- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-1785-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13871-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Ž. K.
- Atsakovas
- V. S., Martin K
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1785-370/2012
2012 m. lapkričio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-373-512/2012 pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovams V. S., Martin K. W. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui Ž. K. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Ž. K. ieškiniu teismo prašė: nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad ne atsakovas M. S., o ieškovas yra dukters E. S., gim. 2008-12-26, biologinis tėvas; nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: kas antrą savaitgalį, t. y. penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., valstybinių švenčių metu antrą švenčių dieną nuo 9.30 val. iki 19.00 val. Jeigu švenčių dienos apjungiamos su savaitgaliu, nuo antros švenčių dienos 9.30 val. iki sekančios dienos 17.00 val., tėvo dieną ir artimiausią sekmadienį po dukters gimimo dienos nuo 9.30 val. iki 19.00 val., visais atvejais dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos ir pristatant į jos gyvenamąją vietą. Nurodė, kad su atsakove V. S. kartu gyveno nuo 2008 metų pradžios. 2008-12-26 gimė dukra. Dukters gimimo metu atsakovė buvo neišregistravusi santuokos su Martin K. W. S., todėl pastarasis yra nurodytas tėvu dukters gimimo liudijime. Atsakovė santuoką nutraukė tik 2009-07-29. Nuo 2011 metų birželio mėnesio jis su atsakove nebegyvena kartu, nes jo žiniomis, ji susitaikė su buvusiu sutuoktiniu, todėl atsakovė atsisako pakeisti įrašą apie tėvą vaiko gimimo liudijime bei neleidžia jam matytis su dukra. Ieškovas nori rūpintis dukra, bendrauti su ja, dalyvauti jos ugdyme ir auklėjime, tačiau pastaruoju metu tam trukdo atsakovė, kyla grėsmė, kad atsakovė jam neleis bendrauti su dukra, išsiveš ją gyventi į Vokietiją.
Atsakovas Martin K. W. S. su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo sutiko, dėl kitų ieškinio reikalavimų paliko spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Atsakovė V. S. teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 1 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-01 iki dukters pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trisdešimt du praėjusius mėnesius nuo vaiko gimimo iki 2011-08-31, t. y. 25 600 Lt. Taip pat prašė nustatyti tokią ieškovo bendravimo su dukra tvarką: ieškovas darbo dienomis du kartus per savaitę, vieną savaitę pirmadienį ir trečiadienį arba penktadienį, o kitą savaitę antradienį ir ketvirtadienį, atsakovei dalyvaujant, paimtų dukrą iš darželio ir bendrautų su ja iki 19.00 val. Jei dukra tomis dienomis lankys lavinamuosius užsiėmimus, ieškovas gali nuvesti tą dieną dukrą į užsiėmimus ir juose dalyvauti. Taip pat kas antrą šeštadienį gali ateiti pas atsakovę į namus 8.30 val. ir būti iki 13.30 val., arba tuo laiku pasiimti dukrą iš namų, o paskui pasiimti 16.30 val. ir grąžinti iki 21.00 val., nustatant, kad visuose susitikimuose turi dalyvauti ir vaiko motina. Jei šeštadienį dukra lankys šeštadieninę mokyklėlę, ieškovas galės kartu su atsakove nuvesti vaiką į užsiėmimus. Tokia tvarka turėtų būti taikoma išskyrus vieną mėnesį per metus, kai atsakovė su dukra atostogaus. Nesutinka, kad ieškovas bendrautų su dukra sekmadieniais ir antrą Kalėdų dieną, t.y. gruodžio 26 d., kuomet yra dukters gimtadienis, tačiau ieškovas pats gali ateiti ir dalyvauti dukters gimtadienyje. Antrą Velykų dieną ir Tėvo dieną ieškovas gali pasiimti dukrą 9.30 val. ir grąžinti iki 19.00 val., tačiau tik dalyvaujant atsakovei. Nurodė, kad ieškovas yra Enrikos tėvas, ieškovas žinojo nuo dukters gimimo, tačiau prie dukters išlaikymo neprisidėdavo. Dukrą visą laiką išlaikė atsakovė. Ieškovas 2011 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais dukters išlaikymui pervedė po 400 Lt. Ieškovas, nors dirba nelegaliai, oficialiai deklaruoja esantis bedarbis. Darbo biržoje užsiregistravo tik 2011-09-27, savo vardu registruotus penkis žemės sklypus Klaipėdos rajone 2011 m. rugsėjo mėnesį padovanojo motinai, o vienintelį likusį nekilnojamąjį turtą – butą taip pat ketina dovanoti motinai. Ieškovas tiek ruošdamasis teismo procesui, tiek jo metu dirbtinai blogina savo turtinę padėtį, kad teismas priteistų kuo mažesnį išlaikymą. Atsakovė yra bedarbė, gyvena iš piniginių kompensacijų, kurias gavo atleidžiant iš darbo po darbdavio bankroto bei skyrybų metu, be to, yra studentė, moka už mokslą, gyvena iš piniginės kompensacijos po santuokos nutraukimo, savo gyvenamojo būsto neturi. Dukra yra blogos sveikatos, alergiška, jai reikalingi vaistai, specialūs maisto produktai, todėl iš viso per mėnesį dukros išlaikymui reikalinga maždaug 1 675 Lt suma.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-12 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: tenkino reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir pripažinimo; nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, t. y. šeštadienį nuo 11.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., valstybinių švenčių metu, t. y. antrą švenčių dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val. (jeigu švenčių dienos sujungiamos su savaitgaliu, t. y. būna daugiau kaip 2 nedarbo dienos, tai jis gali bendrauti su dukra nuo antros švenčių dienos 11.00 val. iki kitos dienos 17.00 val.), Tėvo dieną ir artimiausią sekmadienį po dukters gimimo dienos nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nustatytu bendravimo laiku ieškovui vaiką pasiimant iš dukters gyvenamosios vietos ir pristatant ją į jos gyvenamąją vietą; priteisė iš ieškovo dukrai išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko motiną paskiriant išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teismas atmetė.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, padarė išvadą, kad šiuo laikmečiu atsakovės prašomas priteisti iš ieškovo 1 200 Lt išlaikymas mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-01 iki dukros pilnametystės, yra per didelis ir neproporcingas ieškovo galimybėms ir vaiko poreikiams. Atsižvelgęs į pateiktus byloje duomenis, į tai, kad ieškovas teikė materialinį išlaikymą dukrai, mokėjo už įvairias paslaugas, taip pat pervesdavo pinigų į atsakovės sąskaitą, teismas ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo netenkino.
Bendravimo su vaiku tvarką teismas nustatė vadovaudamasis aplinkybe, kad atsakovė iš dalies sutinka su ieškovo pageidaujama bendravimo tvarka. Dėl atsakovės nesutikimo, kad ieškovas galėtų pasiimti vaiką vienas, teismas nurodė, kad tėvų teisės auklėti ir prižiūrėti vaikus yra lygios, be to, vaiko interesai nenukentės, tėvo bendravimas su dukra niekada nebuvo nutrūkęs.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos priešieškinio reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai 16 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, t. y. už 32 praėjusius mėnesius nuo vaiko gimimo iki 2011-08-31, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nustatyti atsakovės priešieškinyje siūlytą bendravimo tvarką. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas teikė materialinį išlaikymą ieškovei, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais – pateikti šalių sąskaitų išrašai įrodo, kad atsakovė pervedinėjo atsakovui pinigus vaikui būtiniems pirkiniams, pati pirko vaikui rūbus, avalynę, žaislus ir kt. reikalingus daiktus, viena mokėjo už darželį. Atsakovė teismui nurodė, kad su ieškovu gyveno atskiruose kambariuose, bendro ūkio nevedė, turėjo atskirus biudžetus, vienas kitam grąžindavo net smulkias skolas. Ieškovas pats patvirtino, kad apie metus laiko buvo išvykęs dirbti į Angliją. Ieškovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti jo teiginius, kad uždirbtus pinigus neva siuntė vaiko išlaikymui. Rašytiniai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes – ieškovui būnant Anglijoje, jam pinigus siuntė jo tėvai. Vien aplinkybės, kad ieškovas mokėjo mokesčius už butą, negalima laikyti tinkamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimu, iš išlaikymo įsiskolinimo sumos galėtų būti minusuotos tik už vaikui skirtos gyvenamosios patalpos dalies išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nenurodė, kodėl byloje esantys rašytiniai įrodymai yra atmetami ir vadovaujamasi vien ieškovo teiginiu, kad išlaikymą vaikui jis teikė, nors pats ieškovas nurodė, kad per metus pervedė tik 100 svarų. Iš ieškovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas po 500 Lt už 32 mėnesius. Be to, ieškovas ruošdamasis procesui tyčia pablogino savo turtinę padėtį – motinai padovanojo kelis žemės sklypus ir ruošėsi padovanoti butą.
Teismas, nustatydamas ieškovo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.3. str. 1 dalyje bei 3.175 str. 2 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Aiškinant ir taikant CK 3.175 str. 2 dalį, turi būti išsiaiškinama, ar yra realios sąlygos bendrauti ir auklėti vaiką pasitrinktu būdu, ar vaikas nebus traumuojamas ir ar galės darniai bei psichologiškai saugiai vystytis. Teismo išvada, kad atsakovė sutiko su ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarka, ir tik nesutiko, jog ieškovas vaiką pasiimtų vienas, yra neteisinga – tą įrodo atsakovės priešieškinis. Dukra yra tik 3,5 metų amžiaus, labai prisirišusi prie mamos, be kurios nėra miegojusi. Jei dukra būtų kas antrą savaitgalį išvežama miegoti pas tėvą, kurį matys tik kas dvi savaites, ji patirs didelį stresą ir emocinę žalą. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra patogi tik tėvui, bet ne vaikui. Jei ieškovas, pavyzdžiui, nebendraus su dukra mėnesį, o paskui pasiims ją visam savaitgaliui, vaikas bus emociškai traumuojamas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas gali su dukra bendrauti antrą valstybinių švenčių dieną, o kadangi antrą Kalėdų dieną , t. y. gruodžio 26 d., yra dukters gimtadienis, todėl neteisinga, kad jis gali pasiimti ir išsivesti vaiką nuo 11 iki 19 val. Be to, dar nustatyta, kad tėvas gali pasiimti dukrą ir artimiausią sekmadienį po jos gimimo dienos. Atsakovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, priešingai, nei nustatyta teismo, atitiktų vaiko interesu ir sudarytų galimybę ieškovui maksimaliai dalyvauti dukters auklėjime.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje pateiktos ieškovo sąskaitų išklotinės paneigia apeliantės teiginius, kad ieškovas neteikė išlaikymo vaikui. Nors šalys santuokos nebuvo sudarę, tačiau gyveno kartu ieškovo tėvų bute ir santykiai buvo normalūs. Apeliantė teigia, kad šalys neva niekada negyveno kartu, miegojo atskiruose kambariuose, tačiau nesugebėjo teismui paaiškinti, kodėl iš buto ji išsikraustė tik 2011 m. birželio mėnesį, kai dukrai sukako beveik 3 metai, kodėl važiavo pas ieškovą į Londoną. Apeliantės tvirtinimas, kad ji ieškovui grąžindavo pinigus net menkiausius pirkinius, yra išgalvotas. Atsakovei materialiniai dalykai užima svarbiausią vietą, ji ieškovą paliko tik todėl, kad šis neteko pastovių pajamų, nepavyko uždirbti Anglijoje ir negalėjo užtikrinti jai tokias gyvenimo sąlygas, kaip buvęs sutuoktinis Vokietijoje. Atsakovė gaudavo 2 500 Lt motinystės socialinio draudimo pašalpą, taip pat gavo apie 300 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją nutraukus santuoką, todėl ji galėjo sau leisti dukrai pirkti daug rūbų, žaislų, nors tokio poreikio ir nebuvo. Pagal savo materialinę padėtį ir šalių susitarimą ieškovas apsiėmė mokėti visas būsto išlaikymo išlaidas. Kadangi už tai ieškovas mokėjo internetu, buvo galimybė šiuos įrodymus pateikti teismui. Maistą, buities prekes ieškovas pirko grynaisiais, todėl tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali, o atsakovė tuo naudojasi teigdama, kad ieškovas neva neprisidėjo prie dukters būtinųjų poreikių tenkinimo. Būtent dėl to, kad atsakovė visada reiškė pretenzijas, kad jai mažai pinigų, ieškovas ir išvažiavo uždarbiauti į Angliją. Tėvai ieškovui pervesdavo pinigus tik todėl, kad atsakovė nepriekaištautų, kad ieškovas iš savo uždarbio nuperka jiems kažkokių daiktų ar prekių. Apeliantė nutyli, kad tuo metu, kai ieškovas buvo Anglijoje, dukrą prižiūrėti ir išlaikyti padėjo ieškovo tėvai, nes atsakovė mokėjo už mokslą, turėjo lankyti pakaitas. Toks buvo šalių susitarimas, nes dirbti į Angliją ieškovas išvyko tik siekdamas padėti šeimai. Kadangi ieškovas nesiruošė teisminiams ginčams, todėl ir neturi rašytinių įrodymų, kiek uždirbo ir kiek pinigų atidavė atsakovei. Kadangi ji pati į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, vadinasi jai ieškovo duodamų lėšų pakako. Apeliantės teiginiai, kad ieškovas ruošdamasis bylai tyčia blogino savo turtinę padėtį motinai padovanodamas žemės sklypus, yra nepagrįsti, nes tie žemės sklypai ieškovui buvo padovanoti tėvo.
Atsakovė sužinojusi, kad ieškovas nori nustatyti dukrai savo tėvystę, ėmėsi įvairių priemonių sukliudyti šios ieškovo teisės įgyvendinimui, nes buvęs sutuoktinis už vaiką gaudavo tam tikrus priedus prie darbo užmokesčio, kuriuos atiduodavo atsakovei ir ši suma buvo žymiai didesnė, nei iš ieškovo įmanoma prisiteisti išlaikymo. Atsakovė bandė apkaltinti ieškovą smurtaujant prieš dukrą, o nepavykus – bandė susitarti taikiai, kad ieškovas atsiimtų ieškinį. kai ieškovas nesutiko, atsakovė pradėjo trukdyti bendrauti su dukra, motyvuodama tuo, kad dukra per maža, labai prisirišusi prie motinos, negali miegoti kitoje vietoje. Visi šie apeliantės argumentai yra išgalvoti, vieta, kur dukra bendraus su ieškovu, jai nėra svetima – tai būstas, kuriame ji augo nuo gimimo. Dukra yra prie ieškovo pripratusi, jie gerai sutaria, o ieškovės dalyvavimas tik daro dukrai psichologinę įtaką, nes dukra pastoviai žiūri, ar mama pritaria tam, ką ji su tėvu veikia. Atsakovė nesutinka susitikti su ieškovu ir dukra kitur, kaip tik PC „Akropolis“, kur vaikui nepatogu ir nelinksma, nes tai darosi rutina. Po teismo sprendimo atsakovė dar labiau riboja ieškovo bendravimo su dukra galimybes, dėl jos keršto ieškovui, kenčia dukra. Atsakovė į susitikimus ateina su pašaliniais asmenimis, replikuoja ieškovo pokalbių su dukra metu, komentuoja ieškovo dovanas. Ieškovas nori kuo daugiau bendrauti su dukra, padėti ne tik ją auklėti, bet ir slaugyti sergančią, dalyvauti jos šventėse darželyje ir kitur, tačiau atsakovė kiek įmanoma stengiasi viską nuslėpti nuo ieškovo, o dukra dar ne viską gali papasakoti pati, todėl ieškovui bendrauti su dukra be atsakovės įsikišimo yra būtina. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka yra patogi tik ieškovui, bet ne dukrai. Ieškovas stengėsi maksimaliai atsižvelgti į į dukters amžių, jos prisirišimą, įpročius. Atsakovės siūlymas bendrauti su dukra tik po darbo arba pas atsakovę namuose nėra protingas ir racionalus.
Šalies argumentai
Apeliantė 2012-11-14 teismui pateikė paaiškinimus dėl ieškovo atsiliepimo į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantės pateiktų paaiškinimų dėl ieškovo atsiliepimo į ieškinį teisėjų kolegija nevertina, kadangi Civilinio proceso kodeksas nenumato tokio procesinio dokumento pateikimo apeliacinėje instancijoje galimybės (CPK 306, 308, 309, 318 str.).
Apeliantė skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrindu padaryta išvada (nors ir menkai motyvuota) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimu. Kolegijos nuomone, ieškovė byloje neįrodė savo teiginio, kad su ieškovu gyvendama viename bute bendro ūkio nevedė. Atsižvelgiant į ilgą (trejus metus) gyvenimo kartu laikotarpį, toks teiginys protingai nepaaiškinamas. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl tam tikrų sumų ieškovui pervedimo yra nepakankamos įrodyti, kad šalys visiškai buvo atskyrusios savo turtą ir su šiuo susijusius reikalus. Šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, tarpusavio santykius grindžiant pasitikėjimu, piniginių lėšų vienas kitam teikimas per banką ar kitokiu būdu yra visiškai suprantami. Tokiomis aplinkybėmis visiškai įtikinantis bei suprantamas yra ir ieškovo atsiliepimo argumentas, kad šalims esant geruose santykiuose, nėra pagrindo rinkti visų išlaidas bendroms reikmėms patvirtinančių kvitų, todėl tokių įrodymų trūkumas yra protingai suprantamas. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas visiškai išlaikė šeimos gyvenamąjį būstą, netgi būdamas Anglijoje. Išdėstytos aplinkybės atitinka ieškovo teiginius, kad šeimos finansiniai reikalai ir su šiuos susijusių pareigų pasiskirstymas šeimoje atitiko šalių susitarimą. Kiekviena šeima turi teisę savarankiškai spręsti, kaip paskirstyti savo pajamas, bendru sutarimu nustatyti vaikų išlaikymo formą ir tvarką, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma nepatvirtina, jog atsakovas trejus metus iki ieškinio pareiškimo neteikė dukrai išlaikymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, yra nepagrįstas, nes nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus ir tuo pagrindu netinkamai taikė CK 3.200 straipsnį, jį aiškindamas ir taikydamas byloje nustatytiems faktams teisiškai kvalifikuoti.
Apeliantės motyvas, kad ieškovas tyčia blogindamas savo turtinę padėtį perleido žemės sklypus yra grįstas tik prielaida, minėtų sandorių teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šio argumento plačiau nepasisako (CPK 265 str. 2 d., 320 str.).
Taip pat teisėjų kolegija atmeta ir apeliantės argumentus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Apeliantė pirmosios instancijos teismo neva padarytus CK 3.3 str. 1 d. ir 3.175 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo pažeidimus motyvuoja savo subjektyviu nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų įvertinimu. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus, yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.), o taip pat turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172, 3.176 str.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.), todėl įstatyme yra įtvirtintas maksimalaus bendravimo su vaiku principas, kuris gali būti apribotas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Apeliantės argumentas, kad duktė yra labai prisirišusi prie mamos, o ne prie tėvo, nesudaro pagrindo riboti tėvo bendravimo su ja, o greičiau atvirkščiai. Apeliantės teiginiai, kad duktė patirs didelį stresą ir didelę emocinę žalą be pačios apeliantės nuomonės niekuo nepagrįsti, tas pats pasakytina ir motyvavimą prielaida, kad ieškovas nebendraus su dukra mėnesį. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra valstybės numatyta priemonė, kai vienas iš tėvų trukdo kitam bendrauti su vaiku. Šio ginčo išsprendimas nustatant bendravimo tvarką teisme nereiškia, kad tėvui draudžiama bendrauti su vaiku kitaip, kaip tik nustatyta tvarka, t. y. kad jis nebeturi teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime maksimaliai. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Nustatant vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, nulemiančiais vaiko, kaip išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės, vystymąsi. Apeliantės siūloma bendravimo su vaiku tvarka numatant bendravimą po kelias valandas, nuvedimą į pamokas ar parsivedimą iš darželio, lankymą apeliantės namuose, yra sudėtinga ir iš esmės reikštų ne bendravimą su vaiku, o pasimatymus su juo. Teisė matytis su vaiku skiriasi nuo teisės bendrauti su skyriumi nuo tėvo ar motinos gyvenančiu vaiku. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, kai vaiko gyvenamoji vieta yra pas kitą (tėvą ar motiną), o teisė matytis su vaiku įstatymu garantuojama tikslu, kad vaikas neprarastų ryšių su tėvu (motina), kai apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės tėvų teisės. Be to, įstatymo nuostatos apie bendravimo pobūdį, kaip nuolatinį ir tiesioginį procesą, sąlygoja, kad nepagrįstas vaiko interesų apsauga tokio bendravimo ribojimas ar bendravimas vieno iš tėvų su vaiku, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, prižiūrint institucijai, negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002). Apeliantės argumentas, kad pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką ieškovui nustatyta teisė pasiimti vaiką 8 valandom, per jos gimtadienį, yra neteisingas, nes be to dar ieškovui numatyta teisė pasiimti vaiką artimiausią sekmadienį po gimtadienio, atmestinas, nes, kaip minėta, įstatymas nustato lygias abiejų tėvų teises, be to, šalių duktė bet kokiu atveju didžiąją laiko dalį praleis su atsakove.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš atsakovės ieškovui priteistina 1 500 Lt ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtų teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 137, CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui Ž. K. iš atsakovės V. S. priteisti 1 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų.