Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti, teista

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2025 m. vasario 19 d. apie 05.00 val., tyčia pradūrė automobilio „Lexus GS300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), galinę kairės pusės padangą, kurios vertė 187,55 Eur, tokiu būdu sugadino MB „(duomenys neskelbtini)“ 187,55 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

2025 m. birželio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą naktį ji pamatė netoli savo namų automobilį, kuris buvo labai panašus į jos buvusio sugyventinio automobilį „Lexus“. Ji automobiliuose nelabai išmano, žinojo tik markę. Pro langą ji matė šalia automobilio stovintį vyrą, buvo prietema, jai pasirodė, kad tai jos sugyventinis, jis buvo su kažkokia moterimi. Jie ir išsiskyrė dėl to, kad sugyventinis susirado kitą moterį. Pagalvojo, kad ta moteris galimai ten gyvena, o jis atvažiavo pas ją. Buvo vėlus vakaras, laiko ji tiksliai neprisimena. Tą naktį ji prastai miegojo, nervinosi, buvo išėjusi pasivaikščioti, tikėdamasi juos pamatyti, apžiūrėjo automobilį, kuris buvo labai panašus į jos buvusio sugyventinio, ji buvo įsitikinusi, kad tai jo automobilis. Paryčiais, apie 05.00 val., jai sukilo emocijos, nes automobilis vis dar stovėjo, tuomet ji nusprendė pradurti padangą. Pasiėmusi virtuvinį peiliuką, ji išlipo pro langą ir nuėjo prie automobilio, dabar tiksliai neprisimena, prie priekinės ar galinės dalies, po ko atsitūpusi peiliuku pradūrė padangą ir greitai nubėgo į namus. Kai pradūrė padangą, ji pati išsigando savo poelgio. Po kurio laiko, jau dienos metu, pamačiusi tą vyrą suprato, kad tai jai nepažįstamas vyras, jis lipo į tą automobilį, kuriam ji pradūrė padangą. Tuomet suprato, kad ji suklydo, nes tai nebuvo jos sugyventinis. Jai labai gėda dėl tokio poelgio, žada tam vyrui atlyginti turtinę žalą ir jo atsiprašyti. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo esant galimybei neskirti arešto bausmės, nes turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką, kuris gyvena su ja.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turto sugadinimas ar sunaikinimas kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė yra nedidelė ir nėra kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kt.).

Be A. M. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojo I. S. parodymais, 2025 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2025 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2025 m. balandžio 15 d. tarnybiniu pranešimu, MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, A. M. mokėjimo nurodymu, UAB „A.“ PVM sąskaita faktūra, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. M., 2025 m. vasario 19 d. apie 05.00 val., tyčia pradūrė automobilio „Lexus GS300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), galinę kairės pusės padangą, kurios vertė 187,55 Eur, tokiu būdu sugadino MB ,, (duomenys neskelbtini)“ 187,55 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, jos tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Paskelbus A. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skiriant bausmę A. M., atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, jog yra nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją A. M. – teista vieną kartą, per paskutinius penkerius metus daug kartų bausta administracine tvarka, paskutinį kartą 2025 m. sausio 17 d. už smulkią vagystę, dauguma paskirtų baudų sumokėta, dirba, (duomenys neskelbtini), iš jos žodžių – viena augina (duomenys neskelbtini) vaiką, duomenys apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nerinkti. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant artimą, bet mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. M. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąją A. M., spręstina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, todėl A. M. skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti, o praradus darbą – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nėra nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos įstaigoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 7 punktais, A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti, o praradus darbą – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos įstaigoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

6) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Taip pat išaiškinti A. M., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu, ji per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.