Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-583-580/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-02-07
Bylos Nr.: e2S-583-580/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37095-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: A. Z.
Ieškovas: V. Z.
Trečiasis asmuo: AB „SEB bankas“
Išvadą teikia: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. 2S-583-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37095-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. (Z.) ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo AB „SEB bankas“, institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. Z. (Z.) ieškiniu prašė: 1) ieškovės ir atsakovo 2004-10-15 įregistruotą santuoką nutraukti paliekant santuokos metu įgytas pavardes „Z.“ ir „Z.“; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko M. Z. (M. Z.) gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016-11-01 iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti 290,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-10-31; 5) pakeisti bendrai įsigyto nekilnojamojo turto statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į bendrąją dalinę nuosavybę, nustatant, jog po skyrybų šalims kiekvienai priklauso po 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir po 11/58 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r.; 6) nustatyti, kad nutraukus santuoką kreditinius įsipareigojimus kreditoriui AB „SEB bankas“ pagal 2008-01-08 Kredito sutartį Nr. 1450818010034-88 šalys vykdo kaip bendrą dalinę prievolę; 7) nustatyti nepilnamečio vaiko uzufrukto teisę į atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki vaiko pilnametystės; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Atsakovas smurtavo prieš ieškovę ir vaiką, todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šalys santuokoje įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau ieškovė saugodamasi galimo smurto, kartu su vaiku išsikėlė pas savo motiną. Nuo 2016-04-01 iki 2016-10-31 susidaręs 290 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovė V. Z. ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį iki bylos išnagrinėjimo; 2) uždrausti atsakovui išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo; 3) įpareigoti atsakovą išsikelti iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam patekti į šį butą be teismo leidimo ar ieškovės rašytinio sutikimo; 4) nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Nurodė, kad užsitęsus bylos nagrinėjimui, gali būti pažeidžiami vaiko turtiniai interesai. Atsakovas ketina išvykti su šalių sūnumi į Izraelį, ten turi galimybę supaprastinta tvarka tapti Izraelio piliečiu, todėl yra reali grėsmė, kad negrąžins vaiko į Lietuvą. Atsakovas prieš ieškovę ir vaiką naudojo smurtą, ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos. Atsakovas neleidžia ieškovei bendrauti su kitais žmonėmis, riboja jos socialinę veiklą, vaikui taiko fizines bausmes. Šalys nuo balandžio mėn. negyvena kartu, ieškovė kreipėsi į Krizių centrą.

Atsakovas A. Z. priešieškiniu prašė: 1) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 2) nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; 3) priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 120 Eur; 4) tuo atveju, jei teismas netenkintų atsakovo prašymo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką; 5) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas

Nurodė, kad nuo gimimo vaiku rūpinosi, tačiau dėl netinkamo atsakovės elgesio vaikui buvo pablogintos gyvenimo sąlygos. Pradėjus gyventi skyrium, atsakovė piktnaudžiavo teisėmis, jos elgesys nesiderino su šeimos teisės standartais. Vaiku manipuliuojama, ieškovė sutapatina savo ir vaiko interesus.

Atsakovas priešieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nepilnamečio vaiko laikinąją iki teismo sprendimo priėmimo dienos gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 2) nustatyti laikinąją iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką:

Vaikas su mama bendrauja tokia tvarka:

Darbo dienomis ir savaitgaliais:

- kiekvieną antradienį mama pasiima vaiką iš ikimokyklinės įstaigos ir kitą dieną nuveža jį į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Vaiko paėmimas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir jo grąžinimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą vykdomas atsižvelgiant į vaiko lankymosi joje grafiką. Jeigu antradienį po ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos vaikas turi eiti į papildomo ugdymo užsiėmimus, tai mama privalo užtikrinti vaiko nuvežimą į juos ir paėmimą iš jų atsižvelgiant į atitinkamiems užsiėmimams priskirtą grafiką;

- kas antrą savaitgalį (pradedant nuo 2016 metų lapkričio mėnesio) vaikas bendrauja su mama nuo penktadienio, pasiimant vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos iki sekmadienio 20 valandos. Jeigu penktadienį po ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikas turi eiti į papildomo ugdymo užsiėmimus, tai mama privalo užtikrinti vaiko nuvežimą į juos ir paėmimą iš jų atsižvelgiant į atitinkamiems užsiėmimams priskirtą grafiką;

Švenčių dienomis vaikas su mama bendrauja tokia tvarka:

- kiekvieną Motinos dieną ir mamos gimtadienį, vaiko gimimo dieną lyginiais metais; per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais (išskyrus Kūčių, Šventų Kalėdų ir Šventų Velykų dienas) nuo prieššventinės dienos 20 vai. iki šventinės dienos 20 vai. Jeigu mamos ar vaiko gimtadieniai yra darbo dieną, mama su vaiku bendrauja atitinkamą dieną, jį paimdama iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 valandos;

- lyginių metų Kūčių ir Šventų Kalėdų pirmąją dieną nuo Kūčių dienos 20 vai. iki Šventų Kalėdų pirmosios dienos 20 vai.;

- nelyginių metų Šventų Kalėdų antrąją dieną nuo Šventų Kalėdų pirmos dienos 20 vai. iki Šventų Kalėdų antros dienos 20 vai.;

- lyginių metų Šventų Velykų pirmąją dieną, paimant vaiką nuo prieššventinės dienos 20 vai. iki Šventų Velykų pirmosios dienos 20 vai.;

- nelyginių metų Šventų Velykų antrąją dieną nuo Šventų Velykų pirmos dienos 20 vai. iki Šventų Velykų antros dienos 20 vai.;

- jeigu nustatytomis mamos bendravimo su vaiku dienomis mama negali paimti vaiko, tai šios dienos nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančiu tėvu dienų sąskaita.

Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo mamai nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su vaiku bendrauja tėvas.

Mama su vaiku praleidžia pusę savo apmokamų kasmetinių atostogų. Mama su tėvu savo atostogų laiką derina kiekvienų metų balandžio mėnesį. Jeigu derinant atostogų laiką mamos ir tėvo atostogos sutampa, tai tuomet neporiniais metais pirmumas suteikiamas mamai, o poriniais metais tėvui. Mama savo atostogų su vaiku laikotarpiui vaiką paima 20 val. dieną prieš pirmąją atostogų dieną ir grąžina jį tėvui paskutinės atostogų dienos 20 valandą. Mama informuoja tėvą apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Jeigu vaikui pagal jam suplanuotas atostogas reikalingi atitinkami rūbai, daiktai ar dokumentai, tai mama apie tai privalo tėvą informuoti prieš vieną mėnesį, o tėvas užtikrinti jų buvimą ir įteikimą motinai.Tuo metu, kai vaikas yra su mama, ji privalo užtikrinti vaikui būtiną higieną, sveikatos apsaugą ir saugumą. Jeigu buvimo su mama laiku vaikas suserga, mama privalo tėvą informuoti nedelsiant ir sudaryti galimybę kuo skubiau vaiką paimti arba nedelsiant jį pristatyti į gydymo įstaigą ar tėvui. Sergantį vaiką mama lanko jo gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymą prieš protingą laiką suderinus su vaiko tėvu.Jeigu mama ar tėvas nustatytu laiku negali pasiimti ar grąžinti vaiką nustatytą dieną ar valandą, tai jie turi pareigą per kuo skubesnį laiką informuoti kitą tėvą SMS pranešimu ar elektroniniu paštu.Visais kitais atvejais, kai būtina užtikrinti teismo nustatytą bendravimo tvarką, suinteresuotas tėvas ar mama tarpusavyje komunikuoja SMS pranešimais, elektroniniu paštu ar raštu. Atitinkami komunikavimo būdai naudojami ir tuomet, kai būtina nukrypti nuo teismo nustatyto vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia mama tvarkos ir suderinti vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

6) Tuo atveju, jei teismas netenkintų prašymo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, atitinkamai nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką:

- kas antrą savaitę (pradedant nuo 2016 m. lapkričio mėnesio) vaikas bendrauja su tėvu nuo ketvirtadienio, pasiimant vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos iki sekmadienio 20 val. Jeigu ketvirtadienį po ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikas turi eiti į papildomo ugdymo užsiėmimus, tai tėvas privalo užtikrinti vaiko nuvežimą į juos ir paėmimą iš jų atsižvelgiant į atitinkamiems užsiėmimams priskirtą grafiką;

- kai vaikas su tėvu nebendrauja nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, t.y. atitinkamas laikas priskirtas bendravimui su mama, tėvas pasiima vaiką iš ikimokyklinės įstaigos ketvirtadienį ir kitą dieną nuveža jį į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Vaiko paėmimas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir jo grąžinimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą vykdomas atsižvelgiant į vaiko lankymosi joje grafiką. Jeigu ketvirtadienį po ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikas turi eiti į papildomo ugdymo užsiėmimus, tai tėvas privalo užtikrinti vaiko nuvežimą į juos ir paėmimą iš jų atsižvelgiant į atitinkamiems užsiėmimams priskirtą grafiką;

Švenčių dienomis vaikas su tėvu bendrauja tokia tvarka:

- kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos laikinosios iki teismo sprendimo priėmimo dienos bendravimo su vaiku tvarkos, darbo dienomis ir savaitgaliais, su vaiku bendrauja tėvas;

- vaiko gimimo dieną lyginiais metais, per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais (išskyrus Kūčių, Šventų Kalėdų ir Šventų Velykų dienas) nuo prieššventinės dienos 20 vai. iki šventinės dienos 20 vai. Jeigu tėvo ar vaiko gimtadieniai yra darbo dieną, tėvas su vaiku bendrauja atitinkamą dieną, jį paimdama iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 valandos;

- lyginių metų Kūčių ir Šventų Kalėdų pirmąją dieną nuo Kūčių dienos 20 vai. iki Šventų Kalėdų pirmosios dienos 20 val.;

- nelyginių metų Šventų Kalėdų antrąją dieną nuo Šventų Kalėdų pirmos dienos 20 vai. iki Šventų Kalėdų antros dienos 20 val.;

- lyginių metų Šventų Velykų pirmąją dieną, paimant vaiką nuo prieššventinės dienos 20 vai. iki Šventų Velykų pirmosios dienos 20 val.;

- nelyginių metų Šventų Velykų antrąją dieną nuo Šventų Velykų pirmos dienos 20 vai. iki Šventų Velykų antros dienos 20 val.

- Tėvas su vaiku praleidžia pusę savo apmokamų kasmetinių atostogų. Tėvas su mama savo atostogų laiką derina kiekvienų metų balandžio mėnesį. Jeigu derinant atostogų laiką tėvo ir mamos atostogos sutampa, tai tuomet neporiniais metais pirmumas suteikiamas mamai, o poriniais metais tėvui. Tėvas savo atostogų su vaiku laikotarpiui vaiką paima 20 val. dieną prieš pirmąją atostogų dieną ir grąžina jį tėvui paskutinės atostogų dienos 20 val. Tėvas informuoja mamą apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Jeigu vaikui pagal jam suplanuotas atostogas reikalingi atitinkami rūbai, daiktai ar dokumentai, tai tėvas apie tai privalo mamą informuoti prieš vieną savaitę, o pastaroji užtikrinti jų buvimą ir įteikimą tėvui. Bet kuriuo atveju tėvas su vaiku atostogauja 2016 m. lapkričio 13 - 27 dienomis kelionėje į Izraelį.

- Tuo metu, kai vaikas yra su tėvu, jis privalo užtikrinti vaikui būtiną higieną, sveikatos apsaugą ir saugumą. Jeigu buvimo su tėvu laiku vaikas suserga, tėvas privalo mamą informuoti nedelsiant ir sudaryti galimybę kuo skubiau vaiką paimti arba nedelsiant jį pristatyti į gydymo įstaigą ar mamai. Sergantį vaiką tėvas lanko jo gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymą prieš protingą laiką suderinus su vaiko mama.

- Jeigu mama ar tėvas nustatytu laiku negali pasiimti ar grąžinti vaiką nustatytą dieną ar valandą, tai jie turi pareigą per kuo skubesnį laiką informuoti kitą tėvą SMS pranešimu ar elektroniniu paštu.

- Visais kitais atvejais, kai būtina užtikrinti teismo nustatytą bendravimo tvarką, suinteresuotas tėvas ar mama tarpusavyje komunikuoja SMS pranešimais, elektroniniu paštu ar raštu. Atitinkami komunikavimo būdai naudojami ir tuomet, kai būtina nukrypti nuo teismo nustatyto vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos ir suderinti vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Nurodė, kad ieškovė sutapatina savo ir vaiko interesus, sprendimus dėl vaiko priima vienašališkai. Ieškovė netinkamai prižiūri vaiką, atsakovui neleidžia matytis su vaiku. 2016-10-06 Vaiko teisių apsaugos skyriuje šalys susitarė dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, tačiau ieškovė jos nesilaiko. Ieškovė neveda vaiko į atsakovo apmokėtas plaukimo treniruotes. Izraelyje gyvena sunkiai serganti sesuo, kurią jis nori kartu su vaiku aplankyti. Dar prieš įsigydamas lėktuvo bilietus, klausė ieškovės, ar ieškovė sutinka, kad atsakovas išvažiuotų su vaiku ir gavo ieškovės sutikimą. Atsakovas sutiko, kad galėtų teikti vaikui 190 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies: 1) laikinai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; 3) paskyrė ieškovę sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisto išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) nustatė laikiną atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką. Kitas prašymų dalis atmetė, nutartį nukreipė vykdyti skubiai.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuriame prašė iš dalies pakeisti teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir nustatyti ieškovės pasiūlytą laikinąją šalių nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką:

Žemesnės instancijos teismas

- kas antrą savaitę (pradedant nuo 2016 metų lapkričio mėn.) vaikas su tėvu bendrauja nuo šeštadienio 11.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki sekmadienio 20 val.;

- tėvas pasiima vaiką iš ikimokyklinės įstaigos kiekvieną antradienį ir kitą dieną nuveža jį į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Vaiko paėmimas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir jo grąžinimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą vykdomas atsižvelgiant į vaiko lankymosi joje grafiką.

- Švenčių dienomis vaikas su tėvu bendrauja tokia tvarka:

- kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną, nepriklaus dienomis, ar savaitgaliais, su vaiku bendrauja tėvas;

gimtadieniai yra darbo dieną, tėvas su vaiku bendrauja atitinkamą dieną, jį paimdamas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir parveža vaiką j jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

- lyginių metų Kūčių ir Šventų Kalėdų pirmąją dieną nuo Šventų Kalėdų pirmosios dienos 20 val.;

- nelyginių metų Šventų Kalėdų antrąją dieną nuo Šventų Kalėdų pirmos dienos 20 val. iki Šventų Kalėdų antros dienos 20 val.;

- lyginių metų Šventų Velykų pirmąją dieną, paimant vaiką nuo prieššventinės dienos 20 val. iki Šventų Velykų pirmosios dienos 20 val.;

- nelyginių metų Šventų Velykų antrąją dieną nuo Šventų Velykų pirmos dienos 20 val. iki Šventų Velykų antros dienos 20 val.

- Tėvas su vaiku praleidžia pusę savo apmokamų kasmetinių atostogų, pradedant nuo 2017 m. Tėvas su mama savo atostogų laiką derina kiekvienų metų balandžio mėnesį. Jeigu derinant atostogų laiką tėvo ir mamos atostogos sutampa, tai tuomet neporiniais metais pirmumas suteikiamas mamai, o poriniais metais tėvui. Tėvas informuoja mamą apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Jeigu vaikui pagal jam suplanuotas atostogas reikalingi atitinkami rūbai, daiktai ar dokumentai, tai tėvas apie tai privalo mamą informuoti prieš vieną savaitę, o pastaroji užtikrinti jų buvimą ir įteikimą tėvui.

- Jeigu tėvas nustatytu laiku negali pasiimti ar grąžinti vaiką nustatytą dieną ar valandą, tai jis turi pareigą per kuo skubesnį laiką informuoti vaiko motiną telefonu SMS pranešimu ar elektroniniu paštu.

- Visais kitais atvejais, kai būtina užtikrinti teismo nustatytą suinteresuotas tėvas ar mama tarpusavyje komunikuoja SMS pranešim; raštu. Atitinkami komunikavimo būdai naudojami ir tuomet, kai būtina nukrypti nuo teismo nustatyto vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos ir suderinti vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Nurodė, kad ieškovė neturėjo galimybės iš anksto susipažinti su atsakovo siūloma laikinąja jo ir sūnaus bendravimo tvarka ir pateikti savo bendravimo tvarkos pasiūlymo 2016 m. lapkričio 2 d. įvykusio teismo posėdžio metu. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į jos užimtumą, galimybes, jos ir vaiko ryšį, teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka keistina.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 2 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikinoji atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą, prašymus nustatyti laikinąją bendravimo tvarką skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016 m. gruodžio 5 d.

Šalies argumentai

Ieškovė V. Z. prašė: 1) uždrausti atsakovui išvežti vaiką be rašytinio ieškovės sutikimo už Lietuvos Respublikos ribų; 2) nustatyti laikiną atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką:

kas antrą savaitę tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos nuo šeštadienio 10.00 val. ir parveždamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.;Kiekvieną savaitės trečiadienį tėvas bendrauja su vaiku, t. y. tėvas pasiima vaiką iš ikimokyklinės įstaigos trečiadieniais ne anksčiau kaip 17:00 val. ir ketvirtadienį, t. y. kitą dieną, ne vėliau kaip 9.00 val. pristato vaiką į tą pačią ikimokyklinę įstaigą. Jeigu trečiadienį po ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikas turi eiti į papildomo ugdymo, sporto ar kitokius užsiėmimus, tai tėvas privalo užtikrinti vaiko nuvežimą į juos ir paėmimą iš jų atsižvelgiant į atitinkamiems užsiėmimams priskirtą grafiką.

Šalies argumentai

Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo ir vaiko tarpusavio santykius, vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ar užklasinėje veikloje, norą ir galimybę bendrauti su tėvu pagal jo siūlomą tvarką. Atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka būtų realiai neįvykdoma. Nustatant bendravimo tvarką būtina atsižvelgti į netinkamą atsakovo elgesį šeimoje, į vaiko vidinę baimę bendrauti su tėvu. Vaiku visada rūpinosi ieškovė. Atsakovas jam skirto laiko dalį bendravimui su vaiku perleidžia savo motinai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi: 1) ieškovės 2016-12-02 prašymą paliko nenagrinėtą; 2) kitus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir nustatyti atsakovo ir vaiko laikinąją bendravimo tvarką:

- kas antrą savaitę vaikas bendrauja su tėvu nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val.

- kai vaikas su tėvu nebendrauja nuo penktadienio iki sekmadienio, t. y. atitinkamas laikas priskirtas bendravimui su mama, tėvas pasiima vaiką iš ikimokyklinės įstaigos trečiadienį ne anksčiau kaip 17 val. ir kitą dieną (ketvirtadienį) ne vėliau kaip 9 val. nuveža jį į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Jeigu trečiadienį po ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikas turi eiti į papildomo ugdymo, sporto ar kitokius užsiėmimus, tai tėvas privalo užtikrinti vaiko nuvežimą į juos ir paėmimą iš jų atsižvelgiant į atitinkamiems užsiėmimams priskirtą grafiką;

Švenčių dienomis vaikas su tėvu bendrauja tokia tvarka:

- kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, ar darbo dienomis, ar savaitgaliais, su vaiku bendrauja tėvas;

- vaiko gimimo dieną lyginiais metais, per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais (išskyrus Kūčių, Šventų Kalėdų ir Šventų Velykų dienas) nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val. Jeigu tėvo ar vaiko gimtadieniai yra darbo dieną, tėvas su vaiku bendrauja atitinkamą dieną, jį paimdamas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 valandos;

- lyginių metų Kūčių ir Šventų Kalėdų pirmąją dieną nuo Kūčių dienos 20 val. iki Šventų Kalėdų pirmosios dienos 20 val.;

- nelyginių metų Šventų Kalėdų antrąją dieną nuo Šventų Kalėdų pirmos dienos 20 val. iki Šventų Kalėdų antros dienos 20 val.;

- lyginių metų Šventų Velykų pirmąją dieną, paimant vaiką nuo prieššventinės dienos 20 val. iki Šventų Velykų pirmosios dienos 20 val.;

- nelyginių metų Šventų Velykų antrąją dieną nuo Šventų Velykų pirmos dienos 20 val. iki Šventų Velykų antros dienos 20 val.

- Tėvas su vaiku praleidžia pusę savo apmokamų kasmetinių atostogų. Tėvas su mama savo atostogų laiką derina kiekvienų metų balandžio mėnesį. Jeigu derinant atostogų laiką tėvo ir mamos atostogos sutampa, tai tuomet neporiniais metais pirmumas suteikiamas mamai, o poriniais metais – tėvui. Tėvas savo atostogų su vaiku laikotarpiui vaiką paima 20 val. dieną prieš pirmąją atostogų dieną ir grąžina jį paskutinės atostogų dienos 20 valandą. Tėvas informuoja mamą apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį. Jeigu vaikui pagal jam suplanuotas atostogas reikalingi atitinkami rūbai, daiktai ar dokumentai, tai tėvas apie tai privalo mamą informuoti prieš vieną savaitę, o pastaroji užtikrinti jų buvimą ir įteikimą tėvui.

- Jeigu tėvas nustatytu laiku negali pasiimti ar grąžinti vaiką nustatytą dieną ar valandą, tai jis turi pareigą per kuo skubesnį laiką informuoti kitą tėvą telefonu, SMS pranešimu ar elektroniniu paštu.

Žemesnės instancijos teismas

- Visais kitais atvejais, kai būtina užtikrinti teismo nustatytą bendravimo tvarką, suinteresuotas tėvas ar mama tarpusavyje komunikuoja SMS pranešimais, elektroniniu paštu ar raštu. Atitinkami komunikavimo būdai naudojami ir tada, kai būtina nukrypti nuo teismo nustatyto vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos ir suderinti vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

3) kitas prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalis atmetė; 4) nutartį nukreipė vykdyti skubiai.

Teismas pažymėjo, jog laikina nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka buvo nustatyta 2016-11-02 nutartimi. Gavus ieškovės atskirąjį skundą ši tvarka teismo 2016-11-10 nutartimi buvo panaikinta ir klausimo nagrinėjimas paskirtas 2016-12-05. Atsakovas apskundė 2016-11-10 nutartį ir teigė, kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sustabdo 2016-11-10 nutarties vykdymą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nutartis, kuria teismas pasinaikina savo nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir atideda šio klausimo išsprendimą konkrečiam laikotarpiui, nevertintina kaip nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 152 straipsnio 4 dalies prasme.

Teismas rėmėsi tuo, kad šalys sutaria, jog atsakovas bendrautų su sūnumi kas antrą savaitgalį ir vieną darbo dieną per savaitę, tokiai bendravimo tvarkai pritaria ir vaiko teisių apsaugos institucija. Šalių pozicija išsiskyrė tik dėl konkrečių bendravimo dienų. Nė viena iš šalių nepagrindė siūlomo bendravimo varianto. Ieškovės teiginių, kad atsakovas netinkamai elgėsi šeimoje, vartojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, vaikas atsakovo bijo, preliminariai vertinant, nepatvirtina kartu su procesiniais dokumentais pateikti įrodymai, todėl teismas jų nevertino kaip leidžiančių riboti atsakovo ir sūnaus bendravimą. Tai, kad atsakovas galbūt vieną kartą nenuvedė vaiko į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaikas buvimo su atsakovu metu bendrauja ne tik su juo, bet ir senele, taip pat nevertintinos kaip reikšmingos laikinajai bendravimo tvarkai nustatyti. Vaikas yra mažas (šešerių metų), jam reikalinga motinos globa, todėl pernelyg ilgas laikotarpis būnant ieškovei ir vaikui atskirai gali neatitikti vaiko interesų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmetė ieškovės prašymą uždrausti išvežti vaiką be jos rašytinio sutikimo už Lietuvos Respublikos ribų, nes ieškovė nenurodė kodėl atsakovo ir šalių sūnaus keliavimas už šalies ribų gali pažeisti vaiko interesus, atitinkamai būtinas rašytinis ieškovės sutikimas keliauti. Tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktuose pasiūlymuose nurodyta, jog atsakovas turi informuoti ieškovę apie planuojamų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį, todėl ieškovė galėtų pareikšti savo nuomonę dėl kelionės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta ieškovės prašymu, papildė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kurioje nustatyta, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitę nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. ir šią nutarties dalį išdėstė taip:

„Kas antrą savaitę tėvas bendrauja su vaiku nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ne anksčiau kaip 16 val., išskyrus atvejus, kai dėl ikimokyklinės ugdymo įstaigos darbo laiko pasikeitimo ar kitų jos nurodytų priežasčių, vaikas turi būti paimamas anksčiau, ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val.“

Nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių (pvz., būtinybės uždaryti ikimokyklinio ugdymo įstaigą dėl epidemijos, anksčiau pasibaigusio ugdymo laiko ir pan.) gali susidaryti situacija, kai atsakovas privalės pasiimti vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos anksčiau, nei 16 val.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. Z. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-05 nutartį panaikinti, o jei aukštesnysis teismas manytų, kad tai yra netikslinga, tai tuomet prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-05 nutartį pakeisti taip, kad būtų nustatyta tokia atsakovo ir sūnaus laikinoji bendravimo tvarka, kurios atsakovas prašė kreipdamasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nurodė, kad 2016-11-17 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sustabdo šių nutarčių vykdymą, tačiau 2016-12-05 posėdyje teismas vykdė 2016-11-10 nutartį ir tą jos dalį, kuria nustatytas rašytinis teismo posėdis dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo. Po atsakovo atskirojo skundo pateikimo 2016-11-10 nutarties nuostata negalėjo būti vykdoma. 2016-11-10 nutartyje nenurodyta, kad nutartis vykdoma skubiai. Tokiais veiksmais teismas paneigė atsakovo teisę apskųsti 2016-11-10 nutartį, nes skundžiama nutartimi nustačius laikinąją bendravimo tvarką, atsakovo 2016-11-17 atskirasis skundas tapo beprasmiu.

Žemesnės instancijos teismas

2016-11-10 nutartimi panaikinus 2016-11-02 nutartimi taikytą bendravimo tvarką bei šio klausimo nagrinėjimą perkėlus į 2016-12-05 buvo sukurta tokia situacija, kad 15 kalendorinių dienų buvo pažeidžiami atsakovo ir jo sūnaus interesai, nes draudimas bendrauti tęsėsi ilgą laiką, t. y. iki skundžiamos nutarties priėmimo.

Teismas nesudarė galimybės atsakovui pasisakyti dėl ieškovės siūlomos laikinos bendravimo tvarkos. Ieškovė akcentuodama jos ir sūnaus ypatingą ryšį nepateikia tai pagrindžiančių duomenų. Duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, nėra. Šalys nesutaria dėl bendravimo tvarkos. Atsakovas nėra siūlęs bendravimo su sūnumi varianto, kuriame su sūnumi būtų bendraujama kas antrą savaitę. Atsakovas su sūnumi pageidautų bendrauti kas antrą savaitę bent keturias dienas.

Atskiruoju skundu atsakovas A. Z. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-09 nutartį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o pripažinus, kad dėl 2016-12-14 atskirojo skundo žyminis mokestis neturi būti mokamas, jį sugrąžinti atsakovui ir nespręsti klausimo, kuris susijęs su šių bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš ieškovės.

Šalies argumentai

Nurodė, kad ieškovės 2016-12-08 prašymas negali būti vadinamas ar prilygintas prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymų tikslinti teismo priimtas ir galiojančias nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra reglamentuotas. Įstatyme reglamentuotas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita, tačiau tokio prašymo ieškovė nebuvo pateikusi.

Ieškovė 2016-12-05 nepasisakė apie tai, kad egzistuoja kokios nors objektyvios priežastys, kurios ribotų atsakovo galimybę paimti savo sūnų iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos anksčiau nei 16 val.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nenustatė aplinkybių, jog atsakovas veikia priešingai vaiko interesams. Gali susiklostyti tokia situacija, kad vaiką reikės paimti iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos kitu, nei 16 val. laiku. Penktadienis yra trijų dienų atsakovo bendravimo su sūnumi pradžia, todėl atsakovas gali būti suplanavęs įvairias pramogas ar keliones, kurių pradžia bus ankstesnė nei 16 val.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskiruosius skundus prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-05 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę pats pasinaikinti nutartį. 2016-11-02 nutarties dalis buvo panaikinta ne apskritai atsisakant taikyti laikinąją atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, bet siekiant išspręsti šį klausimą, atsižvelgiant į abiejų šalių ir vaiko interesus. Teismas atsižvelgė išimtinai į prioritetinius vaiko interesus. Sūnus gyvena su ieškove, ieškovė vaiką prižiūri. Ieškovės pasiūlyta atsakovo su vaiku bendravimo tvarka atitiko paties atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką. Atsakovas turėjo galimybę tikslinti savo siūlomą bendravimo tvarką, tačiau jis 2016-12-05 pranešime nurodė, kad kol nebus išspręstas atskirojo skundo tenkinimo klausimas, jis neturi pagrindo teikti atsiliepimo į mano siūlomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkinami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2016-12-05 nutarties, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka bei dėl 2016-12-09 nutarties, kuria buvo papildyta 2016-12-05 nutartyje nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-02 nutartimi teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje be kitų klausimų, išsprendė ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos klausimą (El. b. t. 1, b. l. 158-164).

Ieškovė 2016-11-04 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-02 nutarties dalies, kurioje buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo tvarka su atsakovu (El. b. t. 1, b. l. 166-170).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-10 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-02 dalį, kuria nustatyta laikinoji atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-10 nutartimi, be kita ko, nusprendė prašymus nustatyti laikiną bendravimo tvarką nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016-12-05. Nutartyje nurodė siųsti ieškovės atskirajame skunde pateiktą prašymą taikyti laikinąją bendravimo tvarką atsakovui ir pasiūlyti iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimą, siųsti ieškovės ir atsakovo prašymus taikyti laikinąją bendravimo tvarką institucijai, teikiančiai išvadą byloje ir įpareigoti instituciją iki teismo posėdžio pateikti išvadą dėl ginčo (El. b. t. 1, b. l. 198-199).

Atsakovas 2016-11-16 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutarties, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinės teismo 2016-11-02 palikti nepakeistą (El. b. t. 2, b. l. 16-20). Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų bazės matyti, jog 2016-11-24 teisėjos rezoliucija atsakovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutarties buvo priimtas, o vėliau ir išsiųstas į apeliacinės instancijos teismą (bylos numeris apeliacinės instancijos teisme – e2S-458-603/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byla apeliacinės instancijos teisme šios nutarties priėmimo dieną nebuvo išnagrinėta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-05 nutartimi nustatė naują laikinąją bendravimo tvarką, kurią 2016-12-09 nutartimi patikslino (El. b. t. 2, b. l. 87-91, 126-127).

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties

Apeliantas teigia, jog po atsakovo pradinio atskirojo skundo pateikimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutarties, teismas negalėjo priimti naujos nutarties, iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl 2016-11-10 nutarties.

Teismu praktikoje išaiškinta, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir teismo sprendimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, neįgyja prejudicialumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

Teismas vertina, jog šioje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, nėra reikšmingos anksčiau apskųstos nutartys, t. y. šio atskirojo skundo išsprendimui neturi reikšmės atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutarties išnagrinėjimo rezultatas. Priėmus skundžiamą nutartį (2016-12-05) šalims teisinę galią įgijo naujoji bendravimo su vaiku tvarka, kuri vertintina ir kaip Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-02 nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas.

Atsakovas remiasi CPK 152 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią atskirojo skundo padavimas dėl nutartiespanaikinti laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti, sustabdo šių nutarčių vykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-02 nutartis buvo panaikinta CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Nutarties panaikinimas negali būti sutapatinamas su CPK 152 staripsnio 4 dalies pagrindu, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutartimi ne apskritai nuspręsta panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o klausimas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo perduotas nagrinėti vėlesniame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pareikalaujant papildomus dokumentus ir vaikų teisių apsaugos institucijos išvadą. Teismo sprendimas surinkti papildomus įrodymus sprendžiant su vaiku susijusius klausimus visiškai atitinka prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, išdėstytą CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

Vertinant procesiškai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutartis neužkirto kelio tolesniam procesui nustatant laikiną bendravimo tvarką ir atsakovo teisių nepažeidė. Atsakovas buvo gavęs teismo pranešimą dėl savo pozicijos dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo patikslinimo, todėl turėjo galimybę pareikšti nuomonę iš esmės, o ne remtis formaliomis nuostatomis.

Vadovavimasis atsakovo aiškinimu dėl apribojimų peržiūrėti laikiną bendravimą tvarką apskundus teismo nutartį pirmosios instancijos teismui neleistų operatyviai reaguoti į pasikeitusią vaiko padėtį, rinkti papildomus įrodymus dėl vaiko teisių ir interesų užtikrinimo bei jais vadovautis priimant sprendimus, susijusius su vaiko teisėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutartis šiuo metu dar nėra išnagrinėta apeliacine tvarka, laukdamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas iki dabar nebūtų galėjęs įvertinti vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodytų argumentų.

Įvertinus išdėstytus argumentus daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą nustatyti laikiną bendravimo tvarką 2016-12-05 rašytinio proceso tvarka vykusiame posėdyje.

Dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos

Apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-05 nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka su vaiku.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Nustatyta, kad atsakovas prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaiku (El. b. t. 1, b. l. 60-65). Ieškovė pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos pateikė atskirajame skunde (El. b. t. 1, b. l. 166-170), kurie buvo išsiųsti atsakovui susipažinti, 2016-12-02 pateiktame prašyme dėl bendravimo tvarkos nustatymo bei 2016-12-02 atsiliepime į atsakovo prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kurį pirmosios instancijos teismas laikė prašymu nustatyti bendravimo tvarką (El. b. t. 2, b. l. 65-67, 83-85). Atsakovas 2016-12-04 teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad atsiliepimas bus pateiktas tuomet, kai Vilniaus apygardos teismas išnagrinės atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutarties ir jei po atskirojo skundo nagrinėjimo dar išliks atitinkamas poreikis (El. b. t. 2, b. l. 73). Teismo vertinimu, atsakovui buvo sudarytos galimybės pasisakyti dėl ieškovės pateiktos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau atsakovas savo iniciatyva dėl subjektyvių priežasčių atsiliepimo neteikė. Todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog apeliantui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl ieškovės pasiūlytos laikinos bendravimo tvarkos.

Apeliantas teigia, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų didelį vaiko prisirišimą prie jos. Viena vertus, vaiko prisirišimas prie vieno iš tėvų, ypač kai vaikas ne naujagimis ir neturi fiziologinių ryšių , nėra esminė aplinkybė sprendžiant klausimą dėl konkrečios laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Kita vertus, atsakovas taip pat nepateikė objektyvių duomenų apie tai, jog vaikas būtų emociškai labiau prisirišęs prie tėvo. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog vaikas prie motinos prisirišęs labiau, kadangi atsakovas kurį laiką negyveno su ieškove bei vaiku (El. b. t. 1, b. l. 137-142).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog lyginant atsakovo teiktą laikiną bendravimo su vaiku projektą su ieškovės teiktais projektais dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku matyti (El. b. t. 1, b. l. 60-65, 166-170; t. 2, b. l. 65-67, 83-85), jog ginčas iš esmės vyko dėl pirmųjų laikinos bendravimo tvarkos su vaiku punktų, t. y.: pirma, atsakovas norėjo su vaiku matytis kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio, pasiimant vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, iki sekmadienio 20 val., o ieškovė siūlė, kad vaikas būtų paimamas nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.; antra, tomis savaitėmis, kai atsakovas nebendrauja su vaiku, vaiką norėjo pasiimti iš ikimokyklinės įstaigos ketvirtadienį bei pristatyti vaiką atgal į ikimokyklinio ugdymo įstaigą kitą dieną, o ieškovė siūlė vaiką pasiimti iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos trečiadienį ne anksčiau kaip 17.00 val. ir grąžinti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ne vėliau, kaip ketvirtadienio 09.00 val. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nusprendė, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų atsakovo bendravimas kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, pasiimant vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos bei grąžinant jį sekmadienį iki 20.00 val. ir vieną darbo dieną, kai atitinkamas laikas priskirtas bendravimui su mama, tėvas pasiima vaiką iš ikimokyklinės įstaigos trečiadienį ne anksčiau kaip 17 val. ir kitą dieną (ketvirtadienį) ne vėliau kaip 9 val. nuveža jį į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą kompromisinį variantą, atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą. Apeliantas nurodė, jog norėtų su vaiku bendrauti dažniau, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kodėl skundžiama laikina bendravimo tvarka šiuo atveju yra ydinga. Teismo vertinimu, atsakovui nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka užtikrina pakankamą bendravimą su vaiku, o subjektyvūs atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą nutartį.

Papildomai pažymėtina, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visas bylos aplinkybes, vaiko poreikius bei nuomonę (Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams vaikas paaiškino, jog su mama norėtų gyventi, o su tėčiu susitikinėti), bus nustatyta ne laikina, o nuolatinė bendravimo tvarka.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties

Apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-09 nutartimi, kuria buvo papildyta 2016-12-05 nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas papildė laikiną bendravimo tvarką nustatydamas, kad tėvas bendrauja su vaiku nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ne anksčiau kaip 16 val., išskyrus atvejus, kai dėl ikimokyklinės ugdymo įstaigos darbo laiko pasikeitimo ar kitų jos nurodytų priežasčių, vaikas turi būti paimamas anksčiau, ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val.

Apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-09 nutartį skundžia procesiniu aspektu, jog tokia nutartis negalėjo būti priimta. Jau minėta, kad tiek nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek sprendimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, neįgyja prejudicinės galios. Tai reiškia, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms galima kreiptis į teismą iš naujo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį vertina kaip Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-05 nutarties dalinį pakeitimą, kuria iš esmės buvo patikslintas laikas, nuo kurio atsakovas gali pasiimti vaiką iš ikimokyklinio ugdymo institucijos Nuo 2016-12-05 iki skundžiamos 2016-12-09 nutarties priėmimo galiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-05 nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka. Po skundžiamos 2016-12-09 nutarties priėmimo, 2016-12-05 nutartis galioja tiek, kiek jos nepakeitė skundžiama 2016-12-09 nutartis, nepaisant to, kaip pirmosios instancijos teismo skundžiamoji nutartis buvo įvardinta – ar papildymu, ar pakeitimu. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų priimdamas skundžiamą 2016-12-09 nutartį, kuria buvo iš dalies pakeista 2016-12-05 nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos.

Apeliantas teigia, jog nustačius konkretų laiką, nuo kurio jis turi pasiimti vaiką iš mokyklos, gali susiklostyti faktinė situacija, kad vaiką iš ugdymo įstaigos reikės pasiimti anksčiau, pavyzdžiui, dėl suplanuotų atostogų ar renginio. Teismo vertinimu, viena vertus, apelianto teiginiai yra pernelyg abstraktūs ir deklaratyvūs, nukreipti į hipotetines situacijas. Laikina bendravimo tvarka negali numatyti visų gyvenimo aplinkybių, tačiau kita vertus, kaip nurodo ir pats apeliantas, bendravimo tvarkoje yra palikta galimybė šalims nukrypti nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, esant objektyvioms aplinkybėms ar konkrečiam poreikiui, pavyzdžiui, iš anksto suplanuota vaiko kelionė, dėl kurios abu tėvai sutaria. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog konkretesnė laikina bendravimo tvarka (nustatant valandas kada vaikas turi būti paimamas iš ugdymo įstaigos) sudaro mažiau galimybių šalims savaip interpretuoti nustatytą laikiną tvarką bei kelti ginčus dėl bendravimu su vaiku.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovo atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo naikinti arba pakeisti apskųstą nutartį.

Apeliantas mano, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-09 nutarties neturėtų būti apmokestintas žyminiu mokesčiu, kadangi 2016-12-09 nutartis yra neatsiejama 2016-12-05 nutarties dalis. Teismas nesutinka su tokiu apelianto teisės aiškinimu. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nenurodyta išimčių, kuomet žyminis mokestis dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tokią nutartį skundžiant atskiruoju skundu, nėra apmokestinama žyminiu mokesčiu. Kadangi 2016-12-09 nutartis gali būti apskųsta savarankiškai nuo kitos 2016-12-05 nutarties, žyminis mokestis už šios nutarties apskundimą turėjo būti sumokėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo A. Z. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė