- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- eI3-9721-609/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01620-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2023 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo“ (toliau – Sprendimas) ir atsakovę įpareigoti iš naujo svarstyti jo 2023 m. kovo 1 d. prašymą.
Skunde nurodo, jog aplinkybė, kad Žemės sklypas patenka į neužstatomas teritorijas, t. y. miškų ūkio, žemės ūkio, vandens ūkio ir kitos paskirties teritoriją, kurioje užstatymas nenumatomas (Bendrojo plano sprendiniai nenumato užstatymo tankumo, intensyvumo, aukštingumo), negali būti tinkamu pagrindu atsisakyti išduoti planavimo sąlygų ūkininko ūkio sodybai kurti.
Pareiškėjo vertinimu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai išduodant sąlygas žemėtvarkos projektui rengti, vadovaudamasi teisės aktais ir normatyviniais dokumentais, ji turi nustatyti rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Vadovaudamasis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taisyklės), pareiškėjas turėtų įgyvendinti sprendinius, kuriais būtų nustatytas teritorijos užstatymo tankumas, intensyvumas, aukštingumas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Sprendime tik abstrakčiai nurodoma, kad Žemės sklypas patenka į miškų ūkio, žemės ūkio, vandens ūkio ir kitos paskirties teritoriją, kurioje užstatymas nenumatomas, Sprendime nurodomų teisės aktų nuostatos nesusietos su faktinėmis aplinkybėmis, nenurodytas jų ryšys su nagrinėjamu klausimu. Pareiškėjas mano, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų jį pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas jį panaikinti.
Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kretingalės miestelio bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinių 2.2.2. skyriaus „Miestelio teritorijos funkcinės zonos ir tvarkymo reglamentai“ Pastabų 6 punkte yra nurodyta, kad rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir planuojant gyvenamąsias teritorijas ir/arba rengiant kitus projektus, Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų funkcinėje zonoje galima numatyti priklausomuosius želdynus. Tai reiškia, jog Atskirųjų rekreacinės paskirties želdinių funkcinėje zonoje yra leidžiama planuoti gyvenamąsias teritorijas, t. y. galima statyba. Pareiškėjas daro išvadą, kad tai paneigia Sprendimo argumentą, jog Žemės sklypas patenka į neužstatomas teritorijas.
Pareiškėjas nurodo, kad Bendrojo plano sprendiniai nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris iš esmės keičia Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, Žemės sklypo naudojimo būdą – į Atskirųjų želdynų teritorijos, kurie skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti, nes žemės ūkio paskirties žemei nėra numatytas želdinių teritorijų naudojimo būdas.
Pareiškėjas teigia, kad Bendrojo plano sprendiniai, faktiškai nustatantys kitą Žemės sklypo naudojimo būdą, prieštarauja nuosavybės teisių garantijoms, kurios užtikrintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, nes Žemės sklypas nėra paimtas valstybės poreikiams, pareiškėjui už jį tinkamai atlyginant. Žemės sklypo nebegalima naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.
Pareiškėjas nurodo, kad sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Pareiškėjas teigia, kad Žemės sklypo paskirties keitimo jis nėra inicijavęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, jog teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypas, galioja Bendrojo plano sprendiniai. Žemės sklypas patenka į neužstatomas teritorijas, t. y. miškų ūkio, žemės ūkio, vandens ūkio ir kitos paskirties teritoriją, kurioje užstatymas nenumatomas (Bendrojo plano sprendiniai nenumato užstatymo tankumo, intensyvumo, aukštingumo), todėl iš esmės negali būti įgyvendintas tikslas suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko ūkio sodybos statinių statybos vietą.
Atsakovės vertinimu, argumentai dėl Sprendimo prieštaravimo teisės aktams nepagrįsti. Ginčo dėl administravimo subjektų kompetencijos priimant ginčo sprendimą nėra.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, priimdama Sprendimą, atsakovė vadovavosi teisės aktais ir ginčo teritorijoje galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, todėl Sprendimui panaikinti teisinio pagrindo nėra.
Atsakovė pažymi, kad teismui neturėtų kilti abejonių dėl Bendrojo plano sprendinių teisėtumo, nes Bendrasis planas parengtas ir patvirtintas, vadovaujantis jo rengimo metu galiojusiais tokių dokumentų rengimo ir priėmimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais ir nėra pripažintas negaliojančiu.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti jo 2023 m. kovo 1 d. prašymą.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas yra 5,2801 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; žemės ūkio naudmenų našumo balas – 21,0 (toliau – Žemės sklypas), savininkas. Žemės sklypas suformuotas, atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2015 m. sausio 19 d. Teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypas, galioja (duomenys neskelbtini) miestelio bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kretingalės miestelio bendrojo plano patvirtinimo“ .
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas siekia Žemės sklype statyti naują ūkininko sodybą, 2023 m. kovo 1 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas išduoti specialiuosius reikalavimus ūkininko sodybai Žemės sklype įkurti (gyvenamųjų namų ir pagalbinių pastatų statybai).
Sprendimu pareiškėjo 2023 m. kovo 1 d. prašymas netenkintas, motyvuojant tuo, kad Žemės sklypui galioja Bendrasis planas, pagal kurio sprendinius Žemės sklypas patenka į teritorijas, kuriose užstatymas nenumatomas, todėl negali būti įgyvendinti pareiškėjo numatomi teritorijos planavimo tikslai.
Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
Aiškindamas Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad joje yra nustatyta išimtis bei lengvata, kuria yra supaprastinamas teritorijos planavimo procesas, tuo pačiu supaprastinamas ir ūkininko, kaip statytojo, teisių įgyvendinimas. Tačiau ši išimtis negali būti aiškinama ir taikoma atsietai nuo kitų teritorijų planavimo procesą reglamentuojančių normų. Pažymėta, jog ta išimtimi ir lengvata galima pasinaudoti, jei toks žemėtvarkos plano rengimas neprieštarauja planuojamoje teritorijoje galiojantiems aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 29, 2016, p. 604-605).
Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektas – vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, rengiamas siekiant kaimo gyvenamųjų vietovių neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės ūkiu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas. Be kita ko, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti (Taisyklių 6.3 papunktis). Taisyklių 9 punktas numato, jog kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti teritorijų planavimo uždaviniai yra: suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną (žemės sklypo dalis (dalys), kurioje (kuriose) galima numatoma statyba), žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingų kitos (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) paskirties pastatų ir inžinerinių statinių statybos zoną, taip pat numatyti žemės tvarkymo priemones, reikalingas planuojamai žemės ūkio veiklai vykdyti, nepažeidžiant aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimų. Taisyklių 23.1 punktas reglamentuoja, jog pagal planavimo organizatoriaus ar jo įgalioto asmens prašymą planavimo sąlygas pateikia savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir turi būti suderinti su to paties lygmens galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.
Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 9 punktas numato, jog jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento <...> uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos neišduodamos. Planavimo organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą, taip pat nurodant planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima.
Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis žemėtvarkos planavimo dokumentais, taip pat Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 – 3 dalimis, norint statyti ūkininko sodybą Žemės sklype, privaloma rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, šioje byloje nagrinėjamas užstatymo Žemės sklype ribojimas yra žemės sklypų pertvarkymo principų ir kartu teritorijos naudojimo reglamento dalis (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 21,22 d.).
Šioje byloje nagrinėjamas užstatymo Žemės sklype ribojimas yra žemės sklypų pertvarkymo principų ir kartu teritorijos naudojimo reglamento dalis (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 21,22 d.).
Bendrojo plano 2.2.2 Miestelio teritorijos funkcinės zonos ir tvarkymo reglamentai skyriuje pažymėta, kad miestelio sprendiniuose taikomas polifunkcinio zonavimo metodas, kai miestelio teritorija dalinama į funkcines zonas, išskiriant prioritetinę žemės naudojimo funkciją. Prioritetinė naudojimu funkcija teritorijoje reiškia, kad teritorijoje pirmiausia numatoma vystyti nurodytą veiklą ir kitos galimos veiklos rūšys šiai veiklai negali daryti neigiamo poveikio. Vyraujanti funkcija nustatyta pagrindiniame brėžinyje parodytai funkcinei zonai, kuri išskiriama spalva. Nustatytų miestelio teritorijos funkcinių prioritetų zonų vyraujantys požymiai pateikti 2.2.1 lentelėje.
Bendrojo plano 2.2.1. skyriuje „Miestelio užstatomos ir neužstatomos teritorijos“ nurodyta, kad siekiant užtikrinti Kretingalės miestelio patvirtintoje koncepcijoje iki 2023 metų numatytą plėtros vystymą ir gamtinių bei kultūros paveldo apsaugą, sprendiniuose iki 2023 metų numatytos miestelio teritorijos (funkcinės zonos) skirstomos į užstatomas (esamas užstatytas ir/ar planuojamas užstatyti) ir neužstatomas (esamas neužstatytas ir/ar planuojamas neužstatyti teritorijas). Planuojamos neužstatytos teritorijos užtikrina miesto gamtinės aplinkos apsaugą. Bendrojo plano 2.2.1. skyriaus „Miestelio užstatomos ir neužstatomos teritorijos“ 2 dalyje reglamentuotos Bendrojo plano sprendiniuose išskirtos neužstatomų teritorijų funkcinės zonos. Pastabose pažymėta, kad tam tikrose neužstatomų teritorijų funkcinėse zonose iki Bendrojo plano patvirtinimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotus gyvenamuosius namus ir priklausinius galima remontuoti, rekonstruoti, atstatyti, nedidinant esamo užstatymo intensyvumo, tankio, aukštingumo.
Įvertinus Bendrojo plano sprendinius ir brėžinį matyti, Žemės sklypas patenka į Bendruoju planu suplanuotą miškų, žemės, vandens ūkio ir kitos paskirties teritoriją, kuriai užstatymo reglamentai nenustatyti, kas reiškia, kad pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklype naujų statinių statyba negalima. Kadangi pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklype naujų statinių statyba negalima, ginčo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo tikslas prieštarauja galiojančio Bendrojo plano sprendiniams.
Pažymėtina tai, kad vietovės lygmens bendrųjų planų reglamentai taikomi tam tikroms teritorijoms, o ne atskiriems žemės sklypams. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog ginčui aktualus Bendrojo plano sprendinys taikomas tam tikrai teritorijai ir nėra siejamas su konkrečiais sklypais ir jiems nustatyta žemės paskirtimi ir (ar) būdu, t. y. šis sprendinys siejamas su aiškiai apibrėžta ir atitinkamai pažymėta teritorija.
Pareiškėjas argumentų, kodėl Žemės sklypui neturėtų būti taikomas ginčo teritorijai nustatytas ribojimas ar argumentų, dėl kurių nustatytas ribojimas turėtų būti siejamas su žemės paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu, o ne su atitinkama teritorija (geografine vieta), nepateikė, tik nurodo, jog Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl Bendrojo plano sprendiniais negali būti ribojama jo teisė žemę naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą naudojimo paskirtį. Negalėjimas Žemės sklypo naudoti pagal jo paskirtį iš esmės grindžiamas tuo, kad Bendrojo plano sprendiniais yra įtvirtintas ribojimas Žemės sklype statyti ūkininko sodybą, kaip tai yra įtvirtinta specialiajame įstatyme – Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje.
Jau minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis numato supaprastintą teritorijų planavimo procesą, tačiau tai nereiškia, kad negali būti paisoma kitų teritorijų planavimo dokumentų (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014). Todėl aplinkybė, kad Žemės sklype pareiškėjas negali statyti ūkininko sodybos, dar nereiškia, kad Žemės sklypo jis negali naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį – užsiimti žemės ūkio veikla. Akcentuotina tai, kad Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia Žemės sklypo naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį – užsiimti žemės ūkio veikla, dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
Nors Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo“ turi trūkumų, jie nelaikytini esminiais, įvertinus tai, jog pareiškėją atstovauja kvalifikuotas teisininkas. Be to, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo“ turinio trūkumai nebuvo kliūtimi pareiškėjui susivokti ir tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Nenustačius pagrindų, sudarančių savarankišką ir pakankamą pagrindą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 12 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo“ pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti, šioje dalyje skundas netenkintinas.
Netenkinus pagrindiniu laikytino reikalavimo panaikinti Sprendimą, išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. kovo 1 d. prašymą laikytina nepagrįstu ir netenkintinas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad bendrasis teritorijos planas yra norminis teisės aktas (žr., pvz., 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-213/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-654/2009; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3032/2012; kt.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas pateikė prašymą pradėti tyrimą, ar norminio administracinio akto – Bendrojo plano 2.2.1. skyriaus „Miestelio užstatomos ir neužstatomos teritorijos“ 2 dalies 2 punkto „Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų teritorija“ sprendiniai, Bendrojo plano Žemės naudojimo brėžinio M 1:5000 funkcinis zonavimas, į kurį patenka Žemės sklypas, tiek, kiek pagal juos nustatomas reglamentavimas neužtikrina Žemės sklypo tinkamo naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, tiek, kiek pagal nurodytus sprendinius paneigia žemės savininko nuosavybės teisę ir ją paima visuomenės poreikiams ir tiek, kiek nustato žemės sklypo naudojimo ribojimus, neprieštarauja Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 daliai, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 1 dalies 5 punktui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 3 dalims bei konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui bei Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto tikslams ir principams – suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų.
Nagrinėdama pareiškėjo prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013); bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014); nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia savo, o ne asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018).
Teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti tik tokio norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas teismo nagrinėjamoje byloje, atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-7-822/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-16-261/2018; kt.).
Norminės administracinės bylos ir individualiosios administracinės bylos ryšio buvimo sąlyga lemia būtinybę įvertinti individualiojoje administracinėje byloje pareikštų skundo reikalavimų pobūdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-249/2012); tiriant norminių administracinių aktų teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, atliekama norminių administracinių aktų kontrolė tik ta apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su teisės taikymu nagrinėjamoje konkrečioje individualiojoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I415-4/2007).
Įvertinusi pareiškėjo prašymo dėl norminio teisės akto ištyrimo argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsižvelgiant skundo pagrindą ir dalyką, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo argumentus, susijusius su nepagrįstu Žemės sklypo įtraukimu į Bendruoju planu suplanuotą neužstatomą teritoriją dėl to, kad tokiu būdu yra suvaržyta pareiškėjo teisė Žemės sklypą naudoti pagal jo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, nes šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas, susijęs su šiomis aplinkybėmis. Skundu ginčijamu sprendimu nėra nustatyti pareiškėjo nurodomi Žemės sklypo naudojimo suvaržymai. Pagal šios bylos ir nagrinėjamo ginčo aplinkybes pareiškėjo teisė Žemės sklypą naudoti pagal jo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, nėra suvaržyta.
Bendrojo plano rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustatė, kad teritorijų planavimo tikslai yra derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų.
Įvertinus pareiškėjo argumentus, dėl kurių, jo teigimu, ribojimas nustatytas, pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, darytina išvada, kad šia teisės norma tokio ribojimo neįtvirtino. Toks draudimas nėra įtvirtintas ir Bendrajame plane.
Kaip jau minėta, Bendruoju planu yra suplanuota konkreti teritorija, apimanti ne tik Žemės sklypą – šioje teritorijoje siekiama ne gyvenamųjų namų vietovės, o siekiama užtikrinti Kretingalės miestelio patvirtintoje koncepcijoje iki 2023 metų numatytą plėtros vystymą ir gamtinių bei kultūros paveldo apsaugą, t. y. minėtas ribojimas siejamas su aiškiai apibrėžta teritorija (geografine vieta), o ne su atskirų sklypų paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu. Pareiškėjas prašymą išimtinai grindžia išimtinai su jam priklausančio Žemės sklypo paskirtimi ir naudojimo būdu, tačiau nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota šiai konkrečiai teritorijai nustatytu sprendiniu, t. y. pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių minėtai teritorijai, atsižvelgiant į šios teritorijos specifiką ir (ar) Žemės sklypo padėties specifiką, negalėjo būti nustatytas toks sprendinys.
Atsižvelgiant į šioje byloje akcentuojamą pareiškėjo pažeistą teisę į Žemės sklypo nuosavybę (Konstitucijos 23 str.), pažymėtina, kad pagal šios bylos duomenis ginčijamas Bendrojo plano sprendinys pareiškėjo teisės nuosavybės teisės į Žemės sklypą neriboja.
Remiantis bonus pater familias taisykle, Žemės sklypo įgijimo metu pareiškėjas turėjo galimybę domėtis, suvokti ir įvertinti teisinio reguliavimo galimą įtaką jo teisėms naudojantis įgytu turtu.
Nekilnojamo turto registro duomenimis, nuosavybės teisę į Žemės sklypą pareiškėjas įgijo 2015 m. liepos 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. jau po to, kai Bendrasis planas jau buvo patvirtintas. Pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip ir kokiu būdu jo turėtą nuosavybės teisę į Žemės sklypą 2014 m. spalio 30 d. (kai buvo patvirtintas Bendrasis planas) pažeidė ar apribojo nustatytas ginčo sprendinys.
Minėta, kad vien aplinkybė, jog Žemės sklype negalima statyti ūkininko sodybos, dar nereiškia, kad Žemės sklypas negali būti naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį, toks draudimas nenustatytas Žemės sklypo teritorijoje galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo iškeltų abejonių dėl norminio administracinio akto – Bendrojo plano Bendrojo plano 2.2.1. skyriaus „Miestelio užstatomos ir neužstatomos teritorijos“ 2 dalies 2 punkto „Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų teritorija“ sprendiniai, Bendrojo plano Žemės naudojimo brėžinio M 1:5000 funkcinis zonavimas, į kurį patenka Žemės sklypas, prieštaravimo Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 daliai, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 1 dalies 5 punktui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 3 dalims bei konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui bei Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktui turi būti pradėtas tyrimas dėl norminio administracinio akto dalies. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas yra abstraktus bei nepagrįstas teisiniais argumentais, pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti norminio administracinio akto dalies (dėl suplanuotos miškų, žemės, vandens ūkio ir kitos paskirties teritorijos, kurioje užstatymas nenumatomas) atitiktimi pareiškėjo nurodytoms Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 3 dalių bei Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.