Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovui Ž. K., ieškovo atstovei advokatei G. M., atsakovei V. S., atsakovės atstovei advokatei L. Z., institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovams V. S., M. K. W. S., trečiajam asmeniui institucijai, teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui Ž. K., trečiajam asmeniui institucijai, teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad ne atsakovas M. S. , o jis – Ž. K. yra dukters E. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; prašo teismo nustatyti bendravimo su dukra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: kas antrą savaitgalį, t.y. penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., valstybinių švenčių metu antrą švenčių dieną nuo 9.30 val. iki 19.00 val. Jeigu švenčių dienos apjungiamos su savaitgaliu, nuo antros švenčių dienos 9.30 val. iki sekančios dienos 17.00 val., tėvo dieną ir artimiausią sekmadienį po dukters gimimo dienos nuo 9.30 val. iki 19.00 val., visais atvejais dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos ir pristatant į jos gyvenamąją vietą. Nurodo, kad su atsakove V. S. kartu gyveno nuo 2008 metų pradžios. 2008-12-26 gimė dukra E. S.. Dukters E. S. gimimo metu atsakovė V. S. buvo neišregistravusi santuokos su buvusiu vyru M. K. W. S., todėl vaiko gimimo liudijime vaiko tėvas yra nurodytas M. S.. Atsakovė V. S. santuoką su M. K. W. S. nutraukė tik 2009-07-29, tačiau liko nepadalintas turtas. Galutinai atsakovai viską išsprendė tik 2010 metų pabaigoje, kai pasirašė notarinę santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šio dokumento originalo jis neturi, tačiau atsakovė jam parodė, kad minėtoje sutartyje yra įtvirtinta, jog atsakovas M. K. W. S. nėra E. S. tėvu. Tačiau šio įrašo nepakanka, kad civilinės metrikacijos skyriuje būtų galima padaryti naują įrašą dukters gimimo liudijime apie jos tėvą. Jis paprašė atsakovės, kad ji išspręstų šį klausimą su buvusiu vyru, tačiau jokios iniciatyvos dėl vaiko gimimo liudijime įrašo pakeitimo nei atsakovė, nei jos buvęs sutuoktinis nesiėmė. Nuo 2011 metų birželio mėnesio jis su atsakove nebegyvena kartu, nes jo žiniomis, ji susitaikė su buvusiu vyru, todėl atsakovė atsisako pakeisti įrašą apie tėvą vaiko gimimo liudijime bei neleidžia jam matytis su dukra. Vaikas turi teisę žinoti, kas yra tikrasis jo tėvas, turėti jo pavardę, gauti išlaikymą. Jis nori rūpintis dukra, bendrauti su ja, dalyvauti jos ugdyme ir auklėjime, tačiau pastaruoju metu tam trukdo atsakovė ir kyla grėsmė, kad atsakovė jam neleis bendrauti su dukra, išsiveš ją gyventi į Vokietiją.

Atsakovas M. K. W. S. atsiliepime į ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo su ieškiniu sutinka, dėl kitos ieškinio dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nei jis, nei V. S. niekada nežadėjo patys tvarkyti E. S. tėvystės klausimų, nežadėjo kreiptis į teismą, nes nei vienas nemanė, kad kieno nors iš jų teisės yra pažeistos. Netiesa yra tai, kad jie žadėjo tėvystės klausimą susitvarkyti skyrybų metu. Per tris metus Ž. K. nereiškė jam pretenzijų dėl teisių į vaiką, nors žinojo visus jo kontaktus.

Atsakovė V. S. atsiliepime į ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad pripažįsta, jog Ž. K. yra biologinis jos dukters E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Gimus dukrai ji siūlė, kad kol nėra padarytas vaiko gimimo įrašas, jai, Ž. K. ir atsakovui M. K. W. S. visiems kreiptis i teismą su bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tačiau tuo metu Ž. K. atsisakė tai daryti, teigė, kad jis nežino kas yra vaiko tėvas, vėliau teigė, kad neturi tam pinigų. Nei ji pati, nei atsakovas M. S. nežadėjo ginčyti tėvystės, žinojo, kad M. S. nėra biologinis Enrikos tėvas, tačiau tikrajam tėvui Ž. K. nepageidavus prisiimti tėvo pareigų, M. K. W. S. neprieštaravo būti oficialiu jos dukters tėvu. Nors notaro patvirtintoje sutartyje dėl turto pasidalijimo ir buvo nurodyta, kad bendrų vaikų ji ir M. S. neturi, tačiau santuokos nutraukimo byloje buvo nurodyta, kad jie yra E. S. tėvai. 2011 m. rugpjūčio mėnesį Ž. K. pradėjo jos klausinėti, kiek jam gali duoti pinigų, kad jis nesikreiptų į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovas klaidingai manė, kad atsakovas M. S. moka jai pinigus vaiko išlaikymui ir ji, bijodama tų pinigų netekti, sumokės ieškovui, kad neginčytų tėvystės. Iš M. S. pinigų vaiko išlaikymui ji negavo. Buvęs sutuoktinis dalimis jai mokėdavo pasidalijant turtą sutartą piniginę kompensaciją. Jai atsisakius mokėti pinigus Ž. K. ir pasakius, kad tokiu atveju ji iš jo reikalaus ir išlaikymo įsiskolinimo, jis pagrasino, kad nusistatys tėvystę, oficialiai taps bedarbiu, visą turtą perrašys kitiems ir ji iš Ž. K. nei išlaikymo įsiskolinimo, nei apskritai išlaikymo vaikui negaus. Po pokalbio Ž. K. pradėjo ruoštis teismo procesui — pradėjo vaiko išlaikymui pervedinėti pinigus (ko niekada anksčiau nedarė), savo motinai padovanojo penkis jo vardu turėtus žemės sklypus, bei ruošiasi jo turimą butą taip pat padovanoti motinai. Kadangi tik dėl paties ieškovo kaltės vaiko tėvystė nebuvo nustatyta bendru visų trijų pareiškimu, o dabar tėvystę nuginčyti galima tik teisme, ginčo teisenos tvarka, dėl ko atsirado daug didesnės bylinėjimosi išlaidos, atsakovė prašo už šį reikalavimą nepriteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė dalyje dėl bendravimo su vaiku su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad jokių emocinių ir psichologinių ryšių, apie kuriuos kalba ieškovas, tarp jo ir vaiko, nėra. Ž. K. su dukra per beveik trejus jos gyvenimo metus nė karto nėra išėjęs į kiemą pažaisti ar pasivaikščioti, nežaisdavo su dukra ir namie. Priešingai, jei mažas vaikas norėdavo pažaisti su tėvu, paišdykauti, tai susilaukdavo tik griežtų žodžių ir fizinių bausmių. Poreikis bendrauti su dukra Ž. K. atsirado tik po to, kai padavė ieškinį į teismą. Ji ieškovui matytis su dukra nedraudžia, leidžia nuvežti į darželį bei ją pasiimti iš darželio porai valandų, bet dukra viena su ieškovu važiuoti bijo, o pasiėmęs dukrą į namus, su ja nebendrauja, neskiria dėmesio, naudoja fizinį smurtą, vaikas namo grįžta nepavalgęs. Kadangi tarp ieškovo ir vaiko nėra jokių stiprių emocinių ryšių, nėra prisirišimo, Ž. K. pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka visiškai neatitinka nepilnametės dukters interesų. Būdama su retai matomu biologiniu tėvu, vaikas patirs didžiulį emocinį stresą. Prašo teismo nustatyti tokią bendravimo tvarką: Ž. K. darbo dienomis du kartus savaitėje, vieną savaitę pirmadienį ir trečiadienį arba penktadienį, o kitą savaitę antradienį ir ketvirtadienį, atsakovei dalyvaujant, paimtų dukrą iš darželio ir bendrautų su ja iki 19.00 val. Jei dukra tomis dienomis lankys lavinamuosius užsiėmimus , jis gali nuvesti tą dieną dukrą į užsiėmimus ir juose dalyvauti. Taip pat kas antrą šeštadienį gali ateiti pas atsakovę į namus 8.30 val. ir būti iki 13.30 val., arba tuo laiku pasiimti dukrą iš namų, o paskui pasiimti 16.30 val. ir grąžinti iki 21.00 val., nustatant, kad visuose susitikimuose turi dalyvauti ir vaiko motina. Jei šeštadienį dukra lankys šeštadieninę mokyklėlę, Ž. K. galės kartu su atsakove nuvesti vaiką į užsiėmimus. Tokia tvarka turėtų būti taikoma išskyrus vieną mėnesį per metus, kai atsakovė su dukra atostogaus. Nesutinka, kad ieškovas bendrautų su dukra sekmadieniais ir antrą Kalėdų dieną, t.y. gruodžio 26 d., kuomet yra dukters gimtadienis, tačiau ieškovas pats gali ateiti ir dalyvauti dukters gimtadienyje. Antrą Velykų dieną ir Tėvo dieną ieškovas gali pasiimti dukrą 9.30 val. ir grąžinti iki 19.00 val., tačiau tik dalyvaujant atsakovei. Dukrai paaugus ir atsiradus artimesniems ieškovo ir dukros santykiams, atsakovė leis pasiimti dukrą ir su nakvyne, jei tai netraumuos vaiko bei ieškovas vaiką pamaitins, nenaudos smurto bei laisvalaikį su vaiku leis turiningai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškinio ir patikslinto priešieškinio tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūra, pažymi, kad vaiko teisės ir interesai negali būti pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

LR CK 3.149 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas su atsakove V. S. kartu gyveno nuo 2008 metų pradžios. 2008-12-26 ieškovui ir atsakovei gimė duktė E. S.. Dukters E. S. gimimo metu atsakovė V. S. buvo neišregistravusi santuokos su buvusiu vyru M. K. W. S., todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2009-02-05 išduotame gimimo liudijime AA Nr. 605100 E. S. tėvu nurodytas atsakovas M. K. W. S. (b. l. 52). Atsakovė V. S. su atsakovu M. S. išsituokė tik praėjus kuriam laikui po E. S. gimimo, tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad jau nuo 2008 m. atsakovė V. S. nebeveda bendro ūkio su atsakovu M. K. W. S.. Nuo 2008 m. atsakovė gyveno su ieškovu Ž. K., kuris pripažįsta, kad yra E. S. tėvu.

Įvertinus įrodymus, t.y. šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas M. S. nėra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Nuginčijus tėvystę, panaikintinas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2009-02-05 išduotame gimimo liudijime AA Nr. 605100 įrašas apie E. S. tėvą, kur nurodytas atsakovas M. K. W. S.

Dėl tėvystės nustatymo

LR CK 3.148 str. 1 d. nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Pagal šią teisės normą pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, išklausius dalyvaujančių byloje asmenų parodymus nustatyta, kad M. S. nėra ir negalėjo būti atsakovei gimusios dukters biologiniu tėvu. M. S. ir V. S. kartu gyveno ketverius metus, tačiau nuo 2008 metų, dar iki pastojimo, ji gyveno su ieškovu Ž. K., kuris patvirtina esąs E. S. biologinis tėvas. Šį faktą patvirtina ir atsakovas - M. S. Byloje nustatyta, kad Ž. K. prisipažįsta esąs biologinis nepilnamečio vaiko E. S. tėvas.

Tokiu būdu, pilnai įrodyta, kad ieškovas Ž. K. yra vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (LR CK 3.148).

Dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvų lygiateisiškumo principas (Konstitucijos 38 str. 5 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 5 str., CK 3.3 str. 1 d., 3.26 str.) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, todėl jie turi lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str., CK 3.156 str., 3.192 str. 3 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.).

Vaikų teisių užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Aiškinant ir taikant LR CK 3.192 str. 2 d. nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., LR CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kt. str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas yra bedarbis, nuo 2011-09-27 registruojasi Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje (t. 1, b.l. 17). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis, atsakovas turi nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 14-16). VĮ „Regitra“ duomenimis, Ž. K. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (t.1, b.l. 101). Atsakovė V. S. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis, atsakovė turi nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą–garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 53-56). VĮ „Regitra“ duomenimis, V. S. vardu yra įregistruotos 2 transporto priemonės: „Smart 0.6“, „Audi 80“ (t. 1, b.l. 57). Atsakovė yra pirmos pakopos neakivaizdinių studijų statybos inžinerijos specialybės III kurso studentė, studijų trukmė iki 2013-06-30, metinė studijų kaina – 5734 (t. 1, b.l. 59). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo dukra E. S. lanko Klaipėdos mokyklos – darželio „Liepaitė“ 90 grupę nuo 2011-09-01, vienos dienos įkainis lopšelyje – darželyje yra 9,86 Lt (t.1, b. l. 8), lanko Muzikos mokyklą „Yamaha“, nustatytas mėnesinis mokestis – 75 Lt (b.l. 60), bei VŠ.Į. „Universa Via“ šeštadieninę mokyklą, kurioje nustatytas mėnesinis mokestis – 200 Lt. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų bei byloje pateiktų duomenų, E. S. yra alergiška tam tikram maistui, todėl jai turi būti perkamas specialiai parinktas mastas, kuris kainuoja brangiau. E. S. maitinimui namuose per mėnesį išleidžiama apie 400 Lt. V. S. nurodė, kad iš viso per mėnesį dukros E. S. išlaikymui reikalinga maždaug 1675 Lt suma.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jo poreikius, teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu atsakovės prašomas priteisti iš ieškovo1200,00 Lt išlaikymas mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-01 iki dukros pilnametystės, yra per didelis ir neproporcingas ieškovo galimybėms ir vaiko poreikiams. Todėl atsakovės reikalavimas priteisti 1200,00 Lt išlaikymas mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-01 iki dukros pilnametystės, tenkintinas iš dalies. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą, darytina išvada, kad 500,00 Lt iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis tenkins minimalius nepilnamečio vaiko poreikius bei atitiks šalių turtinę padėtį. Ieškovas yra darbingas, sveikas, todėl privalo užtikrinti bent minimalų vaiko išlaikymą.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 25600,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trisdešimt du mėnesius, t.y. nuo vaiko gimimo (2008-12-06) iki 2011-08-31.

LR CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į pateiktus byloje duomenis, į tai, kad ieškovas teikė materialinį išlaikymą dukrai E. S., mokėjo už įvairias paslaugas, taip pat pervesdavo pinigų į atsakovės sąskaitą, ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkintinas.

V. S. skirtina vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog, iš esmės pasikeitus šalių materialinei padėčiai arba padidėjus vaiko poreikiams, išlaikymo dydis ir forma gali būti peržiūrimi LR CK 3.201 str. nustatytais pagrindais.

Dėl bendravimo tvarko nustatymo

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 str.). Ieškovas pageidauja nustatyti jo pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, atsakovė iš dalies sutinka su ieškovo pageidaujama bendravimo tvarka, tačiau nurodo, jog nesutinka, kad ieškovas galėtų pasiimti vaiką vienas.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvų teisės auklėti ir prižiūrėti vaikus yra lygios ir į tai, kad dėl to vaiko interesai nenukentės, tėvo bendravimas su dukra niekada nebuvo nutrūkęs, nustatytina tokia ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka:

- Ž. K. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, t.y. šeštadienį nuo 11.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.

- Ž. K. turi teisę bendrauti su dukra valstybinių švenčių metu, t.y. antrą švenčių dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Jeigu švenčių dienos sujungiamos su savaitgaliu, t.y. būna daugiau kaip 2 nedarbo dienos, tai jis gali bendrauti su dukra nuo antros švenčių dienos 11.00 val. iki kitos dienos 17.00 val.

- Ž. K. turi teisę bendrauti su dukra Tėvo dieną ir artimiausią sekmadienį po dukters gimimo dienos nuo 11.00 val. iki 19.00 val.

- Ž. K., bendraudamas su dukra, vaiką turi pasiimti iš dukters gyvenamosios vietos ir turi pristatyti ją į jos gyvenamąją vietą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteistinos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 93 str. 1 d., 96 str.). Kadangi ieškinys ir patikslintas priešieškinys yra tenkinami iš dalies, nei vienai šaliai nepriteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Nustatyti, kad M. K. W. S., gim. (duomenys neskelbtini), nėra E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2009-02-05 išduotame E. S. gimimo liudijime AA Nr. 605100 įrašą dalyje, kur nurodyta „tėvas M. K. W. S., gim. (duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti, kad Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti ieškovo Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

- Ž. K. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, t.y. šeštadienį nuo 11.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.

- Ž. K. turi teisę bendrauti su dukra valstybinių švenčių metu, t.y. antrą švenčių dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Jeigu švenčių dienos sujungiamos su savaitgaliu, t.y. būna daugiau kaip 2 nedarbo dienos, tai jis gali bendrauti su dukra nuo antros švenčių dienos 11.00 val. iki kitos dienos 17.00 val.

- Ž. K. turi teisę bendrauti su dukra Tėvo dieną ir artimiausią sekmadienį po dukters gimimo dienos nuo 11.00 val. iki 19.00 val.

- Ž. K., bendraudamas su dukra, vaiką turi pasiimti iš dukters gyvenamosios vietos ir turi pristatyti ją į jos gyvenamąją vietą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dukteriai E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų dukters E. S. išlaikymui, tvarkytoja.

Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Bylinėjimosi išlaidos nei vienai šaliai nepriteistinos.

Sprendimas per 30 dienų nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.