Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugsėjo 12 d. ji kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-7022-911/2023, tačiau iki kreipimosi į teismą dienos Tarnyba šio prašymo neišnagrinėjo ir nepriėmė administracinio sprendimo. Aplinkybė, kad Tarnyba daugiau nei vieną mėnesį nepriima administracinio sprendimo, pareiškėjos nuomone, pakankama pripažinti, kad tuo pažeidžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – Teisinės pagalbos įstatymas) nustatyti prašymo nagrinėjimo terminai bei vilkindama atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, veikdama ir kaip Lietuvos valstybės atstovė, nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti.

Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

Nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. Tarnybos Kauno skyriuje įregistruotas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo kreditoriui, kurioje pareiškėja yra atsakovė. Tarnybos Kauno skyrius išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) ATP-C-2023-08602 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir sprendimas), vadovaudamasis Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimas registruota pašto siunta pareiškėjai išsiųstas 2023 m. rugsėjo 14 d., remiantis pašto įmonės siuntų registro žymoje pateiktais duomenimis, pareiškėjai įteiktas 2023 m. spalio 16 d.

Pažymi, kad remiantis Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo privalo priimti per septynias darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos, taigi, sprendimas priimtas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, todėl pareiškėjos tvirtinimas, kad Tarnyba vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, yra nepagrįstas.

Tarnyba pažymi, kad jai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių pareiškėja sprendimą atsiėmė tik 2023 m. spalio 16 d., nurodo, kad Tarnyba nėra atsakinga už šiuos pareiškėjos veiksmus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja, negaudama sprendimo per jos nurodomą terminą, turėjo galimybę kreiptis į Tarnybą dėl aplinkybių išsiaiškinimo ar pakartotinio sprendimo gavimo kitu, jai priimtinu, būdu, tačiau to nepadarė.

Apibendrindama nurodo, kad tarnyba pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 12 d. prašymą išnagrinėjo nepažeisdama teisės aktuose nustatytų terminų. Pareiškėjai neįrodžius neteisėtų tarnybos veiksmų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog yra sąlygos pareiškėjai priteisti jos patirtą neturtinę žalą, kadangi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat yra nepagrįstas, ji su skundu nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių teigti, kad ji, rengdama teismui skundą, patyrė kokias nors išlaidas.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 10–13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir nustatytų bylos aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti. 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) ATP-C-2023-08602 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinė pagalbą ir tą pačią dieną sprendimas išsiųstas pareiškėjai. Sprendimas pareiškėjai įteiktas 2023 m. spalio 16 d. Nesutikdama, kad sprendimas priimtas per įstatymo nustatytą terminą, pareiškėja pateikė teismui skundą dėl vilkinimo priimti administracinį sprendimą ir neturtinės žalos priteisimo.

I. Dėl vilkinimo priimti administracinį sprendimą

Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai. Šiuo atveju sprendimas priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki proceso veiksmų atlikimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai yra reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (LVAT 2020 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis, reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (LVAT 2020 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-502/2020, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3820-968/2019).

Aptartame teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste spręstina, kad Tarnyba turėjo prievolę per 7 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikimo dienos išnagrinėti pareiškėjos prašymo pagrįstumą ir priimti administracinį sprendimą. Šios pareigos neįvykdymas per nustatytą terminą, būtų pakankamas pagrindas konstatuoti vilkinimą priimti administracinį sprendimą ir spręsti dėl įpareigojimo atlikti nurodytus veiksmus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamojoje byloje Nr. e2-7022-911/2023. Prašymas Tarnyboje gautas 2023 m. rugsėjo 12 d. (t. 1, b. l. 18–20). Prie prašymo pareiškėja pridėjo neįgaliojo pažymėjimą, taip pat dokumentus, patvirtinančius prasidėjusį civilinį procesą jos atžvilgiu (t. 1, b. l. 21–27). 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-08602 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Tarnyba nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, pasiūlė jai, pageidaujant gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikti sutikimą apmokėti 30 procentų su tuo susijusių išlaidų (t. 1, b. l. 15–17). Tai, kad sprendimas priimtas 2023 m. rugsėjo 14 d. patvirtina ir bylos Nr. ATP-C-2023-08602 elektroninės kortelės išrašas (registracijos laikas – 8.26 val., pasirašymo laikas – 9.02 val.) (t. 1, b. l. 70–75).

Aptartieji įrodymai leidžia teismui spręsti, kad Tarnybos Kauno skyrius pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 12 d. (antradienis) prašymą išnagrinėjo ir sprendimą dėl jo priėmė 2023 m. rugsėjo 14 d. (ketvirtadienis), taigi, prašymą išnagrinėjo per dvi darbo dienas, t. y. nepažeidžiant Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino.

Šiame kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl Tarnybos vilkinimo priimti administracinį sprendimą dėl jos prašymo yra nepagrįstos.

Iš siuntų išklotinės matyti, kad dokumentas – ATPC-C-2023-086022, įteiktas gavėjai (T. Ž.) nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 16 d. (t. 1, b. l. 14, 76).

Pareiškėja, teikdama prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nurodė adresą dokumentams – (duomenys neskelbtini), būtent šiuo adresu pareiškėjai ir išsiųstas 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas, taigi teismas neturi pagrindo spręsti, kad Tarnyba netinkamai atliko jai nustatytas pareigas.

Teismas sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad Tarnyba nėra atsakinga už tai, kad pareiškėja siunčiamus dokumentus paėmė tik 2023 m. spalio 16 d.

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad Tarnyba vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir įpareigoti ją konkrečius veiksmus atlikti.

Atsižvelgęs į tai, teismas pripažįsta, kad šis pareiškėjos skundo reikalavimas yra nepagrįstas.

III. Dėl neturtinės žalos priteisimo

Kaip minėta, pareiškėja skunde taip pat prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Tarnybos darbuotojų veiksmų.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246– 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Sprendimo II dalyje konstatuota, kad Tarnyba tinkamai įvykdė jos kompetencijai priskirtus veiksmus, jie atlikti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų, todėl atsakovės veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas. Nenustačius bent vienos iš aukščiau aptartų civilinės atsakomybės sąlygų viešajai atsakomybei kilti, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

IV. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Taigi, byloje pripažinta, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skunde nurodytų reikalavimų dėl vilkinimo priimti administracinį sprendimą ir neturtinės žalos priteisimo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja pateikė prašymą dėl 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, netenkintinas ir jos prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.