- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-22
- Bylos Nr.
- N-575-600-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-944-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties G. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimu G. Č. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 750 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda G. Č. skirta už tai, jog šis 2010 m. spalio 30 d., 10.15 val., važiavo kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda transporto priemone „Scania P 380“ be leidimo kelių transporto priemonėms (jų junginiams), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 213 punkto reikalavimus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs G. Č. skundą, 2011 m. kovo 10 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų K. G. ir P. S. tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais apie tai, kad G. Č. vairuotos transporto priemonės aukštis buvo 4,30 metro, kas akivaizdžiai viršijo leistiną, o leidimo asmuo neturėjo. Teismas pažymėjo, jog skundo motyvas, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nurodyti, kokio teisės akto reikalavimus jis pažeidė, kad šiuo atveju nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nėra nurodytas teisės aktas, numatantis transporto priemonių apkrovos ribojimus, yra pagrįstas. Teismas pabrėžė, jog nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nėra nurodytas 2002 m. vasario 18 d. Susisiekimo ministro įsakymo Nr.3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ 3.1 punktas, nustatantis transporto priemonių maksimalų aukštį, tačiau, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, tai nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas. Teismas priėjo išvados, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra pagrindo.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, G. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimi naują sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti arba sumažinti nutarimu skirtą baudą iki 100 Lt. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo nustatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo trūkumas dėl poįstatyminio akto nenurodymo yra esminis, be to, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad buvo matuota autovežio priekaba, kuri aukščiausia, bet ne autovežis. Dėl paskirtos baudos dydžio nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į tai, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, be to, jo mažos pajamos, pažeidimas padarytas pirmą kartą, jis mažareikšmis, todėl mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog G. Č. kaltė, padarius ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Pažymėtina, jog G. Č. vis keldamas abejones dėl transporto priemonės matmenų netinkamo nustatymo apie tai administracinio teisės pažeidimo protokole pasiaiškinti atsisakė, todėl tik teisme iškelta versija, įvertinus visą bylos įrodomąją medžiagą, vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti atsakomybės.
Dėl apelianto teiginių, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio, pasakytina, jog minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o šiuo atveju to nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Įvertinus tai, jog iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje asmuo dėl pažeidimo nesigailėjo, apeliaciniame skunde nurodomas gailestis vertinamas kaip deklaratyvus ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytinas. Taip pat nustatyta, kad asmuo ne kartą baustas už KET nesilaikymą (b. l. 20 - 22), kas jį charakterizuoja neigiamai, taigi teisinio pagrindo baudą mažinti sankcijos ribose ir juo labiau taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.