Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja N.Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00426-2011-1

2011 m. rugsėjo 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas iš A. S.), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas iš D. D.), nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas iš M. Č. ir D. G.), nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas iš J. P. ir D. B.), nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas iš E. Z.), nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

-padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (plėšimas iš L. B.), nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a ) p.p., bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu patenkinus nukentėjusiosios K. S. civilinį ieškinį, solidariai iš M. G. ir M. P. priteista K. S. naudai 300 Lt, padarytai turtinei žalai atlyginti,

Patenkinus nukentėjusiojo J. D. civilinį ieškinį, iš M. G. J. D. naudai priteista 450 Lt, padarytai turtinei žalai atlyginti.

Patenkinus nukentėjusiosios V. Ž.-P. civilinį ieškinį, solidariai iš M. G. ir M. P. V. Ž.-P. naudai priteista 250 Lt, padarytai turtinei žalai atlyginti.

Patenkinus nukentėjusiojo L. B. civilinį ieškinį, solidariai iš M. G. ir M. P. 1000 Lt L. B. naudai priteista 1000 Lt, padarytai turtinei žalai atlyginti.

Patenkinus nukentėjusiosios J. Z. civilinį ieškinį, iš M. G. J. Z. naudai priteista 200 Lt, padarytai turtinei žalai atlyginti.

Patenkinus nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį, iš M. G. V. B. naudai priteista 300 Lt, padarytai turtinei žalai atlyginti.

UAB „Eurocom“ civilinį ieškinį patenkinus iš dalies, iš M. G. UAB „Eurocom“ nauda priteista 593,09 Lt, kitoje dalyje UAB „Eurocom“ civilinis ieškinys atmestas.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas M. P., tačiau dėl jo apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. ir M. P., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. sausio 21 d., apie 7.30 val., prie l-ojo namo, Šeimyniškių g., Vilniuje, pribėgę prie nukentėjusiojo mažamečio A. S., gim. 1999-06-13, M. G. parodžius nukentėjusiajam peilį, pagrasinus papjauti, jeigu telefono neatiduos, liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GTE 2 550“, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GTE 2 550“, 300 Lt vertės, priklausantį nukentėjusiajai K. S..

Be to, M. G. ir M. P., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. sausio 23 d., apie 12.45 val., prie Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos, Kalvarijų g. 87, Vilniuje, pribėgę prie nukentėjusiųjų mažamečių M. Č., gim. 2001-10-22, ir D. G., gim. 1998-07-04, M. P. atsistojus D. G. už nugaros, M. G. išsitraukus peilį, pagrasinus nukentėjusiajam mažamečiui M. Č., liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, o M. P. liepus nukentėjusiajam D. G. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W 800i“, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 499 Lt vertės, priklausantį nukentėjusiajai A. S., ir „Sony Ericsson W 800i“, 400 Lt vertės, priklausantį nukentėjusiajai A. G..

Be to, M. G. ir M. P. veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. sausio 24 d., apie 07.30 val., prie 87-ojo namo, Antakalnio g., Vilniuje, pribėgę prie nukentėjusiųjų mažamečių J. P., gim. 2001-08-29, ir D. B., gim. 2001-08-15, M. G. pargriovus J. P. ant žemės, o M. P. laikant D. B. už kuprinės, M. G. pagrasinus nukentėjusiesiems mažamečiams, kad juos papjaus, liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefonus, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 250 Lt vertės, priklausantį nukentėjusiajai V. Ž.-Puodžiuvienei, ir „Nokia 5230 WHITE“, 1000 Lt vertės, priklausantį nukentėjusiajam L. B..

Be to, M. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą 2011 m. sausio 21 d., apie 14.00 val., prie 142-ojo namo, Kalvarijų g., Vilniuje, priėjęs prie nukentėjusiojo mažamečio D. D., gim. 2000-09-05, iš už nugaros paėmęs už peties, liepė stovėti, grasindamas peiliu liepė nerėkti, atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230“ su Sim kortele, 450 Lt vertės, priklausantį nukentėjusiajam J. D.,

Be to, M. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. sausio 25 d., apie 17.00 val., prie 56-ojo namo, Minties g., Vilniuje, pribėgęs prie nukentėjusiojo mažamečio E. Z., gim. 2000-01-12, pagriebęs už rankos, prisitraukė prie savęs ir įrėmęs nukentėjusiajam peilį į striukę, pagrasinęs, kad papjaus, liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5300“, 200 Lt vertės, priklausantį nukentėjusiajai J. Z., tokiu būdu pagrobė svetimą – nukentėjusiajai J. Z. priklausantį, 200 Lt vertės turtą.

Be to, M. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. sausio 26 d., apie 18.20 val., prie 1-ojo namo, Tuskulėnų g., Vilniuje, pribėgęs prie nukentėjusiojo mažamečio L. B., gim. 2000-07-01, pagriebęs už rankos, išsitraukė iš striukės kišenės peilį ir pagrasinęs, kad papjaus, liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700c“, 300 Lt vertės, priklausantį nukentėjusiajam V. B., tokiu būdu pagrobė svetimą – nukentėjusiajam V. B. priklausantį 300 Lt vertės turtą.

Be to, M. G., 2010 m. spalio 28 d., Žirmūnų g. 64, Vilniuje, sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 3007/2010.09.28/12292 su UAB „Eurocom“ už 1 Lt bei įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i“ IMEI (duomenys neskelbtini), 400 Lt vertės, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigodamas naudotis UAB „Eurocom“ teikiamomis paslaugomis 24 mėnesius iki 2012-09-28, tokiu apgaulės būdu, žinodamas, jog nevykdys su operatoriais sudaromos sutarties sąlygų ir neatsiskaitys su UAB „Eurocom“, savo naudai įgijo svetimą, UAB „Eurocom“ priklausantį, 400 Lt vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendį – išteisinti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Teigia, jog dėl šio epizodo jo veiksmuose nėra sukčiavimo požymių, todėl prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Teigia, kad su UAB „Eurocom“ 2010-09-28 sudarė mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį dovanų gavo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, apgauti UAB „Eurocom“ nesiruošė. Sutartis sudaryta iki 2012-09-28. Už ryšio paslaugas jis nemokėjo, nes neturėjo darbo ir pinigų. Teigia, jog, susiradęs darbą, už jam suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas su UAB „Eurocom“ būtų iš karto atsiskaitęs. Dėl kitų jam inkriminuotų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas M. G. nusikalstamą veiką (svetimo turto pasisavinimas apgaulės būdu iš UAB „Eurocom“) kvalifikavo tinkamai.

Pažymėtina, kad už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė – turtas įgyjamas neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, taip jie ,,priverčiami” perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-299/2011).

Be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Pažymėtina ir tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-133-2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt).

Apeliaciniame skunde M. G. ginčija BK 182 straipsnio 1 dalies taikymą teigdamas, kad jo padaryti veiksmai neatitinka sukčiavimo sudėties požymių, nes tarp jo ir UAB „Eurocom“ buvo sudaryta judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis, tai yra susiklostę išimtinai civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, kurių pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Už ryšio paslaugas jis nemokėjo todėl, kad neturėjo darbo ir pinigų, suradęs darbą būtų iš karto atsiskaitęs.

Šie apelianto argumentai atmestini. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog M. G. veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra iš anksto žinodamas, kad nevykdys su UAB „Eurocom“ sudaromos sutarties sąlygų ir apie savo nemokumą sąmoningai neinformuodamas judriojo ryšio paslaugų teikimo operatoriaus sudarė 24 mėnesių terminui (iki 2012-09-28) judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 3007/2010-09-28/12292 ir apgaulės būdu iš UAB Eurocom už vieną litą įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i“ IMEI (duomenys neskelbtini) 400 Lt vertės bei neteisėtai – neatlygintinai naudojosi judriojo ryšio operatoriaus UAB „Eurocom“ teikiamomis paslaugomis. Po to, kai 2010 m. gruodžio 8 d. įspėjimu Nr. 32 M. G. buvo pranešta, kad, jam nesumokėjus už suteiktas paslaugas, nuo 2010 m. gruodžio 23 d. sutartis bus vienašališkai nutraukta (t. 2 b.l. 172), M. G., pastebėjęs, kad telefonu naudotis nebegali, jį pardavė.

Pažymėtina, jog Creditinfo 2011-02-10 duomenimis, M. G. už ryšio paslaugas skolingas ne tik UAB „Eurocom“ – nuo 2010-11-01 jis taip pat skolingas UAB „Tele 2“, o nuo 2010-11-01 – UAB „Omnitel“ ( t. 2 b.l. 174).

Dėl nuteistojo teiginio, jog jam paskirta per griežta bausmė, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. G., būdamas teistas 7 kartus, iš jų 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė penkias naujas nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat vieną – apysunkių ir vieną – nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismas, įvertinęs, kad yra dvi M. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padaryta tik turtinė žala, kaltininkas yra jauno amžiaus, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė M. G. bausmes, kurios, būdamos mažesnės už sankcijose numatytų šių bausmių vidurkius, yra aiškiai ne per griežtos.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo M. G. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šį nuosprendį keisti ar naikinti.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.