Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Ramunė Kuzmienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00761-2008-3 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.6.1;1.2.18.10.; 2.4.7.

2013 m. vasario 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų Algerdo Urbšio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Gintarei Veželytei-Putnikienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajai D. Č., jos gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiajam R. T., jo atstovui advokatui Vytautui Tučkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Č. apeliacinį skundą dėl 2010 m. spalio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nubausta: pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 10 MGL (1300 litų) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1d. 20 MGL (2600 litų) bauda. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - 25 MGL (3250 litų) bauda.

Iš D. Č. priteista 30 000 Lt IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 222 str. 1 d. už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-03-31 būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. (vyriausiasis buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku), 12 str. (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), 16 str. (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), 2000 m. vasario mėn. 17 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 p. (jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti), o būtent:

- netvarkė buhalterinės apskaitos registrų;

- Didžiojoje knygoje perkeldama likučius iš 2008-01-31 - Debeto suma - 765286,24 Lt, Kredito suma - 765286,24 Lt - į 2008-02-01 surašė neteisingus duomenis - Debeto suma –817798,03 Lt, Kredito suma - 817798,03 Lt, 52511,79 Lt sumai, nepagrįsdama jų dokumentais;

- Didžiojoje knygoje 2008 m. vasario mėn. buhalterinės balansinės sąskaitos Nr. 48 „avansiniai“ 2008-02-01 likutį nurodė 164 977,19 Lt, tačiau R. T. avansinėje apyskaitoje nurodė 187477,19 Lt, 22500 Lt didesnį nei Didžiojoje knygoje ir įrašų nepagrindė dokumentais;

- 2007 m. balandžio mėn. R. T. buhalterinėje apyskaitoje Nr. 48 „avansiniai“ nepagrįstai išdidino buhalterinėje balansinėje sąskaitoje turinyje „gryni pinigai“ 2007-04-18 nepagrįstai įrašė 1200 Lt ir išdidino R. T. avansinės apyskaitos balandžio mėn. pajamos ir likutis, nes ši suma pervesta Alytaus apskrities VMI;

- materialiai atskaitingo asmens R. T. avanso apyskaitoje įrašė, kad 2008 m. vasario mėn. jis iš kasos gavo 9000 Lt, tačiau iš kasos 2008 m. vasario mėn. tokia suma neišmokėta ir vasario mėn. avanso apyskaitoje nepagrįstai išdidino pajamas ir likutį 9000 Lt be operaciją pagrindžiančio dokumento;

- 2007-03-07 pagamino netikrą dokumentą - kasos išlaidų orderį Nr. 4, surašydama duomenis, kad iš kasos išmokėta 15000 Lt R. T. papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą AB SEB Vilniaus banke ir jį pasirašydama, suklastojo įrašą tikrą dokumente - kasos knygoje, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie 15 000 Lt išmokėjimą, bei šiuos dokumentus panaudojo įmonės apskaitoje, pateisindama fiktyvų pinigų išmokėjimą, apskaitoje nėra šios pinigų sumos įnešimą į banko sąskaitą patvirtinančių dokumentų, o iš banko dokumentų matosi, kad sąskaita papildyta iš R. T. asmeninės sąskaitos AB SEB Vilniaus banke;

- 2007-03-08 pagamino netikrą dokumentą - kasos išlaidų orderį Nr. 5, surašydama fiktyvius duomenis, kad juo iš kasos išmokėta 5000 Lt R. T. papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą AB Šiaulių banke ir jį pasirašydama, suklastojo tikrą dokumentą - kasos knygą, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie 5 000 Lt išmokėjimą, bei šiuos dokumentus panaudojo įmonės apskaitoje, pateisindama fiktyvų pinigų išmokėjimą, apskaitoje nėra šios pinigų sumos įnešimą į banko sąskaitą patvirtinančių dokumentų, o iš banko dokumentų matosi, kad sąskaita papildyta iš R. T. asmeninės sąskaitos AB SEB Vilniaus banke;

- 2008-03-27 pagamino netikrą dokumentą - kasos išlaidų orderį Nr. 8, surašydama fiktyvius duomenis, kad juo iš kasos išmokėta 10000 Lt R. T. papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą Šiaulių banke ir suklastojo tikrą dokumentą - kasos knygą, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie 10000 Lt išmokėjimą, bei šiuos duomenis panaudojo įmonės apskaitoje, pateisindama fiktyvų pinigų išmokėjimą, apskaitoje nėra šios pinigų sumos įnešimą į banko sąskaitą patvirtinančių dokumentų, o iš banko dokumentų matosi, kad sąskaita papildyta iš R. T. asmeninės sąskaitos AB Šiaulių banke;

Dėl aprašytų D. Č. veiksmų, nesant buhalterinės apskaitos registrų, Didžiojoje knygoje nustačius likučių neatitikimų juos perkeliant, atskaitingo asmens R. T. avanso apyskaitose esant neatitikimams su kasos knyga, nustatytu pajamų ir kartu likučio išdidinimu be pagrindžiančių dokumentų, nesant visas finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų arba juose nesant atsakingų asmenų parašų, suklastojus dalį apskaitos dokumentų, negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, ji nuteista pagal BK 183 str. 1 d. už tai, kad eidama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vyr. buhalterės pareigas, ir būdama atsakinga už kasininkės pareigas, laisvai disponuodama įmonės kasoje esančiais pinigais per laikotarpį nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2008 m. kovo 27 d. iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kasos pasisavino jai patikėtą svetimą – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 30 000 Lt ir padarė įmonei 30 000 Lt turtinę žalą, o būtent:

- 2007-03-07 surašiusi fiktyvų kasos išlaidų orderį Nr. 4, jame surašydama, kad iš kasos išmokėta 15 000 Lt R. T. papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą AB SEB Vilniaus banke, šių pinigų R. T. neperdavė ir juos pasisavino paimdama iš kasos;

- 2007-03-08 surašiusi fiktyvų kasos išlaidų orderį Nr. 5, jame surašydama, kad iš kasos išmokėta 5000 Lt R. T. papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą AB Šiaulių banke, šių pinigų R. T. nemokėjo ir iš kasos pasisavino;

- 2008-03-27 surašiusi fiktyvų kasos išlaidų orderį Nr. 8, jame surašydama, kad iš kasos išmokėta 10 000 Lt R. T. papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą AB Šiaulių banke, šių pinigų R. T. nemokėjo ir iš kasos pasisavino.

Dalyje dėl jai keliamų kaltinimų klaidingai perkeliant likučius Didžiojoje knygoje, nurodo, kad visi Didžiosios knygos likučiai buvo perkelti teisingai. Kaltinime nurodoma, kad 2008 m. vasario mėn. Didžiojoje knygoje nurodė didesnį 22500 Lt likutį nei R. T. avansinėje apyskaitoje, tačiau pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, avansines apyskaitas pildyti turėjo atskaitingas asmuo, t.y. R. T., todėl jis ir yra atsakingas už teisingai užpildytas ataskaitas. Teismui atsisakius prijungti prie bylos susijusius su šiuo kaltinimu papildomus buhalterinius dokumentus, jai buvo užkirsta teisė įrodyti savo nekaltumą. Apeliantės nuomone, R. T. buvo atsakingas ir už avanso apyskaitų pildymą, kaip numato Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, todėl jai pareikšti kaltinimai dėl 2008 m. vasario mėn. materialiai atskaitingo asmens R. T. avanso apyskaitoje nepagrįstai išdidintų pajamų, taip pat nepagrįstas.

Skundo autorė pažymi, kad individualios įmonės savininkas gali atlikti pinigų sukeitimą, t.y. iš įmonės kasos gauti pinigus grynais įnešimui į banką, o sąskaitą papildyti iš savo asmeninės sąskaitos, kuo R. T. ir naudojosi. Revizorei nepateikus tiriamo laikotarpio Didžiosios knygos išrašų, jai buvo užkirstas kelias teismui įrodyti, kad 2007-03-07 15000 Lt, 2007-03-08 5000 Lt ir 2008-03-27 10000 Lt kasos išlaidų orderiai atsispindi įmonės buhalterijoje ir kad R. T. pasinaudojo savininko galimybe sukeisti pinigus. Apeliantė taip pat pažymi, kad nuo 2008 m. sausio 28 d. iki vasario 28 d. ji nebedirbo, nes sirgo, nuo 2008 m. kovo 1 d. iki balandžio 3 d. ji buvo kasmetinėse apmokamose atostogose. Pirmos instancijos teismas atmetė jos prašymus išreikalauti iš įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juos įvertinti byloje, iškviesti liudytojus, kurių parodymai atspindėtų visą įmonės veiklą ir padėtų teismui nustatyti atsakingus asmenis, taip pat asmenis įmonėje disponavusius grynaisiais pinigais. Teismas atmetė apeliantės ir prašymą atlikti jos parašų ekspertizę, kad būtų galima nustatyti kokiu būdu jos nedarbo laikotarpiu ant įmonės dokumentų atsirado jos parašai.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nuteistoji D. Č. mano, kad revizija buvo atlikta atmestinai, kadangi įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama vadovaujantis visa eile LR įstatymų ir norminių aktų, kurie atliekant reviziją, buvo ignoruoti. Pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas, remiantis prieštaringais R. T. parodymais, jis buvo nenuoseklus dėl dingusios pinigų sumos: nurodė, kad iš karto dingo 55 000 Lt, po to 25 000 Lt atsirado ir iš apeliantės reikalaujama suma sumažėjo iki 30 000 Lt. Be to, teismas neišsiaškino, kaip įmonės savininkas, atsakingas savo turtu, daugiau nei metus nepastebėjo 30 000 Lt dingimo ir kokiu būdu atsirado 25 000 Lt. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, dėl ko buvo priimtas teisiškai nepagrįstas nuosprendis.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo prašymus apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, nukentėjusiojo ir jo atstovo prašymus apeliacinį skundą atmesti, ištyrusi byloje surinktus įrodymus bei įvertinusi visas aplinkybes padarė išvadą, kad nuteistosios D. Č. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, išnagrinėjęs nuteistosios D. Č. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas D. Č. kalta pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau –BK) 222 str. 1 d. ir 183 str. 1 d.

Nuteistoji D. Č. neigia savo kaltę dėl jai inkriminuotų BK 183 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. nusikaltimų, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, t. y. atliktos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinio patikrinimo išvada, liudytojų parodymais, rašytiniais įmonės dokumentais bei kita rašytine bylos medžiaga. Nuteistoji taip pat ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė visiškai nekeliančias abejonių išvadas, kad nuteistoji D. Č. padarė jai inkriminuotus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu nustatyti duomenys tik patvirtino nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas teismo išvadas, patvirtinančias D. Č. nusikalstamų veikų padarymo faktus ir BK specialiojoje dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių buvimą jos padarytose veikose. Todėl D. Č., nuteistai pagal BK 183 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. 1 d. kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą, tačiau šioje byloje aktuali yra tik viena iš minėtų alternatyvių veikų – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 str. prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 str. 5 p.).

Nors D. Č. ginčija savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina skundžiamame teismo nuosprendyje aptarti, byloje esantys iš liudytojų apklausų, daiktų, dokumentų pateikimo gauti duomenys, taip pat specialisto išvada. Nors apeliantė skunde abejoja šios išvados patikimu, tačiau apygardos teismas pažymi, jog specialistės išvados surašytos remiantis jų surašymo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, jomis buvo atsakyta į užduotyje atlikti objektų tyrimą pateiktus klausimus. Specialistė dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apygardos teisme, kur duodama parodymus paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi ji atliko tyrimą, patvirtino savo išvadas ir nurodė, jog pagal pateiktus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus nustatyta, kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teisme buvo ištirti ir byloje esantys rašytiniai dokumentai, kuriais remiantis buvo surašyta ši specialisto išvada, bei šioms aplinkybėms išsiaiškinti apklausti liudytojai. Abejoti specialistės kompetencija, o taip pat jos pateiktos išvados nešališkumu bei objektyvumu, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, tokių teisiškai argumentuotų motyvų nenurodė ir apeliantė savo skunde, o jos skunde dėstomi subjektyvūs samprotavimai apie visų įmonės buhalterijos dokumentų nepateikimą specialistei, nuteistosios parašų klastojimą, pinigų trūkumo kasoje nenustatymą bei neaiškumus dėl parašų ant avanso apyskaitų, jos kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepaneigia.

Pažymėtina ir tai, kad BAĮ, kaip specialioji teisės norma, konkrečiai apibrėžianti buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo subjektus, aiškiai nustato, kad yra dvejopo pobūdžio veiksmai, už kuriuos gali būti nubausti kalti asmenys, tai – apskaitos tvarkymas ir organizavimas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė nuteistoji D. Č. ir juos pasirašyti pateikdavo įmonės vadovui R. T.. Kaip nurodo apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu apklausta specialistė A. Abramavičienė, šioje įmonėje jos vadovas yra atsakingas už visą įmonės formuojamą politiką, bet jis pats apskaitos neveda, o už registrų sudarymą ir visą apskaitos vedimą pagal pirminius duomenis yra atsakingas buhalteris. Taigi esant tokiai situacijai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą organizuojantis R. T. negalėjo kontroliuoti veiksmų iki atitinkamų duomenų į programą įvedimo ar dokumentų pateikimo jam, o nežinodamas pastarųjų gautų duomenų neobjektyvumo faktų – veiksmai su jais, toliau tvarkant buhalterinę apskaitą, nėra laikytini nusikalstamais. Šioje dalyje pasisakyta ir dėl kito apeliantės argumento, kad už avansinių apyskaitų pildymą atsakingas asmuo yra taip pat įmonės savininkas. Tačiau pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, nors apyskaitas pasirašo įmonės direktorius ir buhalteris, bet pirminius duomenis suveda ir tikrina buhalteris, kuris ir yra atsakingas už tų duomenų atitikimą, todėl minėtas apeliantės argumentas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad D. Č., būdama IĮ „R. T. spaustuvė“ buhaltere-kasininke, nevesdama buhalterinės apskaitos registrų, Didžiojoje knygoje netinkamai perkėlus likučius, išdidinus pajamas ir likučius be juos pagrindžiančių dokumentų, į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukdama gavėjo nepasirašytus kasos išlaidų orderius, sąmoningai siekė, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantė D. Č. visiškai nepagrįstai atsakomybę bando perkelti IĮ „R. T. spaustuvė“ direktoriui R. T., šiuo atveju atsakingam už buhalterinės apskaitos organizavimą.

Nepagrįsti ir kiti apeliantės argumentai, jai neigiant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., neva įmonės buhalterijoje buvo suvestinės, kurios ir yra apskaitos registrai, be to įmonėje buvo vedamas elektroninis liudijimas, todėl, jos nuomone, įmonės buhalterija buvo vedama tinkamai. Tokius apeliantės argumentus paneigia specialistės A. Abramavičienės paaiškinimai teisme, kuomet ji nurodė, jog jai pateiktoje įmonės buhalterijoje nebuvo Didžiosios knygos, ji atsirado vėliau, taip pat nebuvo registrų ir kitų dokumentų bei parašų ant jų. Aplinkybes dėl dalies netvarkingai, ne pagal įstatymų reikalavimus, vedamos buhalterijos patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja A. B., nurodžiusi, jog jai perėmus darbą iš nuteistosios, „didžioji knyga nebuvo pradėta vesti, nebuvo jokių registrų, nei bendrojo žurnalo, nei mokėjimų, nei pardavimų, o suvestinė nėra apskaitos registrai“.

Taigi, įvertinus visas aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų visetą, matyti, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino D. Č. kalta pagal BK 222 str. 1 d. už apgaulingą, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Kaip minėta, nuteistoji D. Č. taip pat neigia pasisavinusi svetimą turtą, tačiau aukščiau aptarti pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kolegijos nuomone, vieni kitus papildo ir sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri patvirtina apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, jog D. Č., būdama IĮ „R. T. spaustuvė“ buhaltere-kasininke, laisvai disponuodama įmonės kasoje esančiais pinigais per laikotarpį nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2008 m. kovo 27 d. iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos pasisavino jai patikėtą svetimą – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 30 000 Lt ir padarė įmonei 30 000 Lt turtinę žalą.

Apygardos teismas pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje, aprašant, už kokių nusikalstamų veikų padarymą teisiama D. Č., nurodyta, kad ji pasisavino jai patikėtą didelės vertės turtą – 30 000 Lt. Tačiau BK 190 str. yra nustatyta, jog 183 str. prasme didelės vertės turtas yra tuomet, kai jo vertė viršija 250 MGL sumą. Šiuo atveju D. Č. pasisavinta įmonei priklausanti 30 000 Lt suma neviršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumos, todėl iš skundžiamo nuosprendžio didelės vertės turto aplinkybė šalintina, konstatuojant, jog šis nuosprendžio trūkumas nelaikytinas esminiu ir D. Č. nusikalstama veika pagal BK 183 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Pagal šiuo metu galiojančią teisminę praktiką, svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą tyčia neteisėtai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, t y. kai kaltininkas supranta, kad svetimą turtą neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-733/2007, 2 K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010). Įrodžius šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, t.y., kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tyčia pavertė savo turtu, tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Byloje jau aptartais įrodymais buvo neabejotinai nustatyta, kad nuteistoji D. Č. padarė ir kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 1 d., t.y. 2007-03-07, 2007-03-08, 2008-03-27 surašiusi fiktyvius kasos išlaidų orderius Nr. 4, Nr. 5, Nr. 8, iš įmonės kasos gavusi grynuosius pinigus (30 000 Lt), skirtus R. T. papildyti įmonės atsiskaitomą sąskaitą AB SEB Vilniaus banke, šių pinigų R. T. neperdavė ir juos pasisavino paimdama iš kasos. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtino, kad įmonei priklausantį ir D. Č. svetimą turtą, t. y. pinigus, nuteistoji turėjo tikslą paversti ir juos pavertė savo turtu. Nuteistoji D. Č. suvokė, kad ji neteisėtai savinasi jos žinioje esantį svetimą turtą ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalą ir to norėjo, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

Nors D. Č. savo nesutikimą su nuteisimu pagal BK 183 str. 1 d. grindžia tuo, jog ji įmonėje grynaisiais pinigais nedisponavo, tačiau įrodymų visetu ši nuteistosios versija yra paneigta. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji pagal žiniaraštį išmokėdavo atlyginimus įmonės darbuotojams grynaisiais pinigais, ką patvirtina ir apeliacinės instancijos metu apklausti liudytojai L. S. ir E. G., nurodę, kad darbo užmokestį jiems grynaisiais mokėjo buhalterė ir direktorius, kad seifas su grynaisiais pinigais stovėjo buhalterės kabinete.

Nepagrįsti ir kiti apeliantės nurodomi argumentai, kad tiriamuoju laikotarpiu ji turėjo nedarbingumą ir atostogavo, kuriais ji neigia savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų. Apygardos teismas, ištyręs pateiktus įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius, apklausęs liudytojus, nustatė, kad tai, kad nuteistoji nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo ar atostogavo, nepaneigia jos kaltės dėl nusikaltimų, numatytų BK 183 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., padarymo, kadangi nukentėjusysis ir liudytojai, apklausti teisme parodė, jog buhalterė įmonėje dirbo tik kelias valandas per dieną, ligos ar atostogų metu jos niekas nepakeisdavo. Be to, ant minėtų kasos išlaidų orderių yra jos parašai, kurie patvirtina, kad iš kasos pinigus paėmė būtent D. Č..

Apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas aiškiai išdėstė įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nuosprendis surašytas laikantis BPK 304-307 straipsnių reikalavimų. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka kolegija jokių kitų, juo labiau esminių BPK pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatė.

Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, apeliantė teisingai pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jį naikinti ir bylą perduoti prokurorui jokio teisinio pagrindo nėra, todėl nuteistosios skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

Nuteistosios D. Č. apeliacinį skundą atmesti.