Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Č. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutarties.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžiu D. Č. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, 222 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, teismas bausmes subendrino prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskyrė galutinę 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą.

Iš D. Č. IĮ „T. spaustuvė“ priteista 30 000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartimi nuteistosios D. Č. ir nukentėjusiojo – civilinio ieškovo IĮ „T. spaustuvė“ apeliaciniai skundai atmesti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 kovo 31 d. būdama IĮ „T. spaustuvė“, Alytuje, Vilniaus g. 21, vyriausioji buhalterė, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį (vyriausiasis buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku); 12 straipsnį (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais); 16 straipsnį, (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose); Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punktą (jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti), apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, būtent: netvarkė buhalterinės apskaitos registrų; Didžiojoje knygoje perkeldama likučius iš 2008 m. sausio 31 d. – Debeto suma – 765 286,24 Lt, Kredito suma – 765 286,24 Lt – į 2008 m. vasario 1 d. surašydama neteisingus duomenis – Debeto suma – 817 798,03 Lt, Kredito suma – 817 798,03 Lt, nepagrindė dokumentais 52 511,79 Lt sumos; Didžiojoje knygoje 2008 m. vasario mėn. buhalterinės balansinės sąskaitos Nr. 48 „avansiniai“ 2008 m. vasario 1 d. likutį nurodžiusi 164 977,19 Lt, o R. T. avansinėje apyskaitoje – 187 477,19 Lt, t. y. 22 500 Lt didesnį nei Didžiojoje knygoje ir įrašų nepagrindė to dokumentais; 2007 m. balandžio mėn. R. T. buhalterinėje apyskaitoje Nr. 48 „avansiniai“ nepagrįstai buhalterinės balansinės sąskaitos grafoje „gryni pinigai“ 2007 m. balandžio 18 d. įrašiusi 1200 Lt, išdidino R. T. avansinės apyskaitos balandžio mėn. pajamas ir likutį, todėl ši suma buvo nepagrįstai pervesta Alytaus apskrities Valstybinei Mokesčių Inspekcijai; materialiai atskaitingo asmens R. T. avanso apyskaitoje įrašiusi, kad 2008 m. vasario mėn. jis iš kasos gavo 9000 Lt, nors iš kasos 2008 m. vasario mėn. tokia suma išmokėta nebuvo, vasario mėn. avanso apyskaitoje be operaciją pagrindžiančio dokumento nepagrįstai 9000 Lt išdidino pajamas ir likutį; 2007 m. kovo 7 d. pagamino netikrą dokumentą – kasos išlaidų orderį Nr. 4, surašydama fiktyvius duomenis, kad juo iš kasos išmokėta 15000 Lt. R. T., su tikslu papildyti įmonės atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB Vilniaus banke, suklastojo įrašą tikrame dokumente – kasos knygoje įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie 15 000 Lt išmokėjimą, bei šiuos dokumentus panaudojo įmonės apskaitoje, pateisindama fiktyvų pinigų išmokėjimą, apskaitoje nesant šios pinigų sumos įnešimo į banko sąskaitą patvirtinančių dokumentų ir iš banko dokumentų matant, jog sąskaita papildyta iš AB SEB Vilniaus banke esančios R. T. asmeninės sąskaitos; 2007 m. kovo 8 d. pagamino netikrą dokumentą – kasos išlaidų orderį Nr. 5, surašydama fiktyvius duomenis, kad juo iš kasos R. T. išmokėta buvo 5000 Lt su tikslu papildyti įmonės atsiskaitomąją sąskaitą AB Šiaulių banke ir jį pasirašydama, suklastojo tikrą dokumentą – kasos knygą, įrašydama joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie 5000 Lt išmokėjimą, bei šiuos dokumentus panaudojo įmonės apskaitoje, pateisindama fiktyvų pinigų išmokėjimą, apskaitoje nesant šios pinigų sumos įnešimą į banko sąskaitą patvirtinančių dokumentų ir iš banko dokumentų matant, kad sąskaita buvo papildyta iš R. T. asmeninėje sąskaitoje AB SEB Vilniaus banke buvusių lėšų; 2008 m. kovo 27 d. pagamino netikrą dokumentą – kasos išlaidų orderį Nr. 8, surašydama fiktyvius duomenis, kad juo iš kasos R. T. išmokėta 10 000 Lt su tikslu papildyti įmonės atsiskaitomąją sąskaitą Šiaulių banke ir suklastojo tikrą dokumentą - kasos knygą, įrašydama joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie 10 000 Lt išmokėjimą, bei šiuos duomenis panaudojo įmonės apskaitoje, pateisindama fiktyvų pinigų išmokėjimą, apskaitoje nesant šios pinigų sumos įnešimą į banko sąskaitą patvirtinančių dokumentų, o iš banko dokumentų matant, kad sąskaita buvo papildyta iš R. T. asmeninės sąskaitos AB Šiaulių banke.

Dėl aprašytų D. Č. veiksmų, nesant buhalterinės apskaitos registrų, Didžiojoje knygoje nustačius likučių neatitikimų juos perkeliant, atskaitingo asmens R. T. avanso apyskaitose esant neatitikimams su kasos knyga, nustatytu pajamų ir kartu likučio išdidinimu be pagrindžiančių dokumentų, nesant visas finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų arba juose nesant atsakingų asmenų parašų, suklastojus dalį apskaitos dokumentų, negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Be to, D. Č., eidama IĮ „T. spaustuvė“ Alytuje, Vilniaus g. 21, vyriausiosios buhalterės pareigas ir būdama atsakinga už kasininkės pareigas, laisvai disponuodama įmonės kasoje esančiais pinigais per laikotarpį nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2008 m. kovo 27 d. Alytuje, Vilniaus g. 21, iš IĮ „T. spaustuvė“ kasos pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą – IĮ „T. spaustuvė“ – turtą ir padarė įmonei 30 000 Lt turtinės žalos, būtent:

- 2007 m. kovo 7 d. surašiusi fiktyvų kasos išlaidų orderį Nr. 4, jame surašydama, kad iš kasos išmokėta 15 000 Lt R. T. papildyti įmonės atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB Vilniaus banke, šių pinigų R. T. neperdavė ir juos paimdama iš kasos pasisavino;

- 2007 m. kovo 8 d. surašiusi fiktyvų kasos išlaidų orderį Nr. 5, jame įrašydama, kad iš kasos išmokėta 5000 Lt R. T. papildyti įmonės atsiskaitomąją sąskaitą AB Šiaulių banke, šių pinigų R. T. neperdavė ir juos iš kasos pasisavino;

- 2008 m. kovo 27 d. surašiusi fiktyvų kasos išlaidų orderį Nr. 8, jame įrašydama, kad iš kasos išmokėta 10 000 Lt R. T. papildyti įmonės atsiskaitomąją sąskaitą AB Šiaulių banke, šių pinigų R. T. neperdavė ir juos iš kasos pasisavino.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasatorė konkretizuoja, kad buvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant jo surašymui keliamus reikalavimus, nes nenurodyti kvalifikavimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnį pagrindžiantys duomenys, veikų kvalifikavimas motyvuotai nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis, tą nutartyje pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Kartu nuteistoji pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas bandė taisyti konstatuotus trūkumus, tačiau to iš esmės nepadarė. Taigi, kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis taip pat neatitinka baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Nuteistoji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje tik fragmentiškai aptarti atskiri inkriminuotų kaltinimų aspektai, nutartis pagrįsta tik pasirinktinai atskirais bylos įrodymais (specialisto išvada, kasos išlaidų orderiai, kt.). Tačiau dauguma kitų išnagrinėtų įrodymų apeliacinės instancijos teismo liko neįvertinti, nenurodyti motyvai, kuriais atmesti kiti įrodymai.

Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, neatsakė į visus jo argumentus. Kasatorė teigia, kad apeliaciniame skunde ginčijo nepagrįstą kaltinimą dėl apskaitos registrų nevedimo bei 9000 Lt pajamų išdidinimo, nurodė argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas į juos neatsakė. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo teiginiu, kad apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir jų detaliai nenagrinėjo. Kasatorė nurodo, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, tačiau visi tyrimo metu gauti įrodymai nutartyje nebuvo analizuoti, liko neaptarti, nevertinti, į juos neatsižvelgta priimant nutartį. Kasatorė teigia, kad teismas nevertino specialistės A. A. parodymų apie pinigų išmokėjimą R. T., jog ši tikrino jo asmenines sąskaitas, kurios buvo papildytos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino apeliacinio skundo argumentų dėl to, kad pats IĮ „T. spaustuvė“ savininkas R. T. buvo prisipažinęs, jog atlikinėjo pinigų sukeitimą, kad esant nedidelei R. T. įmonės veiklos apimčiai šios įmonės savininkas negalėjo nematyti tokios apimties lėšų trūkumo ir kt. Kasatorė teigia, kad apeliaciniame skunde buvo nurodžiusi, jog pirmosios instancijos teismas atmetė jos prašymus išreikalauti iš įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juos įvertinti, iškviesti liudytojus, atlikti parašų ekspertizę, nustatyti, kaip galėjo nedarbo metu atsirasti jos parašai ant įmonės dokumentų, ir prašė tai atlikti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių prašymų netyrė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tai laikoma esminiu BPK pažeidimu, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties negalima laikyti teisėta (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teisme ši byla buvo nagrinėjama pagal kelis apeliacinius skundus, tarpe jų – ir nuteistosios D. Č.. Iš šio skundo turinio matyti, kad ji ginčijo nuteisimo pagrįstumą, nurodė procesinius įrodymų rinkimo ir vertinimo trūkumus pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nuteistoji išvardijo aplinkybes, kurios liko nevertintos pirmosios instancijos teismo, t. y. kad ji nuo 2008 m. sausio 28 d. iki vasario 28 d. sirgo ir nedirbo, o nuo 2008 m kovo 1 d. iki balandžio 3 d. buvo kasmetinėse apmokomose atostogose, todėl svarbu buvo nustatyti, kaip ant įmonės dokumentų atsirado jos parašai, kad nagrinėjant bylą nebuvo pateikti Didžiosios knygos įrašai, nebuvo vertinami prieštaringi R. T. parodymai dėl pasisavintos pinigų sumos. Taip pat nuteistoji skunde ginčijo specialistų išvadų pagrįstumą, nurodė jų trūkumus dėl buhalterijos apskaitos registrų dalies, kuri nebuvo pateikta specialistams. Esant tokiems skundo argumentams apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas privalėjo iš esmės patikrinti skundžiamą nuosprendį, pasisakyti dėl ginčijamų faktinių aplinkybių įrodytumo ir atitinkamo teisinio įrodymų vertinimo pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistoji turi teisę gintis apeliaciniame skunde iškeldama savo poziciją patvirtinančias versijas bei prielaidas, o teismas prielaidas, turinčias realų pagrindą, privalo patikrinti, o ne atmesti remdamasis glaustais be motyvų konstatuojamaisiais bendro pobūdžio teiginiais.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ją patikrina faktinių aplinkybių nustatymo pagrįstumo aspektu, ir tai reiškia, kad teismas, paneigdamas ar patvirtindamas apeliacinio skundo versijas, privalo remtis surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, jų visumos vertinimu grįsti savo išvadas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nusprendė atlikti įrodymų tyrimą, tenkindamas nuteistosios prašymą papildomai kvietė specialistą, įpareigojo pristatyti dokumentus, kurių prašė nuteistoji. Posėdžio metu buvo apklausta specialistė A. A., liudytojos A. B. ir I. V., pristatyta ir apžiūrėta 2007 m. Didžioji knyga, dalis 2008 m. Didžiosios knygos duomenų. Iš posėdžio protokolo turinio matyti, kad teismas nustatinėjo ir tyrė nusikalstamos veikos aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali tik procesiškai formaliai atlikti užduoties – patikrinti įrodymų vertinimo pagrįstumą. Tokiu atveju, kai nusprendžiama atlikti papildomą įrodymų tyrimą, nutartyje būtina aprašyti, ar buvo nustatytos naujos aplinkybės, jeigu taip, kokios, ką jos patvirtina, kuriuos bylos faktus paneigia. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad joje nėra motyvuotų išvadų dėl nuteistosios D. Č. tokių esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su specialistų išvadų pagrįstumu, A. T. parodymų prieštaringumu dėl pasisavintos pinigų sumos, su tuo, kad ji nusikalstamų veikų padarymo metu esą nedirbo, todėl nebuvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis šiuo aspektu yra ydinga, nes joje visiškai neatsispindi apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo vertinimas, reikšmingas atsakant į apeliacinio skundo argumentus. Teismas nutartyje apsiribojo formaliu konstatavimu, kad apeliacinis skundas pagrįstas vien deklaratyviais teiginiais, tačiau su tuo sutikti negalima, nes iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji pateikia konkrečias tyrimo ir vertinimo reikalaujančias aplinkybes, kurios svarbios sprendžiant klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės ribų. Išdėstyti argumentai patvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 d. reikalavimų – patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl šios priežasties nebuvo išsamiai išnagrinėtos reikšmingos bylos aplinkybės, ir tai sukliudė teismui priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas netinkamai, nes jame nekonstatuotas nusikalstamų veikų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnį kvalifikavimas, jį pagrindžiantys duomenys nenurodyti kaip reikalaujama įstatymo, kvalifikavimas motyvuotai nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtina tokius trūkumus ištaisyti, tačiau toliau nutartyje išvardijo tik įstatymų reikalavimus, nusikalstamų veikų sudėtis pagal BK straipsnius ir byloje esančius pirmosios instancijos teismo nustatytus tam tikrus duomenis, susijusius su tuo, kad D. Č. buvo atsakinga už buhalterijos tvarkymą ir kad įmonėje buvo nustatyta buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų.

Remdamasis tik šia duomenų dalimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo nusikalstamų veikų padarymą, tačiau pats nepateikė išsamios veikų kvalifikavimą pagrindžiančios bylos duomenų visumos analizės ir vertinimo, nors prieš tai nutartyje šį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pažeidimą įvardijo kaip šiurkštų. Teismas, nustatęs esminius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumus, susijusius su teismo sprendimo išvados pagrindimu, paremtu visapusišku bylos duomenų išnagrinėjimu, iš esmės jų neištaisė, nes dalį bylos duomenų paliko neaptartus ir neįvertintus. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, dėl veikų kvalifikavimo savo išvadas pagrindė daliniu, fragmentiniu, išimtinai pasirinktinų aplinkybių vertinimu, ignoruojant kitas byloje nustatytas aplinkybes. Tokio turinio teismo nutartis neatitinka BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse keliamų reikalavimų apeliacinės instancijos teismo nutarčiai. Aprašomojoje teismo nutarties dalyje turi būti išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, o jeigu skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartis tokių reikalavimų neatitinka.

Esant šiems nurodytiems pažeidimams, kurie laikytini esminiais ir dėl kurių negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir išsamiai, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, taip pat tai ar pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. Č. veiksmų, jos kaltės patvirtina įrodymai ir ar teisingai įvertinta įrodymų visuma, be to, savo sprendime turi tinkamai išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo.

Dėl netikslios aprašomosios nuosprendžio dalies

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nustatomojoje jo dalyje, aprašant, už kokių nusikalstamų veikų padarymą teisiama D. Č., nurodyta, kad ji pasisavino jai patikėtą didelės vertės turtą – 30 000 Lt, toks pat veikos aprašymas paliktas ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. D.Č. buvo kaltinama pagal kelis BK straipsnius, vienas iš jų – BK 183 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas veiką kvalifikuojantis požymis didelės vertės svetimo turto pasisavinimas, esant šiam požymiui veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Iš nustatytų bylos aplinkybių ir sprendimų turinio akivaizdu, kad kaltinimas buvo pareikštas ir D.Č. buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, t. y. už 30 000 Lt sumos turto pasisavinimą. Tai pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nėra didelės vertės turtas. Dėl to, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, iš aprašomosios dalies, kurioje nurodytos įrodyta pripažintos veikos aplinkybės, taip pat turi būti pašalintas toks klaidinantis didelės vertės požymis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistosios D. Č. apeliacinis skundas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.