Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Aidui Šlečkui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą dėl 2017 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 30-TE-147 panaikinimo ir vidutinio tarnybinio atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas R. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 30-TE-147 „Dėl viršilos R. Š. atleidimo“ ir jam priteisti vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Skunde nurodė, jog atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-15, 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 30-TE-147 „Dėl viršilos R. Š. atleidimo“ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas jį atleido iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Iki atleidimo iš tarnybos dienos Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau- Klaipėdos apskrities VPK) Operatyvaus valdymo skyriuje vyresniuoju patruliu, atleidimo iš tarnybos dieną jo tarnybos stažas buvo 26 metai, 11 mėnesių ir 8 d., t.y. jis jau buvo įgijęs teisę į pareigūno pensiją ir ruošėsi palikti tarnybą. Tarnybos Klaipėdos apskrities VPK laikotarpiu jis buvo ne kartą skatintas už nepriekaištingą tarnybą, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi.

Teigiama, kad naktį iš 2016 m. gruodžio 19 d. į 20 d. kartu su dar keturiais Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnais jis budėjo Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose. Pamainos vyresniuoju (budėtoju) buvo VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas komisaras-inspektorius L.L.. Sulaikytasis T. S. į Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių buvo pristatytas 2016 m. gruodžio 20 d., 2.56 val., vyriausiasis postinis V. A. alkotesterio pagalba nustatė jo girtumą (1,57 promilės) ir 3.03 val. jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą. Sulaikytasis T. S. garsiai rėkė, periodiškai rankomis daužė ir kojomis spardė kameros duris. Per vaizdo monitorių buvo matyti, kaip sulaikytasis T. S. kelis kartus įsibėgėdamas ir pašokdamas į orą spiria į kameros duris. Kadangi toks sulaikytojo T. S. elgesys trukdė dirbti bei kėlė pavojų jo paties saugumui ir policijos turtui, sulaikytasis T. S. buvo įspėtas, kad nusiramintų ir netrukdytų dirbti, tačiau jis į įspėjimus nereagavo ir teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė. Vėliau sulaikytasis T. S. buvo įspėtas, kad jo atžvilgiu bus panaudotos specialiosios priemonės- antrankiai ir virvė, kurie jam buvo parodyti. Nežiūrint į tai, uždarius kameros duris, sulaikytasis T. S. vėl įsibėgėjo, pašoko į orą ir kojomis stipriai spyrė į kameros duris. Esant tokiems sulaikytojo veiksmams, buvo priimtas sprendimas jo atžvilgiu panaudoti specialiąsias priemones- antrankius bei virvę. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgdamas į agresyvų ir neprognozuojamą neblaivaus sulaikytojo T. S. elgesį ir siekdamas kolegą V. A. apsaugoti nuo galimo sulaikytojo smurto, jis jam padėjo uždėti antrankius ir užrišti virvę. Sulaikytajam T. S. antrankiais buvo surakintos rankos už nugaros, prie antrankių pririšta virvė, ji permesta per kameros duris, durys uždarytos, o virvės galas pririštas prie durų rankenos. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiais veiksmais buvo siekiama kuriam laikui suvaržyti sulaikytojo T. S. judesius, kad šis negalėtų toliau tęsti agresyvių, pavojingų ir neteisėtų veiksmų. Jo nuomone, jokio fizinio skausmo, išskyrus elementarų nepatogumą, tokie veiksmai sulaikytajam negalėjo sukelti, tuo metu jis neturėjo pagrindo manyti, kad sulaikytojo T. S. atžvilgiu panaudota prievarta yra neadekvati, juolab, kad visą šią situaciją matė pamainos vyresnysis- komisaras-inspektorius L. L.. Pareiškėjas teigia, kad būdamas įsitikinęs, jog tuo metu situacija yra suvaldyta, o už tolesnius veiksmus, susijusius su sulaikytajam T. S. prievartos bei specialiųjų priemonių panaudojimu atsakingas vyriausiasis postinis V. A. bei situaciją matęs pamainos vyresnysis Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas L.L., jis toliau tęsė įprastinį darbą. Pažymi, kad tuo metu, kai 3.53 val. vyriausiajam postiniui V. A. padėjo tramdyti teisėtų pareigūnų nurodymų bei įspėjimų nevykdantį sulaikytąjį T. S., jis nenumatė ir negalėjo numatyti kiek laiko specialiosios priemonės sulaikytojo T. S. atžvilgiu bus naudojamos ir aplinkybės, kad vėliau virvė bus įtempta stipriau.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK vadovybė ne kartą buvo informuota apie ribotas galimybes Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnams tinkamai atlikti pavestas pareigas, nes laikino sulaikymo kameros tam nėra pritaikytos. Pagal Klaipėdos apskrities VPK susiklosčiusią praktiką, laikinai sulaikytų asmenų, kurie nevykdo teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir įspėjimų, atžvilgiu yra priimtina taikyti specialiąsias priemones, ribojančias jų judesius bei galimybę atlikti veiksmus, trukdančius pareigūnų darbui bei keliančius pavojų sulaikytųjų sveikatai ir policijos turtui. Teigia, kad Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. birželio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-81, patvirtintoje Klaipėdos apskrities VPK viršininko, konstatuota, kad 2016 m. kovo 26 d. policijos pareigūnų, tame tarpe ir Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio V. A., veiksmai visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Taip pat teigia, kad nurodytuoju atveju analogiškai neteisėtai besielgiančio kito laikinai sulaikyto asmens atžvilgiu buvo taikytos dar griežtesnės specialiosios priemonės- rankos surakintos antrankiais už nugaros ir sutemptos virve su surištomis kojomis, patį asmenį paliekant gulėti kameroje ant nešvarių grindų. Minėtu atveju sulaikytojo asmens veiksmai apibudinami analogiškai- emocingai reagavo į aplinką, kėlė triukšmą, nesiklausė ką sako policijos pareigūnai, juos įžeidinėjo (vartojo necenzūrinius žodžius), daužė duris rankomis, spardė kojomis, nekreipė dėmesio į teisėtus pareigūnų nurodymus ir įspėjimus). Vienintelė padaryta rekomendacija šioje išvadoje buvo numatyti papildomą Operatyvaus valdymo skyriaus patalpų valymą.

Pareiškėjas mano, jog jo veiksmai, trukę apie 1 min., pasireiškę pagalba kolegai V. A., negali būti vertinami kaip neteisėti. Jei juos ir pripažinus pažeidžiančiais nustatytą vidaus tarnybos tvarką, mano, jog jam skirta nuobauda yra per griežta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovo Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime į skundą nurodyta, kad atsakovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad 2017 m. vasario 15 d. Klaipėdos apskrities VPK buvo registruota tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-15, kurioje konstatuota, kad savo elgesiu pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą, nes 2016 m. gruodžio 20 d., 3.53 val. Klaipėdos apskrities VPK vyriausiajam postiniui V. A. įėjus į laikino sulaikymo patalpą, priėjus prie ant suoliuko sėdėjusio ir jam nesipriešinusio sulaikytojo T. S., pareiškėjas jį palaikė antrankiais jo rankas surakinant už nugaros ir ant antrankių užrišant virvę. Klaipėdos apskrities VPK vyriausiajam postiniui D. M. laikant atidarytas duris, virve tempiant antrankiais už nugaros surakintas sulaikytojo T. S. rankas į viršų, pareiškėjas permetė virvę per laikino sulaikymo patalpos durų viršų į išorę ir uždarė duris. Virvės galą patempęs į apačią, pareiškėjas ją užfiksavo už kameros durų rankenos ir tokioje padėtyje sulaikytasis T. S. išbuvo 57 min..

Teigiama, kad policijos pareigūnų pareiga- apsaugoti asmenis nuo kankinimo, žeminančių veiksmų, o nagrinėjamu atveju sulaikytasis asmuo pažeminimą bei fizinį ir dvasinį skausmą patyrė dėl pareiškėjo panaudotos prievartos. Nežymus sulaikytojo T. S. sveikatos sutrikdymas buvo konstatuotas Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2250/2016(03), kurioje nurodyta, kad T. S. buvo padaryti skersinės krypties linijiniai odos nubrozdinimai dešinio riešo išoriniame paviršiuje, kairiojo riešo išoriniame paviršiuje bei vidiniame paviršiuose. Nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. gruodžio 20 d. 3.54 val. bei užduotyje nurodytu būdu (policijos pareigūnai rankas surakino už nugaros antrankiais, antrankius užfiksavo virve, kurią tempdami aukštyn pervėrė per duris užfiksuojant virvę išorinėje durų dalyje tempiant T. S. rankas aukštyn. Tokioje padėtyje T. S. buvo laikomas apie 1 val.). Atlaisvinus rankas, T. S. skundėsi rankų užtirpimu ir skausmu riešo dalyje.

Teigia, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą- imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-l 89/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Nurodytos priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad būtų apsaugotas vidaus reikalų sistemos autoritetas, formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos apskrities VPK atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro statutiniam pareigūnui pritaikytos tarnybinės atsakomybės- atleidimo iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas R. Š. ginčija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 30-TE-147 „Dėl viršilos R. Š.“, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) nuo 2017 m. vasario 17 d., kuris priimtas, atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo 2017 m. vasario 15 d. išvadą Nr. 30-IS-15 „Dėl Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų“.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo 2017 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. 30-IS-15 „Dėl Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų“ nurodyta, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis patrulis R. Š. tyčia nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, t.y. tarnybos metu, 2016 m. gruodžio 20 d., 3.53 val. Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiajam postiniui V. A. įėjus į laikino sulaikymo kamerą ir priėjus prie tuo metu ant suoliuko sėdėjusio ir jam nesipriešinusio sulaikytojo T. S. ir jam antrankiais surakinus rankas už nugaros, sulaikytąjį T. S. palaikė už rankos, kol Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis V. A. prie antrankių užfiksavo virvę, Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiajam postiniui D. M. palaikant atidarytas duris, patempiant virve antrankiais už nugaros surakintas sulaikytojo T. S. rankas į viršų, pervėrė virvę per laikino sulaikymo patalpos durų viršų į išorę ir uždarė duris, virvės galą patempęs į apačią, ją užfiksavo už laikino sulaikymo kameros durų rankenos, taip antrankiais už nugaros surakintom ir į viršų pakeltom rankom sulaikytasis T. S. išbuvo 57 minutes.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo 2017 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. 30-IS-15 „Dėl Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų“ pažymėta, kad nežmoniškais, kankinančiais kitą asmenį, žeminančiais žmogaus orumą veiksmais pareiškėjas nesilaikė pagarbos žmogui bei pavyzdingumo principų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 8 punkte, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 26 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 5 punktą bei Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1, 4.2, 4.3, 4.6 punktus bei sulaužė Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnyje numatytą bei duotą priesaiką.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas, kuris reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindine jo teises ir laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus, o 8 punkte įtvirtintas pavyzdingumo principas, reiškiantis, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. To paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą ir saugoti jo teises ir laisves.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; <...> gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba <...>.

Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, III skyriuje (policijos pareigūno elgesys tarnybos metu) numatyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves (4.1 punktas); užtikrinti kiekvieno sulaikyto asmens teisių ir laisvių apsaugą, o prireikus, imtis neatidėliotinų priemonių, kad jam būtų suteikta medicinos ar kita būtina pagalba (Etikos kodekso 4.2 punktas); neatlikti, neskatinti ir kitaip netoleruoti jokių kankinimo, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio aktų (4.3 punktas); saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 punktas).

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno vardo pažeminimas- tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas atleidimo iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą sampratą, ne kartą yra pasisakęs, jog tokio pobūdžio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012).

Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su Tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu Tarnybos sistema. Akivaizdu, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis- Tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie Tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Šių pasekmių atsiradimas iš esmės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, visuomenės turimais pareigūnų atžvilgiu. Šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigūnų elgesio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012).

Taigi, sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Akivaizdu, kad tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais / neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317). Pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių.

Teisės teorija kaltę apibrėžia kaip asmens (teisės pažeidėjo) psichinį santykį su savo veika, priešinga teisei, kaltės formos- tyčia ir neatsargumas. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus ir sąmoningai siekia tų padarinių, kurių gali sukelti tie veiksmai; netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus, bet nenori tų padarinių, kuriuos būtinai sukels tie veiksmai. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti <...> padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Vaišvila A., Teisės teorija, Justitia, Vilnius, 2009, p. 448–449).

Pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, todėl sprendžiant dėl jo elgesio- veiksmų ar neveikimo tam tikroje situacijoje, dėl jos suvokimo, kaip reikėtų veikti, dėl jos galimybių veikti, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nulemtas jo pareigūno statuso.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Analogiški draudimai įtvirtinti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje („Niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas“) bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnyje („Niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas“.).

Nė vienas pareigūnas negali vykdyti, kurstyti ar toleruoti jokio kankinimo veiksmo ar kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (TAR, IK 084T001KONVRG841000) 1 straipsnyje yra nurodyta, kad „kankinimas“- tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas arba kančia siekiant išgauti iš jo ar trečiojo asmens informaciją arba prisipažinimą, nubausti jį už kokį nors veiksmą, kurį jis arba trečiasis asmuo įvykdė ar yra įtariamas jį įvykdęs, arba įbauginti ar priversti jį arba trečiąjį asmenį ką nors padaryti, arba dėl bet kurios kokiu nors diskriminavimu grindžiamos priežasties, kai tokį skausmą ar kančią sukelia viešosios valdžios pareigūnas ar kitas oficialias pareigas einantis asmuo arba kai jis sukeliamas jam kurstant arba sutinkant ar jo tyliu pritarimu. Šis apibrėžimas neapima tik teisėtomis sankcijomis sukeliamo, joms būdingo arba su jomis susijusio skausmo ar kančios“.

Prievartos priemonės visada turi būti adekvačios konkrečiai situacijai. Lietuvos Respublikos policijos įstatymas įpareigoja policijos pareigūną patį pasirinkti prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Ši nuostata faktiškai apeliuoja į pareigūno sąžiningumą ir profesionalumą, reikalauja, kad nebūtų peržengtos racionalumo ribos, kad pareigūno pasirinktos prievartos priemonės nebūtų aiškiai neadekvačios situacijai. Panaudojęs prievartos priemones, pareigūnas turi būti pasiruošęs logišką savo veiksmų paaiškinimą, kodėl jam prireikė imtis būtent šios rūšies ir sunkumo prievartos, kodėl nebuvo apsiribota neprievartiniais veiksmais arba mažesnio pavojingumo prievartos priemonėmis. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Tai reiškia, pasirinkus vieną ar kitą prievartos taikymo variantą, policijos pareigūnas turi dėti visas pastangas, kad nesukelti fizinės ar turtinės žalos kitam asmeniui, o jeigu tai neišvengiama, kad žala būtų mažesnė. Pvz., naudojant lazdą, dujas, antrankius, kovinių imtynių veiksmus ir kt. - nesužaloti asmens arba sukelti kuo lengvesnę žalą jo sveikatai. Nereikalaujama, kad sunkių pasekmių būtų išvengta. Būtina, kad pareigūnas stengtųsi tai padaryti ir galėtų logiškai paaiškinti, kaip jis stengėsi, kodėl nepavyko jų išvengti, kodėl pats stengimasis tomis sąlygomis buvo neįmanomas.

Pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, pareiškėjas, yra davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jai patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Laikytina, kad būdamas pareigūnu ir davęs priesaiką, asmuo žino jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir suvokia, kokie teisės aktuose numatyti veiksmai turi būti atliekami konkrečiose situacijose. Pareigūno elgesys kiekvienu konkrečiu atveju- veiksmai ar neveikimas, laikytini sąmoningu valiniu pasirinkimu, nors jis ir nesiekia neigiamų padarinių, tačiau tokie padariniai neišvengiamai kyla dėl jo teisei priešingo elgesio.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas neneigia, kad sulaikytajam asmeniui T. S. sutramdyti buvo panaudotos specialiosios priemonės. Taip pat neneigia, kad jis sulaikytąjį asmenį laikė, kol jam buvo dedami antrankiai ir prie antrankių, kuriais sulaikytojo asmens rankos buvo surakintos už nugaros, buvo pritvirtinta virvė, tempiant virve antrankiais už nugaros surakintas sulaikytojo T. S. rankas į viršų, jis virvę pervėrė per laikino sulaikymo patalpos durų viršų į išorę ir uždarė duris, virvės galą patempęs į apačią, ją užfiksavo už kameros durų rankenos. Vaizdo įrašas patvirtina, jog pareiškėjas matė ir girdėjo, kaip atlikus nurodytus veiksmus, sulaikytasis asmuo ir toliau spardė laikino sulaikymo patalpos duris, o stipriau įtempus virvę, sulaikytojo asmens elgesys liudijo apie tokiais veiksmais jam sukeltą stiprų fizinį skausmą.

Iš to, kas nustatyta, matyti, jog pareigūnų pasirinktos specialiosios priemonės, kuriomis buvo siekiama riboti sulaikytojo asmens kūno judesius, nebuvo veiksmingos, tuo pačiu buvo galima numatyti, kad specialiųjų priemonių panaudojimas pareigūnų pasirinktu būdu sulaikytajam asmeniui sukels fizinį skausmą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo 2017 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. 30-IS-15 „Dėl Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų“ pagrįstas pareiškėjo kaltės egzistavimas- nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos savo veiksmais pareiškėjas pažeidė bei pateikti įrodymai (vaizdo įrašas), patvirtinantys pareiškėjo veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjo argumentai, kad sprendimą sulaikytojo T. S. atžvilgiu taikyti specialiąsias priemones priėmė Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis V. A., kad tuo metu, kai 3.53 val. vyriausiajam postiniui V. A. jis padėjo tramdyti teisėtų pareigūnų nurodymų bei įspėjimų nevykdantį sulaikytąjį T. S., jis nenumatė ir negalėjo numatyti, kiek laiko truks specialiųjų priemonių sulaikytojo T. S. atžvilgiu panaudojamos bei aplinkybės, kad virvė bus įtempta stipriau, atmestini. Specialiųjų priemonių- antrankių ir virvės, uždėjimo ir pritvirtinimo būdas patvirtina, jog jų panaudojimo tikslu buvo ne asmens kūno judesių apribojimas, o siekimas jam sukelti fizinį skausmą, todėl pareiškėjo veiksmai vertintini kaip sąminingas pritarimas ir prisidėjimas prie neteisėto fizinės prievartos panaudojimo, kai tam nebuvo tokios būtinybės.

Darytina išvada, kad nežmoniškais, kankinančiais kitą asmenį, žeminančiais žmogaus orumą veiksmais pareiškėjas nesilaikė pagarbos žmogui bei pavyzdingumo principų, numatytų Valstybės tarnybos įstatyme 3 str. 2 d. 1 p., 8 p. bei Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 str. 2 d., pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. (Valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), 3 p. (Valstybės tarnautojai privalo gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams), 5 p. (Valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų), Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. (Pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves), 26 str. 1 d. (Prievarta, dėl kurios žmogaus sveikata gali sutrikti ar jis gali mirti, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos), Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 p. {gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves), 4.2 p. (užtikrinti kiekvieno sulaikyto asmens teisių ir laisvių apsaugą), 4.3 p. {neatlikti, neskatinti ir kitaip netoleruoti jokių kankinimo, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio aktų), 4.6 p. (saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardą) nustatytus reikalavimus, sulaužė Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, pakenkė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prestižui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2017 m. vasario 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-15 „Dėl Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų“, konstatuotina, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) atleistas teisėtai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.