Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. B. ir jos atstovei adv. J. Bieliauskienei, trečiajam asmeniui B. B., trečiųjų asmenų Šiaulių m. savivaldybės ir administracijos atstovei A. L., Institucijos atstovei N. R., nedalyvaujant atsakovui M. B., apie posėdį jam pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, su visais jam priklausančiais daiktais, tretieji asmenys: B. B., Šiaulių m. savivaldybė ir Šiaulių m. savivaldybės administracija, Institucija, duodanti išvadą byloje Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Socialinio būsto nuomos sutartis yra sudaryta 2015-03-25 su Šiaulių miesto savivaldybe, atsiradus problemoms dėl atsakovo M. B. elgesio, ieškovė ten ne kartą kreipėsi, prašė pagalbos, tačiau Šiaulių miesto savivaldybėje jai patarė kreiptis tik į teismą, taip pat pasiūlė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją, kur jai buvo paaiškinta, kad jie negali niekuo padėti, nes M. B. yra įrašytas į socialinio būsto nuomos sutartį ir čia, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, yra jo gyvenamoji vieta. M. B. tai žino ir tuo naudojasi, jo elgesys yra labai blogas, ieškovei ir jos šeimos nariams namuose tapo nebeįmanoma gyventi.

Su M. B. ne kartą kalbėjosi, sakė jam, kad jis, gyvendamas namuose, privalo atsižvelgti į tai, jog jo tėvai yra neįgalūs, kad namuose auga du nepilnamečiai vaikai, kuriems reikia ramybės, laiku atsigulti, laiku atsikelti, laikytis dienos režimo. Su atsakovu M. B. kalbėjosi gražiuoju, prašė nesiautėti namuose, jiems negrasinti, nesivedžioti į butą asmenų su kriminaline praeitimi, negirtauti, tačiau atsakovas ignoruoja visas jų pastangas, o šeimos gyvenimą savo netinkamu elgesiu padarė neįmanomą, trukdo jiems normaliai gyventi ir ieškovei su vyru auginti nepilnamečius vaikus, rodo jiems netinkamą pavyzdį. Ieškovė jau neturi sveikatos ir galimybių priversti atsakovą laikytis bendro gyvenimo normų, elgtis namuose tinkamai. Nuolatinė įtampa, triukšmas namuose, naktimis leidžiama garsi muzika neigiamai veikia tiek jos ir sutuoktinio, tiek nepilnamečių vaikų sveikatą, bijo dėl 12 metų paauglės dukros sveikatos ir gyvybės, nes girti atsivesti į butą atsakovo draugai ne kartą išsakė nepadorias mintis nepilnametės dukros atžvilgiu, teko kviesti policiją.

Taip pat 2015-06-10 M. B. namuose grasino juos visus sumušti, padegti duris, išdaužyti langus, prieš tai vien birželio mėnesį teko kviesti policijos pareigūnus dar keturis kartus dėl atsakovo M. B. netinkamo elgesio, atsakovas namuose siautėjo naktimis ir dieną, apie tai liudija policijos pateikta pažyma, kurią ieškovė pateikė teismui. Dėl atsakovo netinkamo elgesio namuose gyvenimo sąlygos tapo neįmanomos.

Pilnametis atsakovas niekur nedirba, neprisideda prie būsto išlaikymo, nepadeda tėvams susimokėti mokesčius už teikiamas būstui komunalines paslaugas, visa atsakovo išlaikymo našta - t.y. mokesčiai už atsakovo naudojamą šilumą, elektros energiją bei kitką tenka ieškovei ir jos sutuoktiniui, be to atsakovas ir jo „draugai“ suvalgo šeimos maistą, kuriam pirkti jie gauna socialines pašalpas ir neįgalumo pensijas. Apie tai, kad atsakovas vedžioja į būtą pašalinius asmenis, liudija teismui pateikiamas nutarimas atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Susitarti su atsakovu neįmanoma, nes jis naudoja prieš ieškovę ir jos sutuoktinį fizinį smurtą - stumdo, grasina, elgiasi kartais taip, lyg gyventų ne bute, o tvarte, agresyviai elgiasi prieš policijos darbuotojus, kuriems, tramdant atsakovą, ne kartą teko naudoti specialias priemones, apie tai liudija teismui pateikiamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė labai bijo atsakovo smurto bei susidorojimo su ja ir nepilnamečiais vaikais.

Atsakovui ne kartą pareiškė, kad ji nebeleidžia jam naudotis jai išnuomotu butu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, tačiau atsakovas tyčiojasi iš ieškovės, teigdamas, kad ji negali jam uždrausti gyventi, nes jis yra jos šeimos narys ir yra įrašytas į socialinio būsto nuomos sutartį. Atsakovas pareiškė, kad jis niekur neis ir gyvens taip, kaip jis nori, nes turi tokią teisę. Kito kelio, kaip kreiptis į teismą, ieškovė neturi.

Savo netinkamu elgesiu - girtavimu, nedirbimu, smurto naudojimu prieš ieškove ir jos šeimos narius, nemokėjimu už komunalines paslaugas atsakovas sudarė jai ir jos šeimai, dviem nepilnamečiams vaikams, neįmanomas gyvenimo sąlygas, todėl ieškovė prašė teismo iškeldinti atsakovą M. B. iš jos nuomojamo socialinio būsto (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nesuteikiant atsakovui kito gyvenamojo būsto, kitos gyvenamosios patalpos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnis skelbia, kad nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo ar kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 111 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 112 straipsniu, 113 straipsniu, 135 straipsniu, 136 straipsnio 1 dalimi, ieškovė teismo prašė:

1. Iškeldinti atsakovą M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš socialinio būsto - 3 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

2. Iš atsakovo M. B., priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

3. Priimti sprendimą už akių, jeigu byloje atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Ieškovė ieškinį grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja V. A. duodama parodymus nurodė, kad ji kaip Šiaulių m. socialinių paslaugų skyriaus socialinė darbuotoja ieškovės šeimą žino nuo 2011 metų. Teigė, kad ši šeima jau nuo 2007 metų yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Nurodė, kad M. B. buvo labai sunki paauglystė, dėl to jam kaip vaikui buvo skirta minimali ir vidutinė priežiūra. Teigė, kad jų skyriui yra žinoma, jog M. B. yra padaręs visą eilę administracinės ir baudžiamosios teisės pažeidimų. Todėl mano, kad nėra kitos išeities kaip tenkinti ieškovės prašymą siekiant apsaugoti kitų nepilnamečių vaikų interesus. Žino, kad ieškovės šeimai materialinę paramą teikia kiti jų artimieji, kurie šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje. Teigė, kad iškeldinus M. B. iš dabartinės gyvenamosios vietos jis galės laikinai apsigyventi ir labdaros organizacijų suteikiamose patalpose.

Atsakovas M. B. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymų teismui nepateikė.

ŠVTAS 2015-08-24 pateikė teismui į bylą išvadą, o teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, jog atsakovo kaip vyresniojo brolio elgesys mažųjų vaikų atžvilgiu netoleruotinas, todėl sutinka, kad ieškovės ieškinys būtų patenkintinas (43 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Socialinio būsto nuoma yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punktas). Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ar patikėjimo teise valdomos gyvenamosios patalpos sudaro savivaldybės socialinio būsto fondą, kuris turi įstatyme konkrečiai nustatytą tikslinę paskirtį – yra skirtas nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Valstybės paramos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje socialinis būstas apibrėžtas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeimos ir asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą pagal šio įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą; kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą. Pagal Valstybės paramos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį savivaldybėje, remiantis prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje data, sudaromi šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus; gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu (Valstybės paramos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatytos tokios sąlygos socialinio būsto nuomai: 1) asmuo pagal įstatymą turi teisę į socialinį būstą; 2) asmuo padavė savivaldybei prašymą suteikti socialinį būstą ir dokumentus, įrodančius teisę į socialinį būstą; 3) asmuo įtrauktas į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti; 4) atėjus eilei, įstatymų nustatyta tvarka sudaroma rašytinė socialinio būsto nuomos sutartis.

Nagrinėjamoje byloje svarbiausia, nustačius ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, atsakyti į klausimą, ar iškeldinimas dėl netinkamo elgesio iš gyvenamosios patalpos yra proporcinga priemonė ją lyginant su asmens teisės į būsto neliečiamumą apribojimo priemone, ar toks jo teisių apribojimas yra ne tik numatytas įstatyme ir juo siekiama įstatyme įtvirtintų tikslų, bet ir ar jis būtinas demokratinėje visuomenėje (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant šį klausimą, privalo būti atsižvelgiama į asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jo elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jam apsirūpinti gyvenamuoju būstu, savivaldybės, kaip socialinio būsto savininko, elgesį administruojant socialinius būstus, taip pat į tai, kad socialinio būsto nuomos santykiai susiklosto savivaldybei įgyvendinant jai priskirtą socialinę funkciją, todėl šių santykių sritis siejasi ir su kitų asmenų, įtrauktų į savivaldybės sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, teisėtais interesais, ir pan. Teismui nustačius, kad su atsakovu gyvenamosiose patalpose gyvena ir nepilnamečiai vaikai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikų interesų apsaugai, nes tai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P., G. P. v. Alytaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-445/2010; kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis), todėl, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turi, būtų išsaugotos. Bendrojo vaiko teisių apsaugos principo, pagal kurį nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V., E. V., bylos Nr. 3K-3-410/2010; kt.).

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad 2015-03-25 tarp ieškovės (nuomininkės) ir socialinio būsto atstovo (nuomotojo) ŠSA buvo sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. SŽ-283 (10-14 b.l.). Šį sutartis yra įregistruota viešame registre (23-34 b.l.). Atsakovas kaip ieškovės šeimos narys taip pat įgijo teisę gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (10 b.l.). Tačiau nuo apgyvendinimo pradžios momento, tai yra 2015-03-25 iki 2015-06-10, policijos pareigūnai penkis kartus buvo kviečiami nurodytu adresu dėl netinkamo atsakovo elgesio (19 b.l.).

Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad dėl atsakovo netinkamų aktyvių veiksmų, jo, kaip nuomininko teisės negali būti ginamos (27-28 b.l.). Iš paminėto seka, kad pirmiausia, turi būti ginami ieškovės ir trečiojo asmens B. B. nepilnamečių vaikų teises ir jų teisėti interesai, garantuojant jiems saugią socialinę ir teisinę apsaugą. Kitokia išvada iš esmės pažeistų ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų interesus ir būtų neproporcinga šių asmenų teisių į saugia socialinę apsaugą apribojimo priemonė. Teismas akcentuoja, kad toks atsakovo elgesys gyvenant socialiniame būste yra netoleruotinas ir sukeliantis teisines pasekmes. Tam įtakos turi ir atsakovo tėvų socialinis statusas (4 b.l.). Nagrinėjamoje byloje teismas priimdamas sprendimą turi apginti ieškovės ir kitų jos šeimos narių interesus, tvarkingai gyvenančių socialiniame būste, kur auga ir du nepilnamečiai vaikai.

Dėl išdėstyto teismas sprendžia jog CK 6.611 str. straipsnio nuostatos, reglamentuojančias gyvenamosios nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, turi būti aiškinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 ir 4 dalies nuostatomis, t. y. norint nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininką tuo pagrindu, kad nuomininkas netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, būtina nustatyti, ar toks sutarties pažeidimas yra esminis, kokios yra tokio pažeidimo konkrečios aplinkybės ir priežastys. Teismas sutinka su ieškovės nurodytais motyvais ir jiems patvirtinti pateiktais įrodymais, kad atsakovo elgesys neatitinka ir nuomos sutartyje nustatytų nuomininkui ir jo šeimos nariams pareigų (Sutarties 4.3.p.; 6p.). Todėl laikytina, kad visi nurodyti nuomos sutarties pažeidimai yra esminiai, atsakovo M. B. tolesnis gyvenimas ieškovei išnuomotame bute pažeistų ne tik ieškovės, bet ir kitų jos šeimos narių interesus. Socialinis būstas yra nekomerciniu pagrindu nuomojamas butas įstatymo numatyta tvarka, tačiau ir tokiu atveju įstatymas numato pareigas ne tik nuomininkui, bet ir jo šeimos nariams, kokių laikytinas atsakovas. Kuomet jo elgesys neatitinka įstatymo ir sutarties reikalavimų, tokiu atveju atsiranda esminis socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimas, kuriuo yra daroma žala ne tik kitiems šeimos nariams, bet ir aplinkiniams. Teismas sutinka, kad atsakovas pažeidė sutartinę ir įstatyminę pareigą, o įvertinus šiuos sutarties pažeidimus, jie laikytini esminiais (b.l. 162). Esant tokioms bylos aplinkybėms, atsakovo iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos laikytinas adekvačiu padarytam sutarties ir įstatymo pažeidimui. Ieškovės nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip pagrindą socialinio būsto sutarties pakeitimui, iškeldinant nuomininko šeimos narį iš ieškovės nuomojamo buto, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pažymėtina, kad sutarties pakeitimui neprieštarauja ir savivaldybė, kaip socialinio būsto nuomotojas, palaikydama ieškovės reikalavimą pakeisti nuomos sutartį ir iškeldinti iš gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narį, kuris negali vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal socialinio buto nuomos sutarties sąlygas, kuris netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi normaliai.

Kadangi visi atsakovo daiktai ir dokumentai yra ieškovės nuomojamame bute, atsakovas galės juos bet kokiu momentu pasiimti.

Atsakovas iš ieškovės nuomojamo buto neišsikėlė nei po pastarosios žodinio siūlymo išsikelti geruoju, nei po ieškinio pateikimo teisme, ir tai rodo, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir tuo pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir įstatymo nuostatoms (LR CK 1.5 str., 6.614 str.).

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovė nesutinka, kad atsakovas gyventų bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidžia ieškovės, kaip buto pagrindinės nuomininkės, teisę valdyti bei naudotis jai nuomos teise priklausančiu butu, todėl jos pažeista teisė turi būti ginama nuo pažeidimo. Valdytojas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo elgesys nesudaro neįmanomų sąlygų kitiems kartu gyventi ar greta gyvenantiems ir, kad jis turi teisę juo toliau naudotis.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis nuomininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad jos kaip buto valdytojos teisės yra pažeistos, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir atsakovas M. B. iškeldintinas iš ieškovei nuomos teise priklausančio buto, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Išaiškintina šalims, kad iškeldinant atsakovą iš ieškovės buto, M. B. asmeniniam turtui neturi būti padaryta žala (CK 6. 246 str. 1d.). Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad ji gali naudotis atsakovui priklausančio daikto sulaikymo teise, tik atsižvelgiant į jos turinį (CK 4. 229 str., 6. 69 str.) ir savigynos teisei keliamus reikalavimus (CK 1. 139 str.). Be to atsakovui gera valia neišsikeliant iš ieškovės gyvenamųjų patalpų, jo iškeldinimas gali būti vykdomas tik įstatymo nustatyta tvarka pagal vykdymo proceso nuostatas (CPK 769 str.).

Iškeldinimas vykdomas LR CPK 769 str. nustatyta tvarka. Iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis. Tokiais atvejais antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Iškeldinamo asmens turtas aprašomas dalyvaujant iškeldinamajam. Jeigu paties iškeldinamojo nėra, turtas aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių nėra, - dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui). Turto įkainojimas atliekamas LR CPK 681 str. nustatyta tvarka. Aprašytas turtas kartu su aprašo kopija perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju. Aprašo kopija išsiunčiama ar kitaip perduodama skolininkui. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. Iškeldintam asmeniui pareiškus norą pasiimti iškeldinimo metu antstolio iškeldintą ir perduotą saugoti turtą, toks turtas jam perduodamas antstolio patvarkymu. Visas su turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina iškeldinamas asmuo (skolininkas). Jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, gali būti pradedama turto realizavimo procedūra. Turtas realizuojamas bendra tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui. Priverstinis iškeldinimas vykdomas taip pat dalyvaujant policijos pareigūnui. Apie priverstinį iškeldinimą surašomas aktas, kurį pasirašo teismo antstolis ir kiti asmenys, dalyvavę vykdant iškeldinimą. Vykdydamas priverstinį iškeldinimą teismo antstolis taip gali nustatyta tvarka pasinaudoti savo teise įeiti į patalpą (gyvenamąją ar negyvenamąją), iš kurios iškeldinama.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenimis ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 41 Eur žyminio mokesčio, kadangi ji nuo šios prievolės yra atleista, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos susijusios su ieškovei suteikta antrine teisine pagalba.

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma priteistina iš atsakovo, nes ji didesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

1. Iškeldinti atsakovą M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

2. Priteisti valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo M. B. (duomenys neskelbtini)41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 5,60 Eur pašto išlaidoms atlyginti, iš viso: 46,60 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 60 euro ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

3. Priteisti valstybei (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo M. B. (duomenys neskelbtini) 115,80 Eur (vieną šimtą penkioliką eurų 80 euro ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

4. Išaiškinti, kad iškeldinimas vykdomas LR CPK 769 str. nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.