Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., bausmė sumažinta ? ir nustatyta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad padėjo suklastoti, laikė ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą pasą: 2012 metais Švedijoje, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad šis už 200 eurų pagamins R. Š. vardu išduotą pasą, pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui savo nuotrauką. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui padavus V. S. suklastotą R. Š. vardu išduotą pasą Nr. 20507416, kuriame duomenų lape buvo išspausdintas netikras asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei priklijuota V. S. nuotrauka, šį žinomai suklastotą dokumentą V. S. laikė ir jį 2014-08-04 pateikė Europos arešto orderį vykdančiam pareigūnui.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistojo V. S. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta bei apeliaciniu skundu neginčijama, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo pripažinti V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis augina ir išlaiko mažametį sūnų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog asmuo augina ir išlaiko mažametį vaiką, nėra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 1-13 punktuose, įtvirtinančiuose asmens baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 2 d. numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau apygardos teismas nemato pagrindo apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, jog nuteistasis V. S. augina ir išlaiko mažametį sūnų, pripažinti jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis V. S. išlaiko savo mažametį vaiką, juo labiau, kad dėl jam paskirtos bausmės nebūtų kam jo prižiūrėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 2 d. 2 p., kuris numato teismo teisę, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais jog, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę neteisingai apskaičiavo bausmės vidurkį, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų, todėl laisvės atėmimo bausmės vidurkis už šią nusikalstamą veiką turėtų būti 2 metai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str. 2 d. be kita ko įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Kaip matyti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. sankcijoje žemutinės laisvės atėmimo bausmės ribos nenumatyta, todėl reikia vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str. 2 d. nurodytu trumpiausiu laisvės atėmimo bausmės terminu, todėl nagrinėjamu atveju bausmės vidurkis apskaičiuojamas prie ketverių metų pridedant tris mėnesius ir gautą rezultatą padalinant iš dviejų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodęs, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 1 mėnesis ir 15 dienų, materialiosios teisės taikymo klaidų nepadarė.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad V. S. nusikaltimą padarė būdamas neteistas, tačiau šiuo metu yra teistas du kartus, paskutinį kartą – laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., šį nusikaltimą padarė, siekdamas nuslėpti savo asmens tapatybę, žinodamas, kad yra ieškomas baudžiamojoje byloje, kurioje jam buvo pareikštas įtarimas dėl išžaginimo (šioje byloje jis ir yra 2015-01-23 nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.), todėl, įvertinus visa tai, teisingai nusprendė, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. S. turi šeimą, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl paskyrė švelnesnę laisvės atėmimo bausmę nei apskaičiuotas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pastebėtina ir tai, kad apylinkės teismas pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas ir V. S. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į minėtas bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį: sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam V. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d., paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei dydį. Nuteistajam V. S. apylinkės teismo paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta ir nešvelnintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo V. S. (V. S.) advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą atmesti.