto nėra, tik I ir II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai yra padengti šiferio lakštais. Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. R. P.-E. yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti). Lukiškių TI-K atsiliepime (4 t., b. l. 54–84) nurodė, kad šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Pareiškėjo teiginius, kad asbesto turinčios konstrukcijos bet kada gali būti pažeistos pačių kalinių paneigia atsakovės atstovas, atsiliepime nurodydamas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylą ar kopėčias. Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) pareiškėjas nesikreipė į kompetentingas institucijas, kurios būtų atlikusios aplinkos kenksmingumo matavimus. Be to, atsižvelgtina į tai, kad Lukiškių TI-K III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrų šiferio padengimas yra pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokšte, taip pat šiferio padengimas baigiamas keisti ir I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose (4 t., b. l. 54–84). Tai rodo atsakovės atstovo siekį gerinti nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sąlygas. Taigi, teismo vertinimu, net ir padarius išvadą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, ji negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų. Tokią teismo išvadą patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A1796-858/2015).
21. Pareiškėjas skundžiasi teismui, kad jam buvo tiekiamas netinkamas maitinimas. SVĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad: suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas; maistu suimtieji aprūpinami nemokamai (5 dalis); suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (6 dalis). Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maitinimo paneigti šiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo protokolo duomenimis (4 t., b. l. 100), pagal kuriuos 2013-12-19 patikrinimo metu buvo nustatyta nedirbančių vyrų paros maisto davinio energetinė vertė (2856 kcal (2380 g. x 1,2 kcal)) net viršijo teisės aktais nustatytąją (2298 kcal), taip pat Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015-12-22 protokolu Nr. Ch2966 (4 t., b. l. 101–102), pagal kurį nedirbančių vyrų pietų davinio energetinė vertė – 1076,7 kcal; Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-06-08 pažyma Nr. 24-5078 (t. 2, b. l. 122–124) patvirtinančia, kad Lukiškių TI-K valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras; jie yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad suteikdamas maitinimą pareiškėjui Lukiškių TI-K nepažeidė teisės aktų reikalavimą ir pareiškėjo teisių.
22. Atmestini pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo pareigūnų elgesio. Teismas pažymi, kad pareiškėjas reikšdamas tokias pretenzijas, konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
23. Pareiškėjas skundžiasi teismui, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai.
23.1. BVK 94 straipsnyje nustatyta, kad: nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų (1 dalis); ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais (3 dalis). BK 94 straipsnio 1 dalyje (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-04-01) nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. SVĮ 22 straipsnis nurodo, jog suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Šiuo klausimu aktualus EŽTT 2013-07-09 sprendimas byloje T. V. prieš Lietuvą, kuriame EŽTT nusprendė, kad kardomajame kalinime esančiam asmeniui (suimtajam) pritaikius apribojimus pasimatyti su šeima (sutuoktine), kai nuteistiesiems asmenims tokie apribojimai buvo švelnesni (kardomajame kalinime esančiam asmeniui galėjo būti skiriamas 2 val. trukmės pasimatymas, o nuteistajam – 4 val., be to, nuteistasis turėjo galimybę turėti ilgalaikį pasimatymą, skyrėsi pasimatymų dažnumas ir kt.), buvo pažeisti Konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 14 straipsnis (diskriminacijos uždraudimas) bei priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. LVAT 2016-08-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-850-662/2016 konstatavo, kad atsižvelgus į aptartą EŽTT sprendimą byloje Varnas prieš Lietuvą, darytina išvada, kad ginčijamas SVĮ 22 straipsnis, tiek, kiek jame nenustatyta suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus ir šios teisės įgyvendinimo tvarka, neatitinka Konvencijos nuostatų.
23.2. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo suteikti trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai su šeima, tuo diskriminuojant jį ir jo, kaip suimtojo, teises suvaržius labiau nei nuteistųjų. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-06-09 pažyma Nr. 24-5135 patvirtina, kad A. S. du kartus 2014 metais kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl pasimatymo su žmona skyrimo (t. 2, b. l. 35–41). Lukiškių TI-K nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl ilgalaikių pasimatymų su žmona nesuteikimo. Todėl teismas vertina ginčo situaciją pareiškėjo naudai ir laiko pareiškėjo skundo teiginius teisingais bei konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K atsisakymas suteikti ilgalaikius pasimatymus vien dėl to, jog SVĮ 22 straipsnyje suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nėra nustatyta, nėra objektyvus ir pagrįstas pagrindas skirtingai traktuoti suimtuosius ir nuteistuosius, yra diskriminuojantis pareiškėjo atžvilgiu, kadangi Lukiškių TI-K savo veikloje turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bet ir įsigaliojusiomis, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Nustačius, jog pareiškėjas savo valią dėl ilgalaikio pasimatymo suorganizavimo buvo išreiškęs, o Lukiškių TI-K administracija jo prašymų netenkino, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K tokiais savo veiksmais, t. y. nesuteikdamas pareiškėjui teisės į ilgalaikį pasimatymą su savo sutuoktine, pažeidė Konvencijos 8 ir 14 straipsnius. Konstatavęs pareiškėjo teisių pažeidimą dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, teismas nebepasisakys dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su trumpalaikių pasimatymų nesuteikimu. Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėjas teigia, jog dėl nesuteiktų pasimatymų su žmona, jie išsiskyrė. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė 2014-07-03 ištuokos liudijimą AA Nr. 396400, tačiau neįrodė, jog jo santykiai su žmona iširo dėl ilgalaikių pasimatymų ribojimo, o ne dėl galimai kitų asmeninių priežasčių, kurių negalima susieti su atsakovės atstovo neteisėtais veiksmais ir pareiškėjo nurodyta jam padaryta žala.
24. Pareiškėjo teiginiai dėl neįrengtų evakuacinių išėjimų yra paneigti atsakovės atstovo atsiliepimo (4 t., b. l. 54–84) teiginiais, kad: kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką; evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti; koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai; žmonių evakavimo planai statiniuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo teiginiais.
25. Pareiškėjos skundo teiginius dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-01-16 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-65 (3 t., b. l. 76–78), kuriuo konstatuota, kad Lukiškių TI-K yra veikianti sveikatos priežiūros tarnyba, laikomiems asmenims sveikatos priežiūra yra užtikrinta.
26. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-06-15 raštas Nr. S-PER-1202 (1 t., b. l. 158) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu A. S. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę su skundais dėl pablogėjusios sveikatos, kuriai galėjo turėti įtakos jo laikymas Lukiškių TI-K, nesikreipė. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (1 t., b. l. 36–138) matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami profilaktiniai tyrimai, nustatyta sloga, kojos trauma (1 t., b. l. 36–138), jis kreipėsi į okulistą dėl akinių pakeitimo (t. 2, b. l. 43–111). Pareiškėjo skunde minimi nugaros skausmai, tačiau teismas nustatė, kad stuburo osteochondrozė jam buvo diagnozuota anksčiau, t.y. 2010 metais (t. 2, b. l. 105), o ginčui aktualiu laikotarpiu jis į gydymo įstaigą kreipėsi tik dėl leidimo laikyti kilimėlį minėtiems negalavimams gydyti (t. 2, b. l. 111). Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.
27. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 3900 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 3900 Eur suma.
28. Lukiškių TI-K prašymas priteisti iš pareiškėjo 16,08 eurų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, netenkintinas. LVAT yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl atsakovės atstovo nurodyta dokumentų kopijų rengimo ir apmokėjimo už juos tvarka sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netaikytina (žr., pvz., 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A1827-858/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3900 (tris tūkstančius devynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.